Didelis skandalas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atsistatydinimas, gili Vyriausybės krizė ir ilgam sukompromituota valstybės užsienio politika. Tokia buvo Baltarusiškų trąšų tranzito kaina Lietuvai. Savo kainą – kartais ir pačią didžiausią – moka ir paprasti baltarusiai darbininkai, savo prakaitu kraunantys turtus „Belaruskalij“ partneriams Lietuvoje.
Tokią realybę atskleidė daugiau kaip pusmetį trukęs bendras „Sienos“ ir partnerių iš „Belarusian Investigative Center“ (BIC) tyrimas. Žurnalistams pavyko išaiškinti uostamiesčio verslo schemas, mintančias iš „Belaruskalij“ trąšų tranzito, bei aptikti operacijas, leidusias baltarusiškas trąšas konvertuoti į ištaigingus namus ir kitą prabangų turtą.
Centrinė šio tyrimo figūra – Klaipėdos bendrovė „Birių krovinių terminalas“ (BKT), į kurią keliauja politinį skandalą sukėlęs „Belaruskalij“ trąšų srautas. „Belaruskalij“ valdo 30 proc. BKT akcijų ir turi teisę į atitinkamą dalį įmonės pelno. O šalia veikia tinklas susijusių įmonių, kurios taip pat minta iš trąšų tranzito. Tik daugelis jų pelnais nesidalija su partneriais iš Baltarusijos – milijoniniai pelnai nugula versluose, kuriuos valdo pagrindinis BKT akcininkas Igoris Udovickis bei BKT vadovas, Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.
Lietuvoje baltarusiškos trąšos tampa brangiais namais ir prabangiomis transporto priemonėmis. Tai turtas, kurį, pasinaudojant savo įmonių lėšomis, užgyveno pagrindiniai BKT žmonės. Kol „Belaruskalij“ partneriai Lietuvoje rikiuojasi milijonierių sąrašuose, Baltarusijos trąšų milžinės darbininkai patiria traumas ar netgi žūsta, nes darbdaviai nesukrapšto pinigų beviltiškai pasenusios technikos atnaujinimui.
Aiškinantis trąšų verslo peripetijas, žurnalistų komanda sulaukė ir kaltinimų bei grasinimų teisėsauga. Taip į klausimus reagavo Olga Udovickaja – pagrindinio BKT akcininko Igorio Udovickio žmona.
BKT vadovas V.Dambrauskas reagavo santūriau. Verslininkas ir politikas teigė nenaudojantis įmonių turto savo reikmėms: esą milijoninės vertės namas Nidoje pirktas kaip biuras, panašios vertės kateris – pandemijos sužlugdytas verslo projektas, o prabangus „Bentley“ – reikalingas darbui.
Pernai kovą „Belaruskalij“ vairuotojas Aliaksandras Sečko leidosi į eilinį reisą, veždamas kolegas šachtininkus į kalio kasyklos gilumą. Tuo metu niekas neįtarė, kad šis reisas Aliaksandrui bus paskutinis.
Vairuotojui nesuvaldžius specialios šachtininkų pervežimui pritaikytos transporto priemonės, ji dideliu greičiu rėžėsi į šachtos sieną. Aliaksandras Sečko nuo patirtų sužalojimų mirė, dar šeši šachtininkai sužeisti. Dviem iš jų vėliau nustatytas neįgalumas. Nelaimės priežastis – pasenusi ir techniškai netvarkinga transporto priemonė.
Per pastarąjį dešimtmetį Baltarusijos kalio kasyklose įvyko daugiau kaip šimtas incidentų, pasibaigusių darbuotojų sužeidimais. Remiantis viešais pranešimais, nelaimės nusinešė mažiausiai aštuoniolikos žmonių gyvybes.
Buvęs „Belaruskalij“ darbuotojas Uladzimir Cimašenka BIC žurnalistams pasakojo, kad darbininkai priversti dirbti su pasenusia ir nesaugia įranga, o nutikus nelaimei, dažnai spaudžiami prisiimti asmeninę atsakomybę.
„Per pastaruosius porą metų labai išaugo nelaimingų atsitikimų skaičius. Pirmiausiai, tai susiję su įrangos nusidėvėjimu. „Belaruskalij“ technikos nusidėvėjimas siekia nuo 70 iki 80 proc. Dabar šachtose dirba su 1964 metų gamybos kombainais. <...> Žmonės bauginami, įkalbinėjami. Daugelis sutinka su oficialia versija ir prisiima kaltę sau“, – pasakojo U.Cimašenka.
Kol tėvynėje „Belaruskalij“ nesukrapšto lėšų naujos, saugios ir kokybiškos įrangos įsigijimui, Lietuvoje į trąšų traukinį įšokę verslai skaičiuoja milijoninius pelnus, o jų akcininkai rikiuojasi Lietuvos turtingiausiųjų sąrašuose.
Klaipėdos uostas – viena svarbiausių kalio trąšų eksporto arterijų. Galutinis trąšų tranzito taškas Klaipėdoje – BKT. Prieš pustrečio dešimtmečio įkurta įmonė Klaipėdoje kasmet perkrauna milijonus tonų trąšų iš Baltarusijos.
Baltarusiškų krovinių srautas itin sparčiai augti pradėjo po 2013 metų, kai „Belaruskalij“ įgijo 30 proc. Klaipėdos bendrovės akcijų. Taip BKT tapo viena didžiausių įmonių Klaipėdos uoste, o pagrindinis įmonės akcininkas Igoris Udovickis – vienu turtingiausių žmonių Lietuvoje. Naujausiame žurnalo „Top“ reitinge, I.Udovickis turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše rikiuojasi 53 vietoje. Jo turtas vertinamas 99 mln. eurų.
Be kita ko, BKT žmonės aktyviai įsitraukė į politiką – finansuodami „valstiečių“ savivaldos rinkimų kampaniją ir patys tapdami politikais. BKT veikėjų finansavimas kampanijai buvo atskleistas LRT tyrime. Tuomet tai sujaukė „valstiečių“ kandidato į merus, Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus kampaniją ir kainavo jam uosto vairą. I.Udovickio dešiniąja ranka tituluojamas BKT vadovas V.Dambrauskas „valstiečių“ sąraše buvo išrinktas į uostamiesčio tarybą, kartu su A.Vaitkumi.
Politologo Nerijaus Maliukevičiaus vertinimu, tokia situacija primena jau matytus modelius, kuriuos taikė su Rusija susiję verslininkai. Konkrečiai pašnekovas prisiminė Viktoro Uspaskicho iškilimą.
„Baltarusija man vis prašosi tos analogijos su Rusija. Tuomet, kai didžiulius pelnus, viršpelnius rinko „Gazpromo“ dujų tarpininkai pas mus, Lietuvoje, jie vėliau tuos viršpelnius sugebėjo išnaudoti savo politinėms darbotvarkėms. Kūrė partijas ir panašiai“, – komentavo N.Maliukevičius.
Nors „Birių krovinių terminalas“ kasmet uždirba didelius pelnus, įmonės vadovas V.Dambrauskas pabrėžia, kad didelė dalis BKT pelnų investuojama į terminalo plėtrą.
„Aš visada atsakau į tą klausimą, kai pradeda skaičiuot mūsų pelnus: pasižiūrėkit, kiek mes iš tikro išsimokėjom dividendų. Tada ir pamatysit tikrąjį pelningumą. Šitas verslas reikalauja kasdieninių, kasmetinių didelių investicijų“, – pabrėžė BKT generalinis direktorius V.Dambrauskas.
Apie tai, kad BKT didelius pinigus investuoja į terminalo plėtrą generalinius direktorius sakė tiesą. Bet yra ir kitų įmonių, valdomų BKT elito ir iš trąšų tranzito uždirbančių įspūdingus pelnus. Jos didelius pinigus investuoja į turtą, kuriame trąšų niekas nesandėliuoja.
Baltarusiškų trąšų eksportui terminalo nepakanka. Reikia aptarnauti krovinio kelionę geležinkeliais, surasti laivus tolesnei jo kelionei, organizuoti logistiką ir t.t. Šiais reikalais Klaipėdoje užsiima kelios susijusios įmonės, generuojančios įspūdingus pelnus. Nemaža dalis jų šiais pelnais nesidalija su trąšų tiekėjais iš Baltarusijos.
Pavyzdžiui, bendrovė „Vagonų servisas“, kurios vienintelis akcininkas – Igoris Udovickis.
Ši įmonė aptarnauja uosto teritorijoje riedančius vagonus. Iki 2013 metų „Vagonų servisas“ veiklos nevykdė. Įmonės paslaugų prisireikė po to, kai „Belaruskalij“ tapo I.Udovickio partnere „Birių krovinių terminale“. Per aštuonerius metus „Vagonų servisas“ iš savo paslaugų uždirbo beveik pustrečio milijono eurų. Liūto dalis šių pajamų tapo grynu pelnu. Visą tą laiką „Vagonų serviso“ darbuotojų skaičius neviršijo trijų.
Logistikos kompanija „Ferteksos transportas“ taip pat laikosi ant baltarusiškų trąšų. Didžioji dalis jos pajamų atkeliauja iš paslaugų, suteikiamų „Birių krovinių terminalui“. Vieninteliai šios bendrovės akcininkai – I.Udovickis ir jo žmona.
Būtent per šią įmonę keliavo dideli pinigai, pavirtę Udovickių šeimos rezidencija Klaipėdos centre.
Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, Udovickių šeimos verslas nusižiūrėjo žalią plotą Klaipėdos centre. Per keletą etapų iki tol sklype žaliavusių medžių neliko nė kvapo – juos pakeitė ištaiginga šeimos rezidencija.
Statybas 2008 metais pradėjo bendrovė „Pajūrio kargas“. Vystant rezidencijos statybas, įmonė turėjo du darbuotojus, viena jų – Igorio Udovickio žmona Olga, kartu buvusi ir vienintele bendrovės akcininke. Kaip rodo įmonės finansiniai dokumentai, statybos vystytos iš paskolų, kurias suteikė Olga Udovickaja ir jau minėta įmonė „Ferteksos transportas“.
Vystant statybas ir net jas baigus, „Pajūrio kargas“ ne kartą deklaravo solidžias sumas grąžintino pridėtinės vertės mokesčio. Kreipėmės į VMI su paklausimu, kiek PVM susigrąžino I.Udovickajos verslas, tačiau Mokesčių inspekcija teigė negalinti to atskleisti.
Kai statybos buvo baigtos, „Pajūrio kargas“ dar keletą metų disponavo prabangiu namu. 2014 metų duomenimis, įmonės deklaruota nekilnojamojo turto vertė pasiekė gerokai daugiau nei milijoną eurų.
2016 metais O.Udovickaja nusipirko rezidenciją iš savo įmonės. Už kokią sumą – neaišku. Tais metais „Pajūrio kargas“ gavo beveik 700 tūkstančių eurų pajamų, o pelno mokesčiui skyrė vos 760 eurų. Galbūt dėl to, kad rezidenciją vysčiusi bendrovė beveik visus tuos metus dirbo nuostolingai.
Kiek sumokėta už rezidenciją ir ar buvo grąžintos jos vystymui paimtos paskolos bandėme sužinoti iš paties Igorio Udovickio. Kalbėti telefonu jis atsisakė. Klausimus pateikus per jo su žmona valdomą įmonę, atsakė jau Olga Udovickaja. Tačiau vietoje prašomos informacijos, laiške skambėjo grasinimai.
„UAB „Ferteksos transportas“ darbuotojos man pranešė, kad šios įmonės elektroninio pašto adresu Jūs atsiuntėte Igoriui Udovickiui adresuotą paklausimą, kuriame teiraujatės duomenų apie man priklausiusią įmonę UAB „Pajūrio kargas“ ir mano asmeninį turtą. Esu įsitikinusi, kad savo veiksmais Jūs pažeidėte teisės aktų reikalavimus. <...> Gerbiamas pone, paaiškinu, kad savo veiksmais Jūs ne tik šiurkščiai pažeidėte žurnalisto profesinę etiką, bet ir įvykdėte Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nusikaltimų asmens privataus gyvenimo neliečiamumui“, – rašoma O.Udavickojos pasirašytame laiške, kurį gavo su „Siena“ prie šio tyrimo dirbęs BIC žurnalistas.
Olga Udovickaja laiške teigė, kad bendrovė „Pajūrio kargas“ buvo likviduota, o tai reiškia, jog mokesčių inspektoriai jos verslui pretenzijų neturėjo. Mokesčių inspekcija pateikia kiek kitokį vaizdą. Esą, bendrovė tikrinta keturis kartus ir sutiko ištaisyti mokesčių inspektorių rastus neatitikimus. Kokie tai neatitikimai – VMI nedetalizuoja.
Su rezidencijos statybų istorija supažindinome mokesčių ekspertę Daivą Čibirienę. Anot jos, gali būti požymių, kad bendrovės turtas galėjo būti naudotas privatiems akcininkės poreikiams. Tačiau Mokesčių inspekcija šiuo atveju jau nieko nebegalėtų padaryti – mat nuo sandorių sudarymo praėjo per daug laiko.
„Mes turim senatį. Net jeigu jūs kažką surasite, kad kažkurioje vietoje buvo naudojama asmeniniams poreikiams ir nebuvo sumokėti mokesčiai – tai nebūtų apmokestinta“, – aiškino D.Čibirienė.
Baltarusiškos trąšos turtus sukrovė ne tik I.Udovickiui. BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas taip pat tapo milijonieriumi. Žurnalo „Top“ skaičiavimais, jis su 80 mln. eurų vertės turtu Lietuvos turtuolių reitinge rikiuojasi 71 vietoje.
Kaip išrinktas politikas, V.Dambrauskas privalo viešai deklaruoti turtą. Naujausiais Mokesčių inspekcijos skelbiamais duomenimis, V.Dambrauskas su sutuoktine deklaravo turtu už 19,7 mln. Eurų. Tai gerokai mažiau nei žurnalo „Top“ apskaičiuota suma, bet ir tokio skaičiaus pakako, kad V.Dambrauskui atitektų turtingiausio oficialias pareigas užimančio Lietuvos politiko titulas.
V.Dambrauskas – dviejų įmonių, padedančių išgabenti baltarusiškas trąšas iš Klaipėdos, akcininkas. Bendrovę „Ferticonta“ politikas valdo vienas, o bendrovę „Fertimara“ – kartu su Baltarusijos valstybine įmone „Belaruskaja kalijnaja kompanija“, turinčia išskirtines teises eksportuoti „Belaruskalij“ produkciją ir neseniai įtraukta į JAV sankcijų sąrašus.
Abi šios įmonės – „Ferticonta“ ir „Fertimara“ – veikia labai pelningai. Pavyzdžiui, „Ferticonta“ V.Dambrauskui kasmet generuoja bent po porą milijonų eurų pelno, net neturėdama interneto svetainės.
Anot V.Dambrausko, „Ferticonta“ ir „Fertimara“ tarpusavy nekonkuruoja: esą pirmoji užsiima ekspedijavimu, o antroji – frachtu ir agentavimu. Kame glūdi bendrovių pelningumo paslaptis, politikas sako negalintis atskleisti.
„Tos įmonės praktiškai yra lyderės rinkoje ir teikia išskirtines paslaugas, iki ko niekas dar nedasigalvojo, reiškia. Čia yra komercinė paslaptis, aš jų neafišuosiu. Apie tai net kalbėti nenoriu“, – sakė V.Dambrauskas.
Kiek kitaip šių įmonių sėkmę aiškina Laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos vadovas Andrius Armonaitis. Anot jo, V.Dambrausko verslams Baltarusija sudarė šiltnamio sąlygas.
„Matot, jos turi šiltnamio sąlygas. Jeigu krovos kompanija turi savo ekspedicinį skyrių – tai vienareikšmiškai pranašumas. <...> Kas gali būt patogiau? Viena kryptimi eiti su vienu kroviniu. Čia jokių rizikų neturi. Susiguldai į sandėlį ir sukrauni į laivą po to. <...> Nuo 1998 metų taip yra. Jeigu nori nusipirkti trąšas – tai nenusipirksi iš kažko kito, tik iš jų įmonių. Jie yra monopolistai, taip“, – komentavo A.Armonaitis.
Per pastaruosius aštuonerius metus „Ferticonta“ V.Dambrauskui uždirbo apie 20 milijonų eurų grynojo pelno. Iš įmonės lėšų 2016 metais nupirktas daugiau nei milijono eurų vertės namas Nidoje. Užpernai V.Dambrauskas šią rezidenciją iš savo įmonės perpirko. Anot verslininko, namas Nidoje anksčiau buvo naudojamas kaip „Ferticontos“ biuras.
„Paskui aš tiesiog perpirkau iš įmonės – ir viskas. Ir remontuoju“, – sakė V.Dambrauskas.
„Ferticontos“ pinigai taip pat investuoti į restoranų verslą, veikiantį Vilniuje bei Nidoje, prabangų katerį, V.Dambrausko įvardytą kaip įmonės reprezentacinį pirkinį. Esą kateris nupirktas su verslo partneriais susijusiems poreikiams, bet planus sužlugdė pandemija. Taigi katerį nutarta parduoti.
V.Dambrauską Klaipėdoje galima pastebėti važinėjantį prabangiu „Bentley Continental“. Ši 200 tūkstančių eurų vertės mašina taip pat nupirkta iš „Ferticontos“ lėšų.
V.Dambrausko teigimu, „Bentley“ pirkimas niekaip netraktuotinas kaip įmonės turto naudojimas akcininko privatiems poreikiams, į ką itin skeptiškai žiūri VMI.
„Dambrauskas važinėja su „Bentliu“ įmonės – tai jisai dirba nuo ryto iki nakties. Su kokia man mašina važinėti, turint pakankamai sėkmingą verslą? Su „Opel Astra“? Skaitau, kad pakankamai teisingai ir sąžiningai elgiuosi, sudarydamas savo užpakaliui normalias sąlygas važiuoti prabangia mašina. Todėl, kad sąžiningai moku mokesčius, daug jų sumoku“, – kalbėjo V.Dambrauskas.
Mokesčių ekspertės D.Čibirienės vertinimu, tokios situacijos, kai prabangus turtas įgyjamas pasinaudojant verslui taikomomis lengvatomis, dar kartą apnuogina sistemines spragas. Anot jos, valstybė turėtų griežčiau reglamentuoti, kaip įmonės apsirūpina prabangos kategorijai priskiriamu turtu – esą tik taip pavyktų užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
Baltarusiškų trąšų tranzitas Lietuvos biudžetui kasmet nešė didelius pinigus. Dabar šie pinigai tapo ašaka valstybės gerklėje.
Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, to ir reikėjo tikėtis. Mat verslo santykiai su diktatorių valdomais režimais turi polinkį tapti ekonominio šantažo įrankiu.
„Reikia atidžiai stebėti, kaip su autoritarinių režimų verslai susiję veikėjai įsitraukia į platesnius kontekstus. Politinius kontekstus, socialinius kontekstus“, – komentavo N.Maliukevičius.
Trąšų tranzito krizė kainavo postą „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Mantui Bartuškai. Du ministrai postus išsaugojo. Tačiau krizė valstybėje nesibaigė.
„Sienos“ žiniomis, „Birių krovinių terminalas“ artimiausiais mėnesiais planuoja kelis laivus su „Belaruskalij“ trąšomis siųsti į JAV. Apie tai BKT oficialiu raštu informavo susisiekimo ministrą.
Publikacija finansuojama tarptautinio tiriamosios žurnalistikos fondo IJ4EU bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis
.jpg)
