Pagėgių politiko Kęsto Komskio sūnus Algirdas sumokės dalį sumos, kurios iš jo reikalavo bankrutuojanti Komskių šeimos valdoma įmonė „Agrolira“. Komskių šeimos iždas palengvės 20 tūkst. eurų – tai apie penktadalis sumos, kurią priteisti siekė „Agroliros“ bankroto administratorius.
Buvęs „Agroliros“ direktorius A.Komskis 20 tūkst. eurų sumokės sudarius taikos sutartį, užbaigiančią teisminį ginčą tarp žlungančios įmonės ir jos buvusio vadovo. Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė „Sienai“ patvirtino, kad taikos sutartis teisme patvirtinta lapkričio 12 dieną.
Ginčas dėl beveik 100 tūkst. eurų kilo vykdant „Agroliros“ bankroto procesą. Bankroto administratoriaus – bendrovės „Katalonija“ – vertinimu, tokio dydžio sumą buvęs „Agroliros“ direktorius A.Komskis turėjo sugrąžinti dėl iš įmonės paimtos paskolos.
Teisme bankroto administratorius ginčijo užskaitas, kai didelė dalis sumos, kurią A.Komskis pasiskolino iš „Agroliros“, buvo – paprastai tariant – nubraukta, nes įmonės vadovas iš šių pinigų esą atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais. „Sienos“ žiniomis, A.Komskis su pretenzijomis nesutiko, bet pasiūlė taikos sutartį, geranoriškai sumokant 20 tūkst. eurų.
A.Komskio pasiūlymas buvo svarstomas „Agroliros“ spalį vykusiame kreditorių susirinkime. Ne vienbalsiai, tačiau aiškia balsų dauguma, buvo pritarta taikos sutarties sudarymui, atsisakant didžiosios dalies reikalaujamos sumos ir tenkinantis buvusio vadovo siūlomais pinigais.
Priėmus šį sprendimą, procesas Klaipėdos apygardos teisme tapo formalumu.
Pagal taikos sutartį, A.Komskis įsipareigoja 10 tūkst. eurų sumokėti per tris dienas, o dar 10 tūkst. eurų mokėjimas išskaidomas dalimis: penkis mėnesius po 2 tūkst. eurų. “Agrolira” pretenzijų į didesnę, beveik 100 tūkst. eurų siekiančią sumą, atsisako.
Vieni didžiausių „Agroliros“ kreditorių – du mažamečiai vaikai, kurių tėtis Vytis Šulinskas žuvo girto „Agroliros“ darbuotojo sukeltoje avarijoje. „Agroliros“ kelionė bankroto link prasidėjo tuoj po to, kai priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo žuvusiojo artimiesiems iš Komskių šeimos įmonės priteista apie 100 tūkst. eurų kompensacija.
Netrukus po teismo sprendimo atliktos ir kelios didelės užskaitos, kuriomis sumažinta A.Komskio įsiskolinimo „Agrolirai“ suma. Su kokiais kreditoriais iš įmonės paskolintų lėšų esą atsiskaitinėjo K.Komskio sūnus – „Sienai“ sužinoti kol kas nepavyko.
„Agroliros“ skolos kreditoriams siekia daugiau nei 430 tūkst. eurų, o turto įmonė beveik neturi. Tai reiškia, kad didžioji dalis įmonės skolų greičiausiai liks negrąžinta, net ir atgavus 20 tūkst. eurų iš A.Komskio.
V.Šulinsko vaikai įrašyti tarp trečios eilės kreditorių – po buvusių „Agroliros“ darbuotojų ir valstybės institucijų. Taigi tikimybė, kad be tėčio likę vaikai atgaus nors dalį jiems priklausančių pinigų, atrodo artima nuliui.
Taikos sutartimi tėvo ir sūnaus Komskių bėdos dėl „Agroliros“ nesibaigia. Po „Sienos“ publikacijų pradėti du ikiteisminiai tyrimai.
Pirmas – dėl galimo nusikalstamo bankroto ir turto iššvaistymo. Teisėsauga aiškinasi, ar „Agrolira“ galėjo būti sąmoningai nuvaryta į bankrotą, jo išvakarėse naujais įmonės akcininkais registruojant nieko nenutuokiančius darbininkus iš Pagėgių.
Antras ikiteisminis tyrimas pradėtas jau ne dėl „Agroliros“, o jos vietą Komskių verslo žemėlapyje užėmusios naujos bendrovės „Kalibrus“ veiklos. Teisėsauga aiškinasi galimą dokumentų klastojimo atvejį, kai „Kalibrus“ nemažos vertės viešąjį pirkimą Pagėgiuose laimėjo pateikdama dokumentus, rodančius neva atliktus darbus Lentvario dvare. „Sienos“ tyrimas parodė, kad jokių darbų Lentvario dvare „Kalibrus“ neatliko.
Dėl Lentvario dvaro istorijos Viešųjų pirkimų tarnyba siekė nutraukti „Kalibrus“ sutartį su Pagėgių savivaldybe. Tačiau savivaldybė pareiškė nematanti tam galimybių, mat sutartis jau beveik įvykdyta.
Generalinė prokuratūra „Sieną“ informavo, kad abu ikiteisminiai tyrimai dėl K.Komskio verslų šiuo metu sujungti į vieną. Pirmajame epizode – dėl „Agroliros“ žlugimo – tėvui ir sūnui Komskiams pareikšti įtarimai dėl turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, turto iššvaistymas užtraukia laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų, o nusikalstamas bankrotas – iki trejų metų.
Pagal baudžiamąjį kodeksą, turto iššvaistymas užtraukia laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų, o nusikalstamas bankrotas – iki trejų metų.
