Šeši seifai įslaptintų dokumentų saugojimui. Tokiu pirkiniu Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų batalionas apsirūpino dvi dienos iki Rusijos invazijos prieš Ukrainą pradžios. Ir panašu, kad kariuomenė nežinojo seifus perkanti iš rusiško kapitalo įmonės, kurios savininkų verslas taip pat aptarnauja ir Rusijos karo mašiną.

Į Seimą kandidatuojantis emigrantas iš Islandijos Aleksandras Fursas pristatomas kaip sėkmės istorija. Pasiturintis partijos „Nemuno aušra“ politikas už narystę partijoje susimokėjo net 17,5 tūkst. eurų ir gavo aukštą penkioliktą numerį partijos sąraše. Tačiau kandidatas nutylėjo iš Islandijos parsivežęs ne tik kapitalą, bet ir teismo nuosprendį kokaino byloje.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento posto siekiantis Mindaugas Balčiūnas patiria nemažai sunkumų, atskiriant nuosavą kišenę nuo Lietuvos krepšinio pinigų, rodo jungtinis „BasketNews“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas.

Nuo 2017 metų Jonavos kultūros centro (JKC) direktoriaus pareigas einantis Sergejus Jefimenka pastaraisiais metais įspūdingai praturtėjo. Kultūros įstaigos vadovo ir jo sutuoktinės – taip pat valstybės tarnautojos – turtai Lietuvoje ir užsienyje viršija pusę milijono eurų, o su JKC susiję žmonės kalba ne tik apie mobingą ir toksišką kultūros centro atmosferą, bet ir apie direktoriui galimai mokamus „atkatus“.

Lietuviško korupcijos šešėlio nusikratyti bandanti „MG Grupė“ (ankstesnis pavadinimas – „MG Baltic“) klimpsta į panašų kvapą skleidžiančią istoriją Moldovoje. „MG Grupei“ priklausančios kompanijos „Mediafon“ veikla šioje šalyje siejama su Vladimiru Plahotniucu, nuo savo šalies teisėsaugos besislapstančiu politiku ir oligarchu.

Dirbdamas Rusijos ambasadoriumi Vilniuje, Aleksandras Udalcovas pasižymėjo aibe demaršų prieš Lietuvą. Nutekėję duomenys rodo, kad šią veiklą A.Udalcovas tęsia ir pabaigęs diplomato karjerą bei būdamas Europos Sąjungos sankcijų sąraše.

„Siena“ ir „Laisvės TV“ tęsia tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“. Padedant kolegoms iš Latvijos, nustatėme naujas aplinkybes kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos verslo veikloje.

Teisėsaugos akiratyje esantis buvęs premjero patarėjas, už sukčiavimą nuteistas Airijos lietuvis ir Lietuvos pilietybę dėl ryšių su Rusija praradęs veikėjas. Šias tris menkai susijusias asmenybes sieja vienas bendras vardiklis – nekilnojamas turtas Dubajuje.

Įtariamo Bosnijos narkotikų kartelio nario žmona vieną po kito į „TikToką“ kelia vaizdo įrašus iš trisdešimt septinto aukšto aukščiausiame Dubajaus dangoraižyje. Moteris filmuojasi prabangiuose nuomojamuose apartamentuose, į kadrą neretai patenkant porelės katei.

„Sienos“ tyrimuose figūravusi ir už ukrainiečių pabėgėlių išnaudojimą bausta bendrovė „Nermeka“ dingsta iš Lietuvos verslo žemėlapio. Marijampoliečio Mečislovo Bušo kontroliuotas verslas žlunga su šimtatūkstantinėmis skolomis. O tuo pat metu „Nermekos“ vykdytą veiklą perima kitos su M.Bušu susijusios įmonės.

„Yra ES teisės aktai, reglamentai, kurie aiškiai nusako sankcijas. Ir aiškios yra teisinės pasekmės tokiems asmenims. Jie yra nustatytini ir baustini“, – taip kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė naujienų agentūros „Elta“ debatuose pasisakė apie verslus, kurie apeidinėja sankcijas Rusijai ar Baltarusijai. O jungtinis „Laisvės TV“, „Sienos“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvo „Biuro“ tyrimas atskleidžia, kad galimo sankcijų apėjimo požymius rodo paties I.Vėgėlės šeimos verslas.

