Politikai ir institucijos reaguoja į „Sienos“ tyrimą apie Regionų partijos lyderio Jono Pinskaus ryšius su buvusiu Rusijos vidaus reikalų viceministru Vladimiru Kozlovu. Parlamentaras Matas Maldeikis kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, o Mokesčių inspekcija konstatuoja, kad V.Kozlovo verslas Lietuvoje kelia rimtų abejonių.
Anot M.Maldeikio, „Sienos“ atskleisti faktai apie J.Pinskaus ryšius primena 2018 metais vykusią Mindaugo Basčio apkaltą. Esą kyla klausimų, ar Regionų partijos lyderis atskleidė savo ryšį su V.Kozlovu, prašydamas leidimo dirbti su slapta informacija.
M.Maldeikis taip pat prognozuoja, kad ši ir kitos su sankcijomis susijusios istorijos paskatins ilgalaikius sprendimus, siekiant didesnio valstybės registrų atvirumo. Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė taip pat žada progresą valstybės duomenų prieinamumo srityje.
Savo ruožtu, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad Lietuvoje veikiantis V.Kozlovo verslas skleidžią prastą kvapą. Mat bet kokia normaliai funkcionuojanti įmonė su tokiais rodikliais seniai būtų bankrutavusi.
J.Pinskus į „Sienos“ klausimus taip ir neatsakė. Apie Seimo nario poziciją sužinojome tik iš LNK laidos „KK2“ kolektyvo – esą J.Pinskus tikina nežinojęs, kad turėjo reikalų su V.Kozlovu. Politikas „Sienos“ tyrimą taip pat pavadino „nusikalstama žurnalistika“.
Tyrimą „Jonas ir generolas“ rasite čia. Taip pat kviečiame peržiūrėti pasakojimą video formatu:
Buvęs viceministras V.Kozlovas jau du dešimtmečius dirba oligarchui Aleksejui Mordašovui. ES sankcijų sąraše esančio oligarcho bendrovėje „Severstal“ jis eina generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas. Prieš keletą dienų publikuotas „Sienos“ ir Rusijos žurnalistų „Scanner Project“ tyrimas atskleidė, kaip V.Kozlovas su šeima įsikūrė Lietuvoje ir kaip jo ryšiai nusidriekė iki Regionų partijos lyderio.
Kozlovų šeima valdo Palangoje registruotą bendrovę „Bolsera“. Ji nuo 2013 m. disponuoja prabangiu namu Palangoje. „Bolsera“ nuo 2014 m. taip pat valdė ir dukterinę bendrovę pabadinimu „Verslo investicijų vystymo grupė“. Šią įmonė iš Kozlovų verslo perėmė Širvintų merės vyras, dabartinis parlamentaras J.Pinskus.
Per „Verslo investicijų vystymo grupę“ J.Pinskus vystė ir nuosavą rusišką verslą – bendrovę „Activ-Forex“, kuri skelbėsi prekiaujanti grūdais iš Rusijos bei turėjo licenciją prekybai naftos produktais. Bendrovė žlugo 2020 metais. Tuomet paaiškėjo, kad iš jos sąskaitų neaiškiomis aplinkybėmis dingo apie 230 tūkst. eurų. Daugiau nei trečdalis šios sumos buvo išgryninta bankomatuose.
Seimo tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės narys Matas Maldeikis „Sienai“ teigė, kad J.Pinskaus istorija jam primena M.Basčio apkaltą.
2017-2018 m. vykusio proceso metu parlamentaras buvo kaltinamas tuo, kad nuslėpė savo santykį su Rusijos valstybinės korporacijos „Rosato“ atstovu įvardijamu Jevgenijumi Kostinu bei buvusiu KGB karininku Piotru Vojeika, kurio ryšiai, VSD duomenimis, driekiasi iki Kremliui artimo elito veikėjų.
Remiantis šiomis ir kitomis aplinkybėmis, M.Basčiui neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija. Skandalui įsisiūbavus, Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodį nutarė, kad parlamentara sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją. Apkaltos finišui balsų nepakako ir M.Bastys mandatą išsaugojo. Tiesa, tuoj po žlugusios apkaltos jis pats atsistatydino iš Seimo nario pareigų.
M.Maldeikio vertinimu, J.Pinskus turi atsakyti į analogiškus klausimus, kurie buvo keliami M.Basčio istorijoje.
„Labai norėčiau išgirsti, ar ponas Pinskus (...) deklaravo savo deklaracijose [pateiktose siekiant] gauti leidimą dirbti su slapta informacija šiuos savo ryšius, kuriuos atskleidė „Siena“. Turime precedentą su ponu Basčiu, kuris to nepadarė, ir mes buvome pasiekę apkaltą. Aš norėčiau žinoti“, - kalbėjo M.Maldeikis.
Parlamentaras taip pat pranešė nutaręs kreiptis į VSD, siekiant išsiaiškinti, ar J.Pinskus atskleidė savo ryšį su V.Kozlovu, siekdamas leidimo dirbti su slapta informacija. M.Maldeikio teigimu, papildomos svarbos šis klausimas įgyja ir dėl J.Pinskaus užimamų postų Seime. Regionų partijos lyderis yra Seniūnų sueigos, Ekonomikos komiteto bei Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys.
J.Pinskus į „Sienos“ pateiktus klausimus vis dar neatsakė.
V.Kozlovo su šeima valdomos bendrovės „Bolsera“ rodikliai dažnam verslininkui turėtų sukelti nuostabą. Per visą savo egzistenciją, nuo 2013 m. rudens, „Bolsera“ neuždirbo nė cento pelno – tik dėsningai riedėjo į vis didesnius nuostolius.
Bendrovės įsiskolinimai, 2020 m. duomenimis, siekia apie pusantro milijono eurų, sukaupti nuostoliai – net 764 tūkst. eurų. Įmonės turto, kuris veikiausiai apsiriboja sklypu ir namu Palangoje, vertė – kiek mažiau nei 800 tūkst. eurų.
Šiuos skaičius įvertinti paprašėme VMI Teisės departamento direktorės Rasos Virvilienės. Jos vertinimu, Kozlovų verslas yra akivaizdžiai nemokus.
„Juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, jei įmonės sukaupti nuostoliai ir įsipareigojimai trissyk viršija viso įmonės turto vertę, tai ji yra nemoki“, - konstatavo R.Virvilienė.
Anot jos, įmonės nemokumo procesą, esant tokiai situacijai, inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas. „Bolseros“ atveju, tai nebuvo padaryta, o skolose skendintis verslas funkcionuoja toliau.
.jpg)
„Sienos“ šaltiniai informavo, esą V.Kozlovas su šeima Palangos rezidenciją galimai naudojo savo, o ne verslo reikmėms. Kad turtas neatsiperka – rodo ir kuklios „Bolseros“ pajamos bei kasmet augantys nuostoliai. R.Virvilienės vertinimu, tokie atvejai verslui gali kainuoti papildomus mokesčius.
„Gauta nauda, neatlygintinai naudojantis įmonei priklausančiu turtu asmeniniams poreikiams tenkinti gali būti pripažinta pajamomis, gautomis natūra. Tokiu atveju įmonė pagal privalo nuo gyventojui suteiktų pajamų natūra apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį“, - aiškino R.Virvilienė.
Paklausta, ar VMI imsis kontrolės procedūrų „Bolseros“ atžvilgiu, Mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė užsiminė apie tokią galimybę.
„VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu analizuoja ne tik savo turimą informaciją ar gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių, o taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan. Šis atvejis – ne išimtis, o tokiu atveju, kai atliekat rizikingumo vertinimą VMI kyla pagrįstų abejonių, yra sprendžiama dėl galimų kontrolės veiksmų“, - teigė R.Virvilienė.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) taip pat įvertino informaciją apie „Bolserą“ bei mįslingomis aplinkybėmis žlugusį J.Pinskaus rusišką verslą. „FNTT nėra pradėjusi ikiteisminių tyrimų, susijusių su minėtomis įmonėmis, tačiau turima informacija yra perduota kitoms institucijoms pagal kompetenciją. Informacija šiuo metu yra vertinama“, - „Sienai“ teigė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.
V.Kozlovo ryšiai Lietuvoje į viešumą iškilo tik todėl, kad pilietiški žmonės „Sienai“ pranešė girdėję apie Palangoje vasaros rezidenciją turintį „rusų generolą“. Nekilnojamojo turto registre žurnalistai negali ieškoti duomenų apie konkrečių fizinių ar juridinių asmenų valdomą NT, o patys valstybės registrai yra uždari, visuomenei prieinami tik ribotai ir tik per mokamą prieigą.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas „Sienai“ teigė, kad registrų atvėrimas visuomenei – fundamentalus žingsnis, siekiant didesnio valstybės skaidrumo bei efektyvesnės pinigų plovimo bei korupcijos prevencijos. Registrų atvėrimas – tai žingsnis, kurį padarė daugelis Europos Sąjungos šalių. Ukraina šį sprendimą įgyvendino tuoj po Maidano revoliucijos.
Parlamentaro M.Maldeikio vertinimu, Lietuva taip pat turi judėti ta pačia kryptimi.
„Mes norime labai atverti, kad Registrų centras dirbtų kitaip. Aišku, čia yra tam tikras įsisenėjęs biurokratinis požiūris, kurį ganėtinai sunku „išmušti“, tačiau mes turime politinę valią ir link to tikrai bus judama“, - sakė M.Maldeikis.
Kiek konservatyvesnės pozicijos laikosi ministrė A.Armonaitė. Esą valstybės duomenų prieinamumą galima plėsti, bet apie visišką registrų atvėrimą kalbos negali būti, ypač kiek tai liečia nekilnojamąjį turtą.
„Prieiga prie Nekilnojamojo turto registro duomenų yra jautri ir šie duomenys visa apimtimi niekada nebus vieši, bet, mano nuomone, žurnalistiniams tyrimams turėtų būti suteikta galimybė su jais dirbti. Būtinai aptarsime šios galimybės įgyvendinimą su kitomis ministerijomis“, - raštu pateiktame komentare teigė A.Armonaitė.
Publikacija finansuojama Aktyvių piliečių fondo lėšomis
