„Klausinėkit pas poną Matijošaitį“, – taip į žurnalistės klausimus reagavo senyva moteris iš Kauno. Ši mažoje trobelėje besiglaudžianti pensininkė dar neseniai galėjo vadintis viena didžiausių laikinosios sostinės žemvaldžių, mat disponavo dešimtimis hektarų žemės gimtuosiuose Vičiūnuose, Molėtų ir Ignalinos rajonuose. Tačiau viso to ji nebeturi, kaip neturi ir jokio nuosavo nekilnojamo turto. Šios moters ir jos artimųjų valdytas žemes perėmė Kauno mero sūnus, už turtą mokėdamas nuo rinkos realijų smarkiai atsiliekančias sumas, o kartais – nemokėdamas nė cento.
Ponia A. – taip šią moterį paprašė vadinti Šarūnas Matijošaitis, Laikinosios Sostinės tarybos narys ir vienas iš dviejų Kauno mero sūnų. Būtent Š. Matijošaitis iš Ponios A., jos brolio ir sesers supirko dešimtis hektarų žemės Kaune ir Molėtuose, už šį turtą neretai mokėdamas šviesmečiais nuo rinkos realijų atsiliekančias sumas. Arba nemokėdamas nieko, nes kauniečiai senjorai žemes jam tiesiog dovanodavo.
Visa tai Š. Matijošaičiui leido įsisenėjęs nepriklausomos Lietuvos skaudulys – sovietmečiu nusavinto turto atkūrimo procesas. Okupacijos metais nacinalizuoto turto atkūrimas turėjo tapti teisingumo išraiška, bet ilgainiui išsivystė į savotišką verslo šaką, kurioje didžiausią naudą neretai gauna ne sovietmečiu nuskriaustos šeimos, o įgudę žemių supirkinėtojai.
Būtent per nuosavybės atkūrimo procesus Ponia A., jos brolis ir sesuo įgijo teisę į didelius plotus žemės – pradedant itin vertingais sklypais Vičiūnuose ar keliolika hektarų Molėtų krašte ir baigiant dideliais plotais miško Ignalinoje ar lopinėliu žemės Svencelėje, ekstremalaus sporto entuziastų pamėgtame Pamario kaime. Visgi šis turtas trijų senjorų iš Kauno rankose neužsibuvo – vertingiausios žemės tuoj po nuosavybės atkūrimo perleistos Š. Matijošaičiui.
Dalis Š. Matijošaičio supirktų sklypų buvo suformuoti Kauno miesto savivaldybės, kurią kontroliuoja jo tėvo vadovaujamas judėjimas „Vieningas Kaunas“. Negana to, Poniai A. nuosavybės atkūrimo procesuose atstovavo su Matijošaičių šeimos verslu susijusi teisininkė.
Nors iš pensininkų supirktų žemių įsigijimo kainos stebina rinkos ekspertus, Š. Matijošaitis nesijaučia ką nors nuskriaudęs. Priešingai – jis tvirtina besirūpinantis Ponios A. gerove. Pavyzdžiui, nupjaudamas žolę.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, Š. Matijošaitis ir su juo susiję asmenys yra tarp sėkmingiausiai atkurtas žemes supirkinėjančių interesų grupių visame Kauno regione. Tai patvirtina tiek Š. Matijošaičio, tiek jo vadovaujamo šeimos verslo sandoriai. Pavyzdžiui, gebėjimas pusę hektaro žemės Lampėdžiuose įsigyti už keturis eurus.
Apie visa tai ir daugiau – jungtinis portalo „Kas vyksta Kaune“, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas „Veni, vidi… Vičiūnai“.
Tris dešimtmečius užsitęsęs nuosavybės atkūrimo procesas sovietmečiu nusavintą turtą grąžino toli gražu ne visiems pretendentams. Vienas jų – kaunietis Rimvydas Gurskas, turintis teisę į didelį plotą savo šeimos valdytos žemės Kaune, vaizdingose Palemono apylinkėse, bet iki šiol šioje žemėje besilankantis tik turisto teisėmis.
„Aš čia augau, čia visur mano bėgiota. (...) Čia man brangus kampas. Aš ir dabar vis tik galvoju, kad čia vis tik mano. Jeigu būtų teisybė, būtų mano“, – atsiduso R. Gurskas, žurnalistams aprodydamas savo senelio valdytas žemes.
Rimvydas biurokratams dešimtmečius įrodinėjo savo teisę į nuosavybės atkūrimą. Per tą laiką buvusioje jo šeimos žemėje suvešėjo miškas, dėl to žemė pripažinta negrąžintina. O valstybės siūlomos kompensacijos – tiesiog juokingos. Anot R. Gursko, pasiūlytos kompensacijos dydis siekė apie 4000 eurų už hektarą. Arba 40 eurų už arą.
Piniginės kompensacijos Rimvydas atsisakė, kaip ir ne vieno siūlymo teisę į nuosavybės atkūrimą neformaliai parduoti įgudusiems žemių supirkinėtojams, siūlantiems didesnius, bet vis tiek nė iš tolo tikrajai turto vertei neprilygstančius pinigus.
„Man jisai pasakė, kad jis dirbo NŽT ir dabar atėjo pas mane išvados prašyt, kad aš jam parduočiau. Ir jisai to neslėpė“, – vieno tokio tarpininko bandymus „išpirkti“ teisės į žemės atkūrimą išvadą prisiminė R. Gurskas.
Tokių istorijų – daugybė. Nuosavybės atkūrimo procese įstrigo aibė žmonių, turėjusių teisę į sovietmečiu nusavinto turto grąžinimą, bet nepešusių nieko. Visgi netrūksta ir kitokių istorijų – kai žmonės nuosavybę atgauna palyginti greitai ir sklandžiai, bet netrukus ją už menkus pinigus perleidžia kur kas turtingesniems ir įtakingesniems šeimininkams. Tokia istorija mus atvedė ir pas Ponią A.
Šios istorijos ištakos – Vičiūnuose, Kauno mero ir jo šeimos gimtinėje. Matijošaičių kaimynystėje gyveno ir Ponios A. tėvas. Pagyvenęs vyriškis, kaip rodo Nacionalinės Žemės Tarnybos (NŽT) pateikti dokumentai, dar ankstyvaisiais atkurtos nepriklausomybės metais įrodė turįs teisę į daugiau nei 9 hektarų žemės Vičiūnuose atkūrimą.
Visgi vičiūniškis mirė taip ir nesulaukęs teisingumo, o kuklų jo turtą paveldėjo trys vaikai – Ponia A. bei jos brolis ir sesuo iš kitos tėvo santuokos. NŽT pateiktais duomenimis, praėjus porai metų po tėvo mirties, trys kauniečiai tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu susigrąžino du sklypus Vičiūnuose – apie 60 arų plotą. Tų pačių metų pabaigoje jie nutarė paveldėtą turtą parduoti pasiturintiems kaimynams – žinomam verslininkui Visvaldui Matijošaičiui ir jo sūnui Šarūnui.
Registrų centro „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams pateiktais duomenimis, tuokart Matijošaičiai sumokėjo visai padorias sumas. V. Matijošaitis už arą Vičiūnuose mokėjo po 2,5 tūkst. eurų, o Š. Matijošaitis – po 9,1 tūkst. eurų už arą. Tačiau tai buvo tik ilgos sandorių grandinės pradžia.
Praėjus kone dešimtmečiui, trijų kauniečių nuosavybės atkūrimo reikalai pradėjo klotis kur kas geriau. Taip Poniai A. ir jos artimiesiems pavyko atsikurti didelius plotus žemės tiek Kaune, tiek kitose savivaldybėse. Bet žemė trijų vyresnio amžiaus kauniečių rankose neužsibūdavo: tuoj po atkūrimo, ji paprastai būdavo perleidžiama Š. Matijošaičiui ir jo sutuoktinei Rasai Matijošaitienei, o pavieniais atvejais – tik Š. Matijošaičiui.
Negana to, dalį atkurtų žemių Ponia A. ir jos artimieji Kauno mero sūnui tiesiog padovanojo.
Kauno meras V. Matijošaitis pokalbyje su „Sienos“ ir „Kas vyksta Kaune“ žurnalistais patvirtino nuo seno pažįstantis tiek Ponią A., tiek jos šeimą – savo buvusio kaimyno Vičiūnuose atžalas. Klausiamas, kaip paaiškintų šių asmenų sprendimus dovanoti žemes jo sūnui, meras tai grindė pasitikėjimu, nusistovėjusiu tarp senųjų Vičiūniškių.
„Visi vieni kitus pažįsta, senieji gyventojai, ir jie vienas kitu pasitiki“, – teigė V. Matijošaitis.
Norėjome apie pasitikėjimą kaimynais pasikalbėti ir su Ponia A. bei jos artimaisiais. Susitikus su jos brolio sūnumi, vyriškis nurodė, kad nei jis, nei jo tėvas sandorių su Matijošaičių šeima nekomentuos. O Ponią A. radome tuoj po Antrojo pasaulinio karo pastatytame buvusiame jos tėvo name, kurį ji 2020 m. pardavė Šarūnui Matijošaičiui.
Mero sūnus pagyvenusiai moteriai suteikė uzufrukto teisę, kuri leido neatlygintinai naudotis buvusiais tėvo namais. Nors su mero sūnumi, oficialiais duomenimis, moteris sudarė aibę žemės pardavimo sandorių, jokio nuosavo nekilnojamojo turto (NT) Ponia A. neturi. O klausiama apie žemės atkūrimo reikalus ir sandorius su mero sūnumi, devintą dešimtį įpusėjusi vičiūniškė sakė nenorinti nieko komentuoti.
„Atleiskit, bet aš jums nieko negaliu pasakyt. – atsiprašė Ponia A., o paklausta ar jai buvo sumokėta, tiek, kiek rodo Registrų centro pateikti duomenys, senjorė tepasakė. – Klauskit pas Matijošaičius.”
Pats Š. Matijošaitis nurodo kaimynę gerbiantis ir padedantis tiek jai, tiek jos artimiesiems.
„Ponia A. – garbaus amžiaus, tačiau puikios sveikatos, tvarkinga, atvira ir šviesaus proto moteris. Ji gyvena kaimynystėje. Daugelį metų palaikome draugiškus, kaimyniškus santykius – kai reikia, padedu ir žolę nupjauti, ir seną, virstantį ant namo medį sutvarkyti. Puikiai sutariame tiek su p. A., tiek su jos artimaisiais – broliu ir sese, kurie taip pat garbaus amžiaus, tvarkingi ir dori žmonės. Jei ko reikia – visada kreipiasi į mane“, – raštu pateiktame komentare teigia Kauno tarybos narys.
Ilgus metus žemės nuosavybės atkūrimo klausimus kuravo apskričių viršininkų administracijos. Likvidavus apskritis, šią sritį perėmė NŽT. Visgi procesas buvo sudėtingas, kadangi laisvos žemės plotai buvo riboti ir daugeliu atvejų nebuvo galimybių nuosavybę atkurti ten pat, kur asmenys ar jų artimieji turėjo sovietmečiu nusavintą turtą. Čia didelis vaidmuo teko savivaldybėms – būtent jos NŽT parūpindavo laisvus valstybinės žemės sklypus, kurie buvo siūlomi pretendentams į nuosavybės atkūrimą.
Anot nuosavybės atkūrimo procesus atidžiai nagrinėjusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Tyrimų koordinavimo valdybos vadovės Rūtos Kaziliūnaitės, savivaldybės ir NŽT buvo svarbiausios grandys daugybėje tokių procesų.
„Savivaldybė (...) atrenka laisvus sklypus, į kuriuos gali būti atkuriama nuosavybės teisė. NŽT teritoriniai padaliniai (...) sudaro pretendentų atkurti nuosavybės teisę eiles, nagrinėja jų prašymus, priima sprendimus, kokiu būdu bus atkuriama nuosavybės teisė. Nes galimi įvairūs būdai – tiek natūra, tiek kompensuojant, tiek parenkant konkrečius sklypus“, – aiškino R. Kaziliūnaitė.
Poniai A. ir jos artimiesiems pavyko atsikurti tik dalį jų tėvui priklausiusios žemės Kaune. Visgi procesas įsibėgėjo 2015 metais – tais pačiais metais, kai pirmus tiesioginius Kauno mero rinkimus laimėjo Visvaldas Matijošaitis.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, dauguma trims pagyvenusiems kauniečiams sugrąžintos žemės Laikinojoje Sostinėje – tai 2015-2020 m. periodu suformuoti sklypai. Ir visus juos įsigijo Š. Matijošaitis.
Registrų centro duomenimis, sklypai Vičiūnuose mero sūnui dažnai buvo parduodami praėjus keliems mėnesiams po nuosavybės atkūrimo Poniai A. ir jos artimiesiems. Ir Kauno savivaldybės vaidmuo čia tikrai reikšmingas, mat žemės Poniai A. sugrąžintos, pavyzdžiui, sumažinus Vičiūnų vandenvietės apsaugos zoną – o tai padaryta „Vieningo Kauno“ kontroliuojamos miesto tarybos sprendimu.
Šią istoriją dar 2022 m. nagrinėjo LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurgita Čeponytė. Po LRT tyrimo veiksmų ėmėsi tiek teisėsauga, tiek Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo. Kaip nurodo STT Tyrimų koordinavimo skyriaus vadovė R. Kaziliūnaitė – tokius sprendimus nulėmė kiek kurioziškos priežastys.
„Buvo nustatyta keletas susijusių korupcinių rizikų. Visų pirma, paminėčiau [rizikas dėl] savivaldybės sprendimų, kokia yra ta laisva žemė, kuri galėtų būti naudojama atkūrimui. (...) Buvo ši rizika įvardinta, buvo nustatyta, kad yra reglamentavimo stoka. Kuomet nėra reglamentavimo – iš esmės nėra ką pažeisti“, – teigė STT pareigūnė.
Korupcinės rizikos ir procedūrų nebuvimas – tik viena medalio pusė. Kita – tai kainos, už kurias Š. Matijošaičiui pavyko įsigyti visus Poniai A. ir jos artimiesiems atkurtu sklypus.
NT registro duomenimis, 2015 m. Ponios A. tėvo vardu atkurta nuosavybė į maždaug 10 arų žemės sklypą Vičiūnuose, Kruonio gatvėje. Ponia A., jos brolis ir sesuo šį turtą oficialiai paveldėjo 2016 m. vasarį ir, nepraėjus nė menesiui, sudarė turto pardavimo sutartį su Š. Matijošaičiu.
Registrų centro pateiktais duomenimis, už didžiąją dalį šio sklypo (apie 9 arus) pirmą kadenciją dirbančio mero sūnus sumokėjo 11 tūkst. eurų, t.y. po maždaug 1,2 tūkst. eurų už arą. Vėlesniais metais Š. Matijošaitis sudarė ir daugiau atkurtos žemės pirkimo sandorių – bet ne su visais trim vyresnio amžiaus kauniečiais, o tik su Ponia A., kuriai nuosavybės teisė buvo atkūrinėjama atskirai.
2017 metais mero sūnus iš Ponios A. įsigijo 1,5 hektaro žemės Vičiūnuose, kurios didžiąją dalį sudarė želdynų paskirties plotai, o apie 18 arų užėmė gyvenamoji paskirtis. Už arą žemės prestižinėje gyvenvietėje politikas tuomet mokėjo po 75 eurus.
2019 metais Š. Matijošaitis iš pensininkės įgijo dar 102 arus Nemuno pakrantėje atkurtos žemės, sumokėdamas 10 tūkst. eurų, arba po mažiau nei šimtinę už arą.
O 2020 m., jau eidamas Kauno tarybos nario pareigas, mero sūnus iš ponios A. perėmė dar kelis susisiekimo paskirties sklypus ir dalį žemės, ant kurios stovėjo Ponios A. tėvo trobelė. Taip politikas supirko apie 2,6 hektaro žemės Vičiūnuose – mokėdamas po mažiau nei 400 eurų už arą.
Su sandorių statistika supažindinome NT portalo Aruodas.lt vadovą Artūrą Mizerą. Anot jo, nagrinėjamu laikotarpiu šioje teritorijoje parduodamų gyvenamosios paskirties sklypų kaina buvo nepalyginamai didesnė.
„Kainos [buvo] tarp 9-13 tūkst. eurų už arą“, – sakė A. Mizeras.
Paklaustas, ar pirktų žemę Vičiūnuose po 400 eurų už arą, pašnekovas neslėpė nuostabos. „Suabejočiau pasiūlymo tikrumu“, – teigė A. Mizeras.
Čia reikia pažymėti, kad Š. Matijošaitis iš Ponios A. daugeliu atvejų supirko ne gyvenamosios paskirties žemes. Visgi daugelio sklypų paskirtis buvo pakeista nepraėjus nė metams po to, kai žemes supirko mero sūnus. Tuomet inžinerinę paskirtį pakeitė gyvenamoji, leidžianti turtą realizuoti už kur kas didesnę kainą.
Ponios A. ir jos artimųjų vardu atkurta žemė ties Vičiūnais nesibaigia. Dalis nuosavybės atkurta ir kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, taip Ponia A. tapo keliolikos hektarų žemės savininke ežerais garsėjančiame Molėtų krašte. Ir čia atkurta žemė netrukus perleista Š. Matijošaičiui. Už labai draugišką kainą ar net už dyką.
2017 metais politikas iš Ponios A. ir jos artimųjų įgijo daugiau nei hektarą jiems atkurtos miško paskirties žemės Molėtų krašte. Oficiali nuosavybės įregistravimo priežastis – dovanojimo sandoris. Vėlesniuose sandoriuose aro kaina siekė maždaug tiek, kiek kainuotų dienos pietūs.
2019 m. rudenį Š. Matijošaitis iš Ponios A. perėmė daugiau nei 13 hektarų senjorei atkurtos žemės Molėtų rajone. Bendra sandorio vertė, Registrų centro pateiktais duomenimis, sudarė 10 tūkst. eurų. Arba maždaug 7,5 euro už arą. 2021 m. mero sūnus iš Ponios A., jos brolio ir sesers įsigijo dar hektarą Molėtų krašte sugrąžintos žemės, už arą mokėdamas apie 14,5 euro.
Aruodas.lt vadovo A. Mizero teigimu, abi šios kainos – labai toli nuo rinkos realybės.
„Molėtų rajone tais metais vidutinė aro kaina iš to, kas skelbiama Aruodas.lt, buvo 300 eurų“, – konstatavo pašnekovas.
Sandorio naudą mero sūnui gerai atspindi šiuo metu Aruodas.lt esantys jo žemių pardavimo skelbimai. Mat dalis iš Ponios A. supirktų žemių pardavinėjama, prašant maždaug 10 tūkst. eurų sumos – tik ne už kelis ar keliolika hektarų, o už nedidelius kelių ar keliolikos arų sklypus.
Įskaitant Ponios A. ir jos artimųjų padovanotą hektarą miško, Š. Matijošaitis iš trijų senjorų įgijo apie 15 hektarų žemės Molėtų rajone, išleisdamas kiek daugiau nei 11,5 tūkstančių eurų. Šios investicijos mero sūnui jau atsipirko su kaupu.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, Kauno tarybos narys jau spėjo realizuoti nemažą dalį Molėtų krašte įgyto turto. Pardavęs apie trečdalį Molėtų rajone iš ponios A. ir jos artimųjų įgytų žemių politikas uždirbo beveik 150 tūkst. eurų – apie 13 kartų daugiau, nei už visas jas sumokėjo.
Daugiau nei penktadalį Š. Matijošaičio gautos sumos – 27 tūkst. eurų – sudaro pajamos pardavus 54 arus žemės, kurią politikas iš Ponios A. ir jos artimųjų gavo už dyką.
Ir tai ne vienintelis atvejis, kai Ponia A. turtingam kaimynui žemes atiduoda už ačiū.
Tarp Ponios A. valdytų sklypų – ir nedidelis plotelis žemės Pamario krašte, ekstremalaus sporto mėgėjų pamėgtoje Svencelėje. Šis turtas dabar priklauso Š. Matijošaičiui, įgijusiam ir didesnį gretimą sklypą. O žemę iš Ponios A. politikas gavo dovanų.
Nedidelį maždaug 10 arų sklypą, besiribojantį su Kuršių mariomis, mero sūnus dovanų gavo 2017 metais, tuoj po to, kai jis tapo Ponios A. nuosavybe. Netrukus politikas įsigijo ir didesnį gretimą sklypą – dar 36 arus, kurie keleriais metais anksčiau buvo atkurti kitam privačiam asmeniui. Šis sklypas politikui atsiėjo vos 2500 eurų.
Taip Š. Matijošaičiui pavyko suformuoti gan didelį sklypą, kuriame šiuo metu veikia kempingas su moduliniais nameliais.
Kodėl trys pensininkai jam dovanojo žemes, Š. Matijošaitis raštu pateiktuose komentaruose nenurodė.
Situaciją su Ponia A. ir jos artimaisiais mero sūnus pakomentavo išsamiai, pabrėždamas, esą vyriausia velionio kaimyno dukra pati jį pasirinko kaip atkuriamų žemių supirkėją ir pati pasiūlė tokias kainas, kokios buvo sumokėtos.
„Ji neturi vaikų ar kitų artimų giminaičių (be brolio ir sesers, kurie taip pat yra garbaus amžiaus). Įsisukus žemės nuosavybės atkūrimo procesui, p. A. pasiūlė atkurtą žemę įsigyti man, nes nėra kam palikti turto.
Suprasdamas situaciją, paraginau p. A. apie turto pardavimą kalbėtis kartu ir su savo artimaisiais, todėl dėl žemės įsigijimo pokalbiai visada vykdavo tarp manęs ir jų visų trijų. Nenorėjau, kad susidarytų įspūdis, jog aš inicijuoju žemės pardavimą ar kažkaip bandau paveikti p. A. Žemės sklypų pardavimo kainą man pasiūlė pati A.“, – nurodo Š. Matijošaitis.
Žinomas verslininkas patikino taip pat atsiskaitęs su visais trim pagyvenusiais kauniečiais. Ir pažymėjo buvęs dosnesnis nei kompensacijas vietoj žemės siūliusi Lietuvos valstybė.
„Poniai A. ir jos artimiesiems sumokėjau tą kainą, kurios jie prašė. Mano sumokėta kaina, mano žiniomis, buvo didesnė nei jiems siūlė NŽT“, – teigia Š. Matijošaitis.
Pelningus iš pensininkų įgyto turto pardavimo sandorius Š. Matijošaitis aiškina bėgančiu laiku ir savo paties įdirbiu.