„Mūsų žmogus“. Taip ekspremjeras Saulius Skvernelis rinkėjams prieš metus pristatinėjo savo politinį bendražygį – milijonierių Valerijų Stankevičių. Dabar S.Skvernelis jau kalba kitaip – po to, kai iš „Sienos“ išgirdo apie V.Stankevičiaus ryšius ir finansines operacijas.

Ar įmanoma nusipirkti tai, ko nėra? Pasirodo, įmanoma. Naujausias „Sienos“ tyrimas sukasi būtent apie tai – apie lietuviškų įmonių gebėjimą į mūsų šalį įvežti tai, kas egzistuoja tik popieriuje. 

Tarptautinio žurnalistinio tyrimo „Cyprus Confidential“ metu tarp nutekintų dokumentų rasti duomenys atskleidė, kad dvi garsaus Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus atžalos įgijo, o galbūt ir tebeturi Lietuvos pilietybes. 

Narkotikų prekeiviai perbraižo šiuolaikinį kokaino prekybos žemėlapį. Žaliavos auginimas keliamas į šiauresnius Lotynų Amerikos regionus, o narkotikų perdirbimo laboratorijos pradeda veikti ir kitapus Atlanto.

Netrukus sužinosite apie kelis skirtingu laiku skirtingose valstybėse nutikusius įvykius. Visus juos sieja vienas bendras vardiklis – kokaino kontrabandos operacija, sujungusi skirtingus žemynus ir jų nusikalstamas grupuotes.

Ukrainietis Pavlo Havrylovas šiuo metu tarnauja Ukrainos kariuomenėje. O Lietuvoje jis valdo didžiulius pelnus žadančią kriptovaliutų keityklą. Tiesa, pastarąjį faktą apie save Pavlo sužinojo tik iš „Sienos“ žurnalistų.

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Lietuvoje imtasi priemonių, kuriomis siekiama atriboti rusiško kapitalo įmones nuo nacionaliniam saugumui svarbių objektų. Tačiau bent vienu atveju šis mechanizmas nesuveikė. Ignalinos atominės elektrinės (IAE) branduolinių atliekų saugyklos projektuose veikia bendrovė, kurios savininku buvo Rusijos pilietis, viešuose registruose nurodęs kitos valstybės pilietybę.

Antanas Kandrotas prisistatinėja įmonių supirkinėtoju ar net kolekcionieriumi. Tačiau po kaip pats A.Kandrotas sako, “hobiu”, slepiasi keisti bankrotai, netikėtai pradingstantys įmonių finansiniai dokumentai ir didelės skolos valstybei.

Borisas ir Arkadijus Rotenbergai – bene žinomiausi Rusijos oligarchai, po Krymo aneksijos patekę po sankcijomis. Pirmą kartą dienos šviesą išvydę slapti dokumentai pagaliau atskleidžia, kaip broliams Rotenbergams pavyko apsaugoti savo turtą ir kas jiems padėjo. Brolių Rotenbergų paslaptis į dienos šviesą tempia tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP ir partnerių tyrimas. 

Prieš dvejus metus prasidėjusi migracijos krizė niekur nedingo. Šimtai žmonių vis dar mėgina kirsti Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos sieną su Baltarusija, ir nemažai daliai jų tai pavyksta. O kitapus sienos jau laukia šešėlinis verslas – pervežimą į Vakarus siūlančios nusikalstamos grupuotės. Jų paslaugos migrantams kainuoja labai brangiai. Kartais jie sumoka ir pačią didžiausią kainą.

Kauno alaus darykla „Volfas Engelman“ apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos pranešė daugiau nei prieš metus. Tačiau kaunietiškas alus ir toliau keliauja ne tik į Maskvos parduotuves, bet ir Rusijos žvalgybos kontroliuojamai įmonei.

Pasitelkiant sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo mechanizmus, į Lietuvą pateko tūkstančiai tonų medienos, kurios kilmė – mažų mažiausiai abejotina. Paraku ir krauju iš tolo dvelkiančia mediena nesibodėjo prekiauti nei apsukrūs verslai, nei socialinių tinklų žvaigždės.

Pernai sustabdytas baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui. Tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą rieda trąšos, siejamos su valstybiniu Baltarusijos fabriku „Grodno Azot“, kuriam ES sankcijos taikomos dar nuo 2021 m. pabaigos.

Baltarusijos diktatoriaus aplinkos verslininkas Aliaksandras Šakutinas (Aliaksandr Shakutsin) – vienas pirmų kaimyninės šalies oligarchų, kuriems pritaikytos sankcijos dėl 2020 metų represijų. ES sankcijų sąraše A.Šakutino pavardė laikosi jau trečius metus. Tačiau ne visos ES šalys tai pastebi. Naujausias pavyzdys – Vokietija.

Šimtas metrų iki jūros, miško apsuptis, puikus susisiekimas ir verslo bei politikos elitui priklausantys kaimynai. Ne, tai nėra eilutė iš smarkiai pagražinto nekilnojamojo turto skelbimo. Tai realybė, kurioje valstybės sąskaita gyvena kai kurie Klaipėdos išrinktieji.

Socialdemokratas Saulius Girčys rūpestingai apžiūri neseniai atvežtą medienos granulių krovinį iš Kirgizijos. Artėjančiuose savivaldos rinkimuose kandidatuosiantis politikas neslepia suprantantis, kad prekių kilmės šalis – ne ta, kuri nurodyta ant pakuotės. „Tempia iš Baltarusijos, bet kadangi negalima – tai padaro kirgiziškus dokumentus“, – atvirauja jis.

Kandidato į Pagėgių mero postą Kęsto Komskio sūnus Algirdas Komskis pripažintas kaltu dėl turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Politiko sūnui taip pat teks sumokėti daugiau nei 170 tūkst. eurų mokesčių ir kompensacijų dviem vaikams, kuriuos be tėvo paliko girtas įmonės darbuotojas, sukėlęs mirtimi pasibaigusią avariją. Visa tai – dėl „Sienos“ ir partnerių atlikto tyrimo.

Mažiausiai 10 milijardų eurų. Apie tokius pinigus sukasi naujausias „Sienos“ tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Belarusian Investigative Center (BIC) ir „Kiberpartizanais“ – dviem Baltarusijos organizacijomis, kurias Aliaksandro Lukašenkos režimas vadina „ekstremistais“ ir „teroristais“.

Marijampolietis verslininkas Mečislovas Bušas jau pirmomis Rusijos karo prieš Ukrainą dienomis apsiskelbė pabėgėlių gelbėtoju. Verslininkas ukrainiečiams žadėjo būstą ir gerai apmokamą darbą. M.Bušo įmonės „Nermeka“ pažadai smarkiai skyrėsi nuo tikrovės.

Adolfas Kaminskas – mažai kam girdėtas vilnietis, daugiau nei dešimtmetį besivertęs motociklų ir motorolerių dalių prekyba. Pastaraisiais metais turtais ir prabanga negarsėjusio vyro gyvenimas smarkiai pasikeitė. Vyriškis tapo investuotoju milijoninės vertės projektuose Vilniuje ir gavo dovanų milžiniškos vertės vilą Kremliaus oligarchų kaimynystėje. Visa tai įvyko, vystantis jo santykiams su Rusijos piliete, tituluojama gynybos ministro Sergejaus Šoigu meiluže.

„Šeimos gynimo maršas“ neretai vadinamas pernykščių riaušių prie Seimo startine platforma. „Maksimaliečiu“ save vadinantis Marius Gabrilavičius – portalo Minfo savininkas ir vienas maršo inicijatorių – tuoj po renginio apsirūpino 100 tūkstančių eurų vertės „Mercedesu“. Bet ši istorija – ne tik apie tai.

Rusijos biudžetas, dešimtys milijonų iš Lietuvos ir mįslinga įmonė, įsteigta prieš pat juodosios buhalterijos skandalo pradžią. Ant tokių pamatų europarlamentaras Viktoras Uspaskichas pastatė savo rusišką verslą.

„Sienos“ partneriai, nepriklausomas Rusijos tiriamosios žurnalistikos centras „Važnyje Istorii“, atsekė Kyjivo regione plėšikavusius ir civilius žudžiusius Rusijos karius. Vienas jų prisipažino dėl visų nusikaltimų.

Daugelį metų žurnalistai mėgino atsekti Vladimiro Putino kontroliuojamus turtus. Trečią dešimtmetį Rusiją valdantis politikas buvo siejamas su rūmais prie Juodosios jūros, vila netoli Sankt Peterburgo ir aibe kitų prabangos žaisliukų, tačiau įrodymų, kad visi šie turtai tarpusavyje susiję, nebuvo. Iki dabar.

Daugiau nei 200 milijonų eurų – tiek pinigų per įtartinas operacijas galėjo prasisukti Klaipėdos tepalų gamyklos „SCT Lubricants“ sąskaitoje. Vokiško kapitalo įmonė iš uostamiesčio – viena ryškiausių detalių naujame pinigų plovimo skandale, kurio gijos teka iš DNB ir „Nordea“ bankų, prieš keletą metų susijungusių į „Luminor“ grupę.

 „Kėdainių robinhudų“ byla žlugo. Kaip jau skelbėme, pagrindinis Švedijos televizijos SVT ir „Sienos“ tyrimo personažas, kėdainiškis Aivaras Grybauskas, buvo išteisintas dėl įrodymų stokos ir teisėsaugos darbo broko. Kviečiame žiūrėti naujausią, o gal ir ne paskutinį „Kėdainių robinhudų“ video pasakojimą, kuriame sužinosite ne tik Aivaro išteisinimo aplinkybes.

„Mes bandėm užduoti kažkokius klausimus. Sakė: merginos, viskas gerai. Viskas bus gerai“, – savo įsidarbinimo Lietuvoje patirtį prisimena nuo karo Ukrainoje pabėgusi Irina (vardas pakeistas).

2013 metais turtingų Rusijos piliečių šeima įsigijo prabangų būstą Palangoje. Ši investicija jiems atvėrė kelią keliauti po Europos Sąjungą ir kurti verslo santykius. Taip mūsų šalyje įsikūrė buvęs Rusijos vidaus reikalų viceministras Vladimiras Kozlovas, kurio ryšiai veda nuo namo Palangoje iki Regionų partijos lyderio Jono Pinskaus.

Lukas (vardas pakeistas saugumo sumetimais) buvo suluošintas visam gyvenimui. Nepataisomą žalą lietuvio sveikatai padarė darbas užsienyje – ne toks, kokio tikėjosi, ir ne toks, koks jam buvo žadėtas. Dirbti statybose Airijoje išvykęs vyras buvo prievarta pripratintas prie heroino ir priverstas juo prekiauti. Heroinas tapo ir jo preke, ir uždarbiu.

„Siena“ su tarptautiniais partneriais pristato išsamiausią ir iki šiol neskelbtą Rusijos oligarchų turto, laikomo už Rusijos ribų, duomenų bazę. Į sąrašą įtrauktas nekilnojamas turtas, jachtos, privatūs lėktuvai ir įmonių akcijos. Projektas gimė iš sąrašo 35 asmenų, kuriuos praėjusiais metais įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas įvardijo kaip „pagrindinius Kremliaus kleptokratijos skatintojus ir naudos gavėjus“.

146 milijonai eurų. Tokia apyvarta vos per porą metų prasisuko lietuviškoje įmonėje su penkiais darbuotojais, kurios galutiniai naudos gavėjai – garsus Rusijos oligarchas Andrejus Gurjevas ir artimas Vladimiro Putino bičiulis Vladimiras Litvinenka.

Didelis skandalas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atsistatydinimas, gili Vyriausybės krizė ir ilgam sukompromituota valstybės užsienio politika. Tokia buvo Baltarusiškų trąšų tranzito kaina Lietuvai. Savo kainą – kartais ir pačią didžiausią – moka ir paprasti baltarusiai darbininkai, savo prakaitu kraunantys turtus „Belaruskalij“ partneriams Lietuvoje.

