Laisvės atėmimo bausmę atliekantis  kaunietis Antanas Kandrotas-Celofanas dar neseniai neslėpė ambicijų vadovauti valstybei ir siekti prezidento posto. Tačiau nuo sausio pabaigos jis negali vadovauti net smulkiai įmonei. 

Nuo sausio 30 d. A.Kandrotas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomas draudimas vadovauti juridiniams asmenims, sąrašą. Kaip nurodoma Registrų centro viešinamame „juodajame sąraše“, Celofanui šis draudimas galios penkerius metus – iki 2029 metų sausio pabaigos.

Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja Milda Kryžė „Sieną“ informavo, kad apribojimai A.Kandroto atžvilgiu pritaikyti nagrinėjant bendrovės „Lasilita“ bankroto bylą. Nuo šios istorijos ir prasidėjo „Sienos“ tyrimai apie Celofano verslo modelį, perimant problemines įmones, kurios nurieda į bankrotą, valstybę ir kitus kreditorius palikdamos prie suskilusios geldos.

Anot M.Kryžės, „Lasilitos“ bankroto administratorė dėl A.Kandroto įtraukimo į „juodąjį sąrašą“ kreipėsi pernai rugpjūtį – tuoj po to, kai „Siena“ publikavo tyrimą „Verslo planas – Celofanas“. 

Teismas prašymą apriboti A.Kandroto teisę eiti vadovaujančias pareigas tenkino pernai lapkritį, konstatuojant, kad Celofano „neteisėtas neveikimas bei sąmoningas tokio elgesio pasirinkimas, patvirtina jo elgesio pavojingumą ir grėsmę skaidriam verslui“. Nustatyta, kad A.Kandrotas „sąmoningai ir piktybiškai“ vengė perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą bei šios pareigos nevykdo iki šiol.

Teismo nutartis dėl Celofano įtraukimo į „juodąjį sąrašą“ įsiteisėjo prieš beveik tris savaites.

Nuo bankroto administratorės kreipimosi iki sprendimo įsigaliojimo A.Kandrotas spėjo tapti šūsnies naujai perimtų įmonių savininku ar vadovu. Sausio viduryje Celofanas sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į kalėjimą, kur šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus.