Birgitte Bonnesen – buvusi Švedijos „Swedbank“ vadovė – sulaukė oficialių savo šalies teisėsaugos kaltinimų dėl didelio kiekio abejotinos kilmės pinigų, prasisukusių per „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse.

B.Bonnesen pareikšti įtarimai sukčiavimu ir manipuliavimu rinka, praneša Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT.

Kaip nurodoma Švedijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešime, B.Bonnesen kalltinama dėl „klaidinančios informacijos platinimo“, informuojant visuomenę ir finansų rinką apie „Swedbank“ pinigų plovimo prevencijos sistemos veikimą. Anot teisėsaugos pranešimo, teikiant netikslią informaciją buvo kuriamas „melagingas įspūdis, kad „Swedbank“ neturi problemų su pinigų plovimo prevencija“. Pranešime ypač pabrėžiamas „Swedbank“ Estijos padalinys, per kurį plaukė didžiausias neaiškios kilmės pinigų srautas.

Kaltinimai buvusiai „Swedbank“ vadovei pareikšti po tyrimo, paremto Švedijos televizijos SVT medžiagomis, rengtomis kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistais.

Tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad „Swedbank“ visuomenei teikė netikslią ir klaidinančią informaciją apie klientų Baltijos šalyse operacijas, nuslepiant duomenis apie didelius neaiškios kilmės pinigų srautus, judėjusius per banko padalinius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Didžiausias tokių lėšų srautas judėjo per sąskaitas „Swedbank“ Estijos padalinyje. Lietuvos padalinys labiausiai pagarsėjo operacijomis, siejamomis su buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus praturtėjimu.

B.Bonnesen netrukus buvo atleista iš pareigų. Tokį sprendimą 2019 m. kovą priėmė „Swedbank“ valdyba. Švedijos teisėsauga pradėjo ir nuosavą tyrimą, kuris buvusiai „Swedbank“ vadovei baigiasi kaltinimais padarius finansinius nusikaltimus.

Griežčiausia bausmė, kuri B.Bonnesen gresia pagal Švedijos įstatymus, yra šešeri metai laisvės atėmimo.