2018 metų Kalėdos Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai buvo ankstyvos. Diktatorius dar rudenį gavo dovanų, kurių vertė gali siekti iki pusantro milijono dolerių. Kalėdų senio funkcijas atliko Aliaksejus Aleksinas – Baltarusijos oligarchas, kurį A.Lukašenka tais pačiais metais pavertė dominuojančia figūra Baltarusijos tabako sektoriuje.

Koncernas EBSW – laukinio devyniasdešimtųjų kapitalizmo simbolis, žaibiškai iškilęs ir ne ką mažiau žaibiškai žlugęs. Krachą patyręs koncernas nusinešė tūkstančių indėlininkų santaupas, privedė prie valstybinio banko griūties ir tapo viena garsiausių aferų Lietuvos istorijoje. Šios istorijos veikėjai - vienos ryškiausių lietuviškų pavardžių nutekėjusiuose Pandora Papers dokumentuose.

Graziano Pedroja jau antrą dešimtmetį eina Lietuvos garbės konsulo Šveicarijoje pareigas. Jis aktyviai dalyvauja Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenime, globoja Lietuvos menininkų parodas bei yra neretas svečias įvairiuose renginiuose Lietuvoje. Nutekėję dokumentai rodo kitą garbės konsulo veiklos profilį – sąsajas su Rusijos elitu.

Viktoras Šeimanas – vienas artimiausių Aliaksandro Lukašenkos bendražygių – pastaraisiais metais dažnai viešėdavo Afrikoje. Iš ten jis grįždavo su džiugiomis žiniomis apie milijoninius sandorius ir susitarimus, leisiančius Baltarusijai imtis aukso paieškų. Nutekėję dokumentai atskleidžia, kad už kadro liko šių sandorių naudos gavėjai – artima paties V.Šeimano aplinka.

Andrejus Babišas – milijardierius verslininkas, iškilęs iki Čekijos premjero posto – savo politinėje darbotvarkėje ne kartą akcentavo kovą su mokesčių vengimu. Nutekėję dokumentai rodo, kaip A.Babišas pats slapta įsigijo prabangų turtą Prancūzijoje, pasitelkdamas ofšorines įmones.

Žudikai, įvairaus plauko sukčiai, milijardinės operacijos ir slapti pasaulio galingųjų verslo ryšiai – tai ir dar daugiau atskleidė didžiausias istorijoje informacijos nutekėjimas, pakrikštytas Pandora Papers. 

Aleksejus Liniovas kalėjimų sistemoje išdirbo beveik keturis dešimtmečius. Milžinišką patirtį sukaupęs Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2018 metais tyliai išėjo į pensiją, o netrukus tapo verslo Baltarusijoje savininku. Šis verslas neseniai sudarė milijoninės vertės sandorį, kuris A.Liniovui gali kainuoti labai brangiai. 

Verslininkas, futbolo klubo savininkas, alpinistas, Everesto užkariautojas – tokiais titulais gali pasigirti baltarusis Uladzimiras Tsialpukas. Dabar jo biografijoje bręsta nauji titulai, galbūt net eilutė su žodžiu „teistumas“.

Sauja teistumų keliose Europos valstybėse, byla su keliasdešimt kilogramų marihuanos bei logistikos įmonė, kurią buvęs darbuotojas kaltina sąmoningai talkinant ilgapirščiams – tai tik dalis to, ką „Sienai“ pavyko išsiaiškinti rengiant Kėdainių robinhudų istorijos tęsinį. 

Aliaksandro Lukašenkos režimas, anot ekspertų, aktyviai palaiko milžinišką šešėlinės ekonomikos mechanizmą – cigarečių kontrabandą. Kalbėdamas apie menamą paklausą Vakaruose, diktatorius įvykdė tabako pramonės reformą, kurios atspindys – rekordus mušantys kontrabandos srautai ir vienas žmogus, stovintis rūkalų piramidės viršūnėje. Žmogus su pėdsakais ir partneriais Vilniuje.

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė savo karjerą didžiojoje politikoje pradėjo Ūkio ministerijoje – institucijoje, kuri dėjo dideles pastangas pritraukdama užsienio investicijas į Lietuvą. Ž.Pinskuvienei šis darbas sekėsi puikiai. Tik investicijos pritrauktos į jos nuosavą kišenę, ir panašu, kad užsienietiška jų kilmė tebuvo dūmų uždanga.