„Kad turto vertė keičiasi bėgant laikui (...), o ypač pastaraisiais metais, manau, nieko nuostabaus ar neįprasto. Turto vertė kyla ir dėl mano padarytų investicijų – buvo įrengta infrastruktūra, sklypai išvalyti, nupirkti greta esantys sklypai, perjungti, perdalinti, susiderinta dėl servitutų privažiavimui prie sklypų, pakeistos per sklypus einančio kelio vietos, šlapi sklypai pakelti, buvo rengiami detalieji planai ir pertvarkymo projektai ir t.t.“, – vardijo Kauno tarybos narys. Taip pat pažymėdamas, kad supirktos žemės realizuojamos toli gražu ne tobulai, nes „dalis sklypų po šiai dienai yra sudėtingi eksploatuoti“.
Politikas akcentuoja, kad jį atkuriamų žemių supirkėju pasirinko pati Ponia A. Ir čia verta atkreipti dėmesį į tai, kas ir kaip Poniai A. padėjo tas žemes atsikurti.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, prieš Š. Matijošaičio supirktų žemių atkūrimo nemaža dalimi prisidėjo teisininkė Simona Morkūnaitė, darbo santykiais susijusi ir su „Vičiūnų“ grupe. Jos ryšį su šeimos verslu patvirtino ir meras V. Matijošaitis.
Ji neslėpė padėjusi klientams atsikurti žemes ir pagrindė tai geru „teisinės magijos“ išmanymu.
„Tai nėra jokia korupcija – tiesiog žinojimas, su kuo dirbti ir kur tą informaciją rasti. (...) Atkūrimas yra kaip vertybiniai popieriai. Įstatymas leido žemę kilnoti. Skamba keistai, kad nekilnojamas turtas tampa kilnojamu, bet daug kas pasipiktinimą kelia asmenims, kai jie nesupranta teisinės magijos“, – pokalbyje su „Kas vyksta Kaune“ žurnalistu dėstė S. Morkūnaitė.
Vėliau S. Morkūnaitės dalyvavimą Š. Matijošaičio supirktų žemių atkūrimo procesuose patvirtino tiek NŽT, tiek du teismai, kuriuose buvo nagrinėjamos su tuo susijusios bylos. Taip sužinojome, kad su „Vičiūnų“ grupe susijusi teisininkė pagal įgaliojimą atstovavo Poniai A.
Bene ryškiausias S. Morkūnaitės pėdsakas – procesuose, kurie vėliau tapo Š. Matijošaičio žemėmis Molėtų rajone.
Prieš daugiau nei du dešimtmečius miręs Ponios A. tėvas turėjo teisę pretenduoti į daugiau nei 9 hektarų žemės Vičiūnuose atkūrimą. Ši teisė buvo realizuota jau po kauniečio mirties – dalį žemės jo vaikams grąžinant Kaune, o likusią reikalavimo teisę konvertuojant į didesnius žemės plotus kitose savivaldybėse, kur žemė nėra tokia vertinga.
Tokią teisę, pasirodo, turėjo ne tik Ponios A. tėvas, bet ir ji pati.
Nors prasidėjus sovietinei okupacijai Poniai A. buvo vos dveji, teismuose buvo įrodinėjama, kad ji turi teisę į savo senelių valdytas žemes. Šio įrodinėjimo imtasi su dideliu pavėlavimu – daugiau nei dešimtmečiu praleidus dokumentų pateikimo terminą. Taigi NŽT šiuos reikalavimus tenkinti atsisakė.
Visgi teismo sprendimu dokumentų pateikimo terminas buvo atnaujintas. Ponios A. reikalavimus teisme įrodė du jai atstovavę teisininkai, tarp jų – su „Vičiūnų“ grupe susijusi S. Morkūnaitė.
NŽT pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartyje nurodyta, esą pagyvenusios moters teisė į žemių atkūrimą buvo grindžiama tuo, kad jos senelių žemių grąžinimu turėjo užsiimti velionis tėvas.
„Pasak pareiškėjos, ji ir jos artimieji tikėjosi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra bus užbaigta greičiau, jeigu nebus daugiau pretendentų, todėl su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi jos tėvas, (...) kuris turėjo būti pripažintas tinkamu pretendentu ir nuosavybės teisės į jo ir (...) pareiškėjos senelio įpėdinių (...) valdytą žemę turėjo būti atkurtos jo vardu. Vėliau žemes, pareiškėjos teigimu, buvo planuojama pasidalinti bendru šeimos sutarimu“, – rašoma LVAT nutartyje.
Tokie argumentai LVAT įtikino. Dokumentų pateikimo terminas buvo atnaujintas, o vėliau šiuo pagrindu Ponia A. įgijo teisę į dar 6 hektarų žemės Vičiūnuose atkūrimą.
Visgi teismui dėstyti pažadai atkurtomis žemėmis pasidalinti su savo šeima liko netesėti. Nes šio sprendimo pagrindu Ponios A. įgyta teisė į žemes Vičiūnuose buvo konvertuota į keliolika hektarų žemės Molėtų krašte. Ir visa šia žeme Ponia A. pasidalijo ne su savo, o su Matijošaičių šeima.
Taigi Ponios A. interesus teismuose gynė su Matijošaičių šeimos verslu susijusi teisininkė. O teismuose iškovota teisė į nuosavybės atkūrimą galiausiai tapo Matijošaičių šeimos nuosavybe.
Susisiekus su S. Morkūnaite, teisininkė patvirtino atstovavusi Poniai A. ir padėjusi jai atsikurti teisę į šeimos žemes. Ir nors teismuose buvo įrodinėjama, kad Ponia A. nuo seno žinojo turinti teisę į didelius žemės plotus Vičiūnuose, pokalbyje su „Sienos“ žurnalistu teisininkė papasakojo kiek kitokią istoriją.
„Pati [Ponia A.] net aplamai nežinojo, kad tiek turi, kaip turi, kaip giminystę įrodyti“, – dėstė S. Morkūnaitė.
Pašnekovė tikino visuomet veikusi pagyvenusios moters naudai ir Poniai A. atstovavusi tik nuosavybės atkūrimo procesuose. Prie turto perleidimo Š. Matijošaičiui ji tikino niekaip neprisidėjusi.
„Kaip šalys susitarė, kaip atsiskaitė, kaip susimokėjo – tikrai nu aš nei mačiau tų pinigų, nei sandoryje dalyvavau, nei sąlygas kėliau“, – sakė S. Morkūnaitė.
Prašoma pakomentuoti sandorių vertes, ji taip pat prisiminė, kad šiais reikalais jau domėjosi teisėsauga.
„Dabar jūs mane jau morališkai teisiate. Nei Specialiųjų Tyrimų Tarnyba, nei prokuratūra manęs nenuteisė“, – sakė S. Morkūnaitė.
Kauno meras V. Matijošaitis pokalbyje su „Siena“ ir „Kas vyksta Kaune“ prisiminė S. Morkūnaitę kaip teisininkę, „lyg tai dirbusią“ jo šeimos verslo struktūrose.
„Simona yra girdėta. Lyg tai jinai yra dirbusi „Vičiūnų“ kompanijoje. Bet ką ji dabar veikia – aš tikrai nežinau“, – sakė meras.
Apie Ponią A. ir jos artimuosius Laikinosios Sostinės galva žino daugiau. Meras neslėpė pažįstantis visas tris velionio kaimyno atžalas. Visgi jis nurodė nesidomintis, kiek žemių ir už kokius pinigus trys pagyvenę kauniečiai perleido jo sūnui.
„Tai gali būt, kad perleista. Jei nusipirko – nusipirko. Aš neseku tokių dalykų“, – sakė V. Matijošaitis.
Politikas tvirtino nežinantis, kiek žemės iš valstybės gavo ir jo sūnui perleido Ponia A.
„Nežinau, kiek jinai gavo. Nežinau, kaip ten vyko tie sandoriai. Tikrai aš juose nedalyvauju ir keistas tas… žaidimas“, – svarstė meras.
Dar kartą paklaustas, kodėl pagyvenusi vičiūniškė galėtų jo sūnui tiesiog dovanoti iš valstybės atgautas žemes, V. Matijošaitis teigė neabejojantis savo atžalų sąžine.
„Nežinau. Tikrai nežinau. Ir nemanau, kad sūnūs – ar vienas, ar kitas – kad kažką tai pavogtų ar nuskriaustų“, – sakė jis.
Ponia A. ir jos artimieji – ne vieninteliai nuosavybės teises atsikūrę žmonės, iš kurių žemes sėkmingai supirkinėjo Š. Matijošaitis. Turbūt ryškiausias tokių mero sūnaus operacijų pavyzdys – rudens pradžioje paviešintas „Kas vyksta Kaune“ tyrimas apie neseniai duris atvėrusio prekybos centro „Lidl“ istoriją.
Kauno žurnalistai atskleidė, kad naujas Šilainių „Lidl“ pastatytas ant dviejų buvusių valstybinės žemės sklypų. Pirmąjį – buvusią automobilių stovėjimo aikštelę – 2022 metais iš valstybės išpirko su „Autokaustos“ akcininkais susijusi bendrovė „Autoeta“. Antrąjį, kiek mažesnį, tais pačiais metais įsigijo Š. Matijošaitis su partneriais.
„Autoeta“ įsigijo žemę tiesiai iš Lietuvos valstybės ir už beveik 64 arus žemės sumokėjo 405 tūkst. eurų. Mero sūnus ir jo partneriai kiek mažesnį 47 arų sklypą nusipirko tuoj po to, kai žemė privačiam asmeniui atiteko pagal nuosavybės atkūrimo procedūras. Š. Matijošaičiui ir kitiems Laikinosios Sostinės savivaldybės suformuoto netaisyklingos formos sklypo pirkėjams ši žemė atsiėjo vos 46 tūkst. eurų.
Galiausiai abu sklypus įsigijo „Lidl“, ir buvusių savininkų investicijos atsipirko su kaupu. Už 1,11 hektaro plotą Vokietijos prekybos tinklas sumokėjo beveik 3,56 mln. eurų, mokėdamas po maždaug 30 tūkst. eurų už arą. Žemę perkant ankstesniems savininkams, bendrovei „Autoeta“ aras valstybinės žemės kainavo daugiau nei 6,3 tūkst. eurų, o Š. Matijošaitis su partneriais už arą mokėjo mažiau nei tūkstantį eurų.
Dėl šios istorijos sujudo Kauno tarybos opozicija, inicijavusi klausimo svarstymą Antikorupcijos komisijoje. Iki šiol įvyko jau keturi komisijos posėdžiai, o Š. Matijošaitis nė viename jų nepasirodė ir paaiškinimų nepateikė. Bet mero sūnus rado laiko nuvažiuoti į naują Šilainių „Lidl“, ant buvusios savo žemės pastatytoje parduotuvėje nusipirkti vaflių ir su jais nukeliavo iki Kauno konservatorių būstinės. Visa tai politikas paviešino socialiniuose tinkluose.
Atkurtomis žemėmis sėkmingai apsirūpina ne tik pats Š. Matijošaitis, bet ir jo vadovaujamas šeimos verslas. Pavyzdžiui, bendrovė „VM Investments“ (ankstesnis pavadinimas – „VICI Investments“), kurią tiesiogiai kontroliuoja Visvaldas Matijošaitis, šio ir kitų verslų vadžias po tapimo Kauno mero perleidęs sūnui.
Dar veikdama senuoju pavadinimu, 2016-2021 metais ši įmonė sėkmingai supirko apie pustrečio hektaro žemės prestižinėje Kauno vietoje, prie Lampėdžių ežero. Apie 20 proc. šios žemės Matijošaičių šeimos verslas įgijo sunkiai suvokiama kaina.
2016 m. Matijošaičių šeimos verslas iš skirtingų savininkų supirko beveik 2 hektarus žemės Lampėdžiuose, savininkams sumokėdamas apie milijoną eurų.
Tarp žemės pardavėjų buvo 36 arus Lampėdžiuose atgavęs kaunietis, kuriam „VICI Investments“ už arą mokėjo po 10 tūkst. eurų. Tačiau vėlesniuose sandoriuose tas pats asmuo žemę Lampėdžiuose „VICI Investments“ perleido beveik už dyką.
Vyriškis Š. Matijošaičio vadovaujamą įmonę vėliau aprūpino dar didesniu plotu Lampėdžiuose, bendrovei perleisdamas daugiau nei pusę hektaro žemės, įgytos per nuosavybės atkūrimo procesus. Tik šie pardavimo sandoriai panašesni į dovanas.
2017 m. pavasarį kaunietis ir „VICI Investments“ sudarė dviejų gyvenamosios paskirties sklypų, kurių bendras plotas sudaro beveik 50 arų, pardavimo sandorį. Bendra sandorio vertė – 2 eurai. Po eurą už sklypą. Tų pačių metų rudenį vyriškis už dar vieną eurą „Vičiūnų“ grupės įmonei pardavė dar apie tris arus Lampėdžių žemės. Analogišką sandorį jis pakartojo ir 2021 m., už dar vieną eurą parduodamas kiek mažiau nei penkis arus.
Taip vyriškis už keturis sklypus ir bendrą 57 arų plotą uždirbo iš viso 4 eurus.
Paprašytas paaiškinti, kaip jo vadovaujama įmonė už keturis eurus įsigijo pusę hektaro žemės Lampėdžiuose, „VM Investments“ direktorius Š. Matijošaitis pirmiausiai nurodė, kad Lampėdžių projekto užuomazgos siekia beveik du dešimtmečius į praeitį, o vystant būsimą kvartalą įdėta daug darbo.
„Istorija su šiuo sklypu prasidėjo gerokai anksčiau nei jūs manote. Viskas prasidėjo 2006 metais. Ir nuo to laiko, kaip bebūtų keista, praėjo jau 20 metų. (...) Kas gyvena šalia – puikiai atsimena, kaip atrodė teritorija iki mūsų investicijų – viskas buvo apleista, buvo pilna šiukšlių, duobės neišlygintos, „VICI investments“ sutvarkė sklypus, investavo į juos“, – raštu pateiktame komentare teigia verslininkas.
Po eurą supirkti sklypai, anot jo, yra dalis didesnio susitarimo su buvusiu žemių savininku, kurį politikas raštu pateiktuose komentaruose įvardijo inicialais V. G.
„V. G. buvo vienas iš pardavėjų, su skirtingais asmenimis susitarėme skirtingas kainas, kaip dažnai ir būna tokiuose projektuose, dėl tikslių kainų nepamenu, bet kažkas tokio apie jūsų minimą kainą galėjo būti. (...) V. G. bent jau tuo metu buvo praktikuojantis teisininkas, ir tai [sklypai po vieną eurą] buvo tik viena iš sandorio detalių, kuri buvo aiškiai aptarta abiejų pusių, tačiau nenoriu daugiau atskleisti dėl V. G. privataus gyvenimo“, – tęsė Š. Matijošaitis.
Pateikęs visus šiuos paaiškinimus, Kauno miesto tarybos narys pridūrė, kad žurnalistų surinkta informacija apie NT sandorius „gali būti netiksli ir jautri, ir gali paveikti verslo sandorius ar privačių asmenų gyvenimus“.
„Todėl prašome neviešinti šios informacijos. Taip pat informacija apie V. G. yra neviešinama dėl privataus asmens duomenų bei sandorio detalių“, – baigė Š. Matijošaitis.
O Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad beveik už dyką gauta Lampėdžių žemė panaudota suformuojant kitus sklypus, įvertintus kur kas brangiau ir tapusius Matijošaičių šeimos nuosavybe.
Pusvelčiui supirkti sklypai buvo jungiami su anksčiau įgyta Lampėdžių žeme ir skaidomi, formuojant privačių rezidencijų statybai tinkamus sklypus. Tris tokius sklypus įsigijo Matijošaičių šeima – Kauno meras ir abu jo sūnūs, Šarūnas ir Dainius.
2019 m. pabaigoje sklypais pirmi apsirūpino broliai Šarūnas ir Dainius Matijošaičiai. Jie už du gretimus sklypus, užimančius beveik pusės hektaro plotą, savo įmonei sumokėjo iš viso 232,5 tūkst. eurų.
2022 m. dar vieną sklypą ant Lampėdžių ežero kranto įsigijo ir Kauno meras V. Matijošaitis, už 17,5 aro sklypą sumokėjęs jau 201 tūkst. eurų.
Besiformuojančiame Lampėdžių kvartale žemes perka ne tik Matijošaičių šeima. Bent du sandoriai 2024 ir 2025 m. sudaryti su asmenimis, kurie su „Vičiūnų“ grupe neturi jokio santykio. Už du sklypus, kurių bendras plotas sudaro apie 32 arus, du pirkėjai sumokėjo daugiau nei milijoną eurų. Jiems žemė Lampėdžiuose kainavo gerokai brangiau nei Matijošaičių šeimai.
Pagal Mokesčių inspekcijos praktiką, įmonės ir su jomis susiję asmenys gali tarpusavyje vykdyti sandorius, tačiau jie privalo atitikti rinkos sąlygas. Paklaustas, ar jas atitiko žemių perleidimai tarp „VM Investments“ ir Matijošaičių šeimos, verslininkas nurodė, kad tiek jis, tiek jo tėvas ir brolis žemę pirko rinkos kaina.
„Mūsų šeima supirko sklypus pagal padarytus vertinimus, be to, sklypai buvo perkami gerokai po pirkimo iš [buvusių žemės] savininkų ir gerokai prieš jūsų minimą pardavimą kitiems asmenims, kuris buvo po 2023 [metų] infliacijos, kas ženkliai paveike kainas. Jei kažkas pirks sklypus dar po 5 metų - kaina, žinoma, bus didesnė“, – teigė jis.
Matijošaičių verslo užmojus Lampėdžiuose dar 2019 m. užčiuopė LRT tyrimų skyrius. Tuo metu žurnalistai pranešė, kad šalia Lampėdžių ežero esantys „VM Investments” sklypai buvo padalinti į penkioliką mažesnių sklypų. Nuo to laiko projektas buvo išvystytas ir tapo žinomas kaip „Lampėdžio slėnis“ – prestižinė vieta draustinio širdyje, kurioje vienas aras šiuo metu vidutiniškai kainuoja beveik 33 tūkst. eurų.
STT atidžiai nagrinėjo atkurtų žemių supirkinėjimo atvejus Kauno regione. Anot STT Tyrimų koordinavimo tarnybos vadovės R. Kaziliūnaitės, pareigūnai nustatė kelias asmenų grupes, kurios tokia veikla užsiima itin sėkmingai.
„Yra tam tikros tendencijos, kad pavienių asmenų arba jų grupių (...) rankose sklypų koncentracija kai kada tikrai yra stebėtinai didelė, – kalbėjo pašnekovė. – Kaune buvo išskirtos penkios tokios asmenų grupės: mažiausia asmenų grupelė valdė 13 sklypų, didžiausia – 99 sklypus.“
Paklausta, ar tarp šių penkių grupių yra ir Kauno mero šeima, pareigūnė tai patvirtino. „Tarpe tų grupių yra susijusių asmenų, tačiau jie nėra dominuojantys. Taip, yra pakankamai nemažai sklypų jų rankose“, – teigė R. Kaziliūnaitė.
Anot R. Kaziliūnaitės, STT nustatytos korupcijos rizikos, susijusios su Kauno savivaldybės veikla nuosavybės atkūrimo procesuose, buvo ištaisytos. Tačiau visa tai nutiko jau pabaigus žemės atkūrimo reformą.
„Po korupcijos rizikos analizės, įgyvendinant jos metu pateiktas pastabas, tas reglamentavimas radosi. Viena vertus, džiugu, kad į mūsų pastabas buvo atsižvelgta. Kita gi vertus – [sprendimai priimti] po to, kai žemės reforma jau iš esmės pabaigta. Tai daugiau jau simbolinis gestas, tenka pripažinti“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
Pasak jos, STT nagrinėjo ne vieną įtartiną atkurtų žemių supirkinėjimo atvejį. Neretai STT pareigūnai susidūrė su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie „galbūt ne patys sprendimus priėmė“, bet su teisėsauga bendradarbiauti nepanoro.
„Dažniausiai asmenys yra nešnekūs, jie vengia išsamiai pasakoti apie buvusius įvykius, – pasakojo R. Kaziliūnaitė. – Didelio entuziazmo iš asmenų, kurių nuosavybės teisė buvo išeities taškas visam tam procesui įvykti, (...) deja, bet nėra.“
Kaip minėta, Ponia A. pagal nuosavybės atkūrimo procedūras įgijo žemes ne tik Kaune ar Molėtuose, bet ir Ignalinoje. Čia jai ir jos artimiesiems atkurti apie 95 hektarai valstybinio miško, kurį netrukus įsigijo su Š. Matijošaičiu verslo santykiais susijusio asmens valdoma įmonė. Visgi šiuo atveju žemė supirkta su mažiausiu atotrūkiu nuo rinkos kainos.
Mišką supirkęs verslininkas teigė nežinojęs apie Ponios A. ryšį su Kauno mero sūnumi. Jis taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad miško supirkimo sandoriuose Poniai A. ir jos artimiesiems atstovavo su Matijošaičių šeima nesusiję tarpininkai.
Gerbdami trijų pagyvenusių kauniečių privatumą, tyrime nusprendėme neminėti ne tik Ponios A. ir jos artimųjų vardų, bet ir bendros sumos, kurią, Registrų centro pateiktais duomenimis, jie turėjo gauti iš Š. Matijošaičiui perleistų žemių.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, Š. Matijošaitis ne mažiau sėkmingai supirkinėjo žemes ir iš kitų senjorų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę Kaune. Taip pat aptikta ir daugiau atvejų, kai pagyvenę žmonės mero sūnui žemes tiesiog dovanojo. Visgi didžiausia dalis Š. Matijošaičio per pastarąjį dešimtmetį supirktų gyventojams grąžintų žemių atkeliavo iš tų pačių rankų – ponios A. ir jos artimųjų.
Tyrimo komanda:
Žurnalistai:
Vaidas Pilkauskas, Vilius Matjošaitis, Aleksandras Znamerovskis („Kas vyksta Kaune“), Šarūnas Černiauskas, Miglė Krancevičiūtė, Gabija Kučinskaitė („Siena“)
Video produkcija:
Danielė Patapaitė, Ignotas Puluikis, Aivaras Lukošius, Šarūnas Rudys, Martynas Eisinas („Laisvės TV“), Andrius Švitra, Kostas Kirilovas („Siena“), Laurynas Zubavičius, Rokas Tenys („Kas vyksta Kaune“)