Vienas bankas, keturi hektarai ir devyni milijonai. Štai tokia matematika – naujausiame „Sienos“ tyrime apie verslą, kuris Pinskų šeimai padėjo įsirašyti į politikos milijonierių sąrašus.

Robinhudas vogė iš turtuolių ir atidavė vargšams. Mūsų robinhudai vagia iš vargšų ir... tiesiog vagia. Jūsų dėmesiui – naujausias Sienos ir Švedijos televizijos SVT laidos „Uppdrag granskning“ tyrimas apie tikrai neeilinę istoriją.

Jau keletą mėnesių kažkas sistemingai laužiasi į Lenkijos politikų, žurnalistų ir kariškių pašto dėžutes bei socialinių tinklų paskyras. Skleidžiamos melagingos naujienos, nukreiptos prieš Lietuvos-Lenkijos santykius, konkrečius politikus bei institucijas.

„Siena“ tęsia tyrimą apie verslininkus, kurių inovacijos žemės ūkio sektoriuje sulaukė gausių valstybės ir ES pinigų injekcijų. Šįsyk – apie jų santykius su Ramūno Karbauskio „Agrokoncernu“ ir labai gerą uošvienę. Tokią gerą, kad nenusišalina svarstant finansavimo skyrimą savo žento verslo projektams, o neigiamus sprendimus pasitinka grasinimais.

Apie 180 tūkst. eurų – tiek pastaraisiais metais iš valstybės gavo organizacijos, susivienijusios po tradicinės šeimos gynimo vėliava. Tarp reikmių, kurioms leidžiami valstybės pinigai, buvo ir kelionė į renginį Italijoje, aptemdytą Kremliaus įtakos šešėlių.

2000 metais Arūnas Pukelis su dviem bičiuliais buvo sustabdytas Vokietijos pareigūnų. Vyrai gabeno didelę sumą grynųjų pinigų, viso apie 270 tūkst. svarų.

Jevgenijus Prigožinas, taip pat žinomas kaip „Putino virėjas“ FTB ieškomas dėl kišimosi į JAV rinkimų sistemą. ES jam pritaikė sankcijas dėl ryšių su „Wagner“ samdiniais, sėjančiais chaosą karo zonose. Jis siejamas su vadinamaisiais trolių fabrikais ir laikomas vienu artimiausių Vladimiro Putino patikėtinių. Ir iki jo veda, iš pirmo žvilgsnio, jokių prokremliškų tendencijų nerodantys renginiai, organizuojami iš Vilniaus. 

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) sumanė beveik 900 tūkst. eurų išleisti inovatyviems sprendimams, skirtiems maisto kokybės nustatymui. Naujus sprendimus maisto kokybės tyrimams kuria verslininkai, pagarsėję vadinamosios „elektroninės nosies“ išradimu. Tačiau būsima maisto technologijų revoliucija skleidžia abejotiną kvapą.

Priešakinėse kovos su COVID-19 pandemija linijose stovintys Vilniaus Santaros klinikų medikai, patys to nežinodami, naudojosi galimai priverstinio darbo vaisiais. Lietuvos įmonės prestižinę sveikatos apsaugos įstaigą aprūpino Kinijoje pagamintomis kaukėmis, kurių gamybai išnaudojama Kinijos režimo persekiojama uigūrų tautinė mažuma.

Kremliaus pareigūnai koordinavo bandymus diskredituoti Dalią Grybauskaitę, jai einant Lietuvos prezidentės pareigas. Rusijos tiriamosios žurnalistikos centras „Dossier“ gavo tai patvirtinančius dokumentus ir jais pasidalijo su „Siena“.

Lenkijos katalikiškų organizacijų tinklas, aktyviai palaikantis siekį dar labiau griežtinti kaimyninės šalies abortų politiką, atsidūrė pilietinio karo stadijoje. Įstaigų tinklas, finansuojantis ir mažiausiai vieną organizaciją Lietuvoje, susipešė dėl dešimtimis milijonų vertinamų įplaukų ir turto.

Prokuratūra pareiškė įtarimus Kęstui ir Algirdui Komskiams dėl turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto. Pagėgių politikui ir jo sūnui įtarimai pareikšti atliekant ikiteisminį tyrimą, paremtą „Sienos“ publikacijomis.

2018 m. vasarą Argentinos futbolo legenda Diego Maradona išlipo iš nedidelio privataus lėktuvo, nusileidusio Bresto oro uoste Baltarusijoje. Futbolo genijus atvyko vadovauti Bresto „Dinamo“ – futbolo klubui, kurį neva valdė arabų šeichas. Netruko paaiškėti, kad „šeichas“ – tai Aliaksandro Lukašenkos režimui artimas oligarchas. O lėktuvas, kuriuo atskraidintas D.Maradona, priklauso Lietuvos įmonių grupei, aptarnaujančiai šį ir kitus diktatoriui artimus asmenis.

Bankrutuojančio Kęsto Komskio verslo administratorius siekia atgauti beveik 100 tūkst. eurų iš buvusio direktoriaus, K.Komskio sūnaus.

Po dar vienų abejotinų Baltarusijos prezidento rinkimų, Europos Sąjunga imasi sankcijų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Ne pirmą kartą. Analogiškos ir net platesnės sankcijos režimui buvo taikomos ir po 2010 m. rinkimų, kai „batiuška“ triumfavo, o jėgos struktūros talžė protestuotojus. Bet tarp sankcijų paskelbimo ir jų pritaikymo ne visada galima dėti lygybės ženklą.

Pernai vasarą Pagėgių politiko Kęsto Komskio vadovaujami darbininkai plušo tvarkydami įstabaus grožio Lentvario dvaro teritoriją. Tai K.Komskio įmonei „Kalibrus“, kylančiai ant kito, staiga bankrutavusio verslo likučių, leido laimėti nemažos vertės Pagėgių savivaldybės konkursą. Tik viena bėda – Lentvario dvare K.Komskio darbininkų nebuvo nė kvapo. 

2013 metais krovininis laivas „Uni Globe“ prisišvartavo Prancūzijoje, Havro uoste. Iš laivo iškrautos kelios dešimtys tonų pistacijų – krovinys, už kurį Lietuvoje registruota įmonė gavo solidžias pajamas. Tik viena bėda – nei krovinio, nei „Uni Globe“ Prancūzijoje tuo metu nebuvo.

Rugpjūčio 4 d. Libano sostinę Beirutą supurtė milžiniškas sprogimas. Sprogo tūkstančiai tonų amonio nitrato – krovinys, kuris Beirute įstrigo dar 2013 m. pabaigoje ir keletą metų gulėjo sandėlyje, kaip tiksinti bomba. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidžia iki šiol neskelbtas amonio nitrato kelionės į Beirutą aplinkybes. Tarp jų – ir lietuvišką pėdsaką šioje istorijoje.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP su partneriais iš 16 Europos valstybių identifikavo mechanizmą, leidusį karantino periodu į Europą įvežti daugybę nesaugių respiratorių. Pateikiant klaidinančius dokumentus, naudotus ir Lietuvoje, pandemijos suvaldymui buvo įsigyta daugybė respiratorių, kurie saugumo standartų neatitinka net iš tolo.

Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų respiratorių. Uostamiesčio specialistai neabejojo, kad perka saugius ir kokybiškus gaminius. Dabar aiškėja, kad pusė Klaipėdą pasiekusių respiratorių parduota pateikiant galimai suklastotus dokumentus.

„Prioriteto tvarka apsauginiai FFP2 respiratoriai jau keliauja į Lietuvos ligonines“, – kovo gale paskelbė logistikos bendrovė, tik ką gavusi 50 tūkst. medikams taip reikalingų apsaugos priemonių. Dabar aiškėja, kad medikams dovanoti, o vėliau ir pardavinėti respiratoriai galėjo ne saugoti žmonių sveikatą, o sukelti jai pavojų.

Iki 2015 m. rudens Eldaras Mahmudovas buvo vienas įtakingiausių žmonių Azerbaidžane. Ilgametis nacionalinio saugumo ministras iš posto išverstas su trenksmu, skambant kaltinimams korupcija ir neaiškios kilmės turtais. Tarptautinės žurnalistų pajėgos nustatė didelės vertės turtus, keliose Europos valstybėse priklausančius artimiausiems E.Mahmudovo giminaičiams. Dalis šio turto yra ir Lietuvoje.

Po tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Tauragės kurjerio“ žurnalistinio tyrimo apie Pagėgių politiko Kęsto Komskio verslą, šios istorijos imasi teisėsauga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tyčinio bankroto ir turto iššvaistymo.

Galimas Europos Sąjungos sankcijų pažeidimas ir bauda iki 10 mln. eurų pakibo virš „Baltic Media Alliance“ (BMA) – vienos didžiausių žiniasklaidos grupių rusakalbiams Baltijos šalyse, ne kartą kaltintos Kremliaus propagandos skleidimu.

Skambutis į duris. Atidarote, o ten – pavyzdžiui, FNTT pareigūnas. Ne telefoninis sukčius – tikras pareigūnas nori sužinoti, kodėl valdote, tarkim, PVM grobstymu įtariamą įmonę. Jūs nieko nežinote, niekada jokių parašų nedėjote, bet oficiali informacija byloja priešingai. Skamba kaip filmo siužetas, bet tai visiškai realu. Ir viskas, ko tam reikia – jūsų asmens kodas.

Bankrutuojanti Pagėgių politiko Kęsto Komskio įmonė „Agrolira“ oficialiai skolinga dviem be tėvo likusiems vaikams. Tragiškoje avarijoje žuvusio vyro artimieji įrašyti į kreditorių sąrašą, tačiau jų galimybės atgauti nors dalį pinigų yra menkos. Be to, kur kas aukščiau kreditorių sąraše stovi pats K.Komskis.

Tarptautinės žurnalistų pajėgos išaiškino gerai organizuotą grupuotę, keliuose žemynuose mausčiusią patiklius investuotojus ir taip iš jų išviliojusią milijonines sumas. Nukentėjusių nuo šios organizacijos yra ir Lietuvoje.

Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija, sukelta neblaivaus vairuotojo, dirbusio Pagėgių politiko Kęsto Komskio įmonėje „Agrolira“. K.Komskis dėl šio tragiško įvykio teismo priteistą kompensaciją vadina pagrindine „Agroliros“ bankroto priežastimi. Tačiau tiesa tokia, kad Simona ir jos vaikai didžiosios dalies pinigų taip ir negavo.

Donatas G. gyvena mažame bute Pagėgių pasienio užkardos apylinkėse. Jau kurį laiką Donatas yra bedarbis, duonai prisiduriantis iš atsitiktinių ūkio darbų. Tačiau kartu jis ir verslininkas – vietos politiko Kęsto Komskio partneris. Tik pats Donatas teigia apie tai nežinojęs.

Noras pirmauti įgyvendinant milijardinės vertės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ Lietuvai gali brangiai kainuoti. „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja 600-700 mln. eurų išlaidų, kurių prireiks lopyti jungčiai su Lenkija, nė iš tolo neatitinkančiai dabartinių „Rail Baltica“ standartų.

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, - tokius žodžius vieną naktį išgirdo iš miego pažadintas lietuvis darbininkas. Nuo šio naktinio skambučio prasidėjo popierinių milijonierių istorija. Vieniems ji baigėsi teisiamųjų suole, kitiems – baime ir noru viską pamiršti. O vienam darbininkui iš Tauragės rajono – į šipulius subyrėjusiu gyvenimu.

SEB bankas Baltijos šalyse ir Švedijoje turi problemų dėl pinigų plovimo prevencijos. Informaciją, patvirtinančią milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per banko padalinius Baltijos šalyse, bankas paskelbė prieš pasirodant tarptautiniam žurnalistiniam tyrimui apie nutylėtas probleminių SEB klientų operacijas. Kaip ir „Danske“ skandalo atveju, daugiausiai problemų SEB grupė turi dėl padalinio Estijoje.

Apie pusė milijardo dolerių. Tiek pinigų prarado bankai trijose Europos valstybėse, kai jų lėšos slapta išvestos per Austrijos banko „Meinl Bank“ suteiktą infrastruktūrą. Didelė dalis šios sumos tenka buvusiam „Snoro“ savininkui Vladimirui Antonovui bei jo bankams Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje.