Į Seimą kandidatuojantis emigrantas iš Islandijos Aleksandras Fursas pristatomas kaip sėkmės istorija. Pasiturintis partijos „Nemuno aušra“ politikas už narystę partijoje susimokėjo net 17,5 tūkst. eurų ir gavo aukštą penkioliktą numerį partijos sąraše. Tačiau kandidatas nutylėjo iš Islandijos parsivežęs ne tik kapitalą, bet ir teismo nuosprendį kokaino byloje.
A.Fursas šių metų gegužę išgirdo teismo nuosprendį už bandymą įsivežti ir platinti nedidelį kiekį kokaino. Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia apie tai sužinojęs tik iš „Sienos“ žurnalistų. „Nemuno aušros“ vedlys sako, kad kandidatas „gaus per ausį“, bet priemonių jo atžvilgiu imtis neskuba – A.Fursas lieka partijos sąraše, o kandidato sunešti pinigai lieka partijos kasoje.
O klausimų kelia ne tik A.Furso piniginis indėlis į „Nemuno aušrą“. R.Žemaitaičio partija sumušė visus nario mokesčio surinkimo rekordus, šešiaženklę sumą surinkdama vos iš saujelės partijos narių. Tarp jų – ne tik pasiturintys politikai, bet ir tokie, kurių finansiniai pajėgumai kelia rimtų abejonių.
Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė viena pirmųjų susidomėjo A.Furso asmenybe. Politologės dėmesį patraukė ne tik tai, kad A.Fursas „Nemuno aušrai“ sumokėjo 17,5 tūkst. eurų nario mokesčio, bet ir kandidato biografijos detalės.
„Aišku užkliuvo tokie dalykai kaip tiktai pagrindinis išsilavinimas, net ne vidurinis. Kitas dalykas – supratau, kad tai yra žmogus gyvenęs, pastaruosius keliolika metų net ne Lietuvoje. Tada pamačiau ir pasibaigusį teistumą [už] vagystę su įsilaužimu. (…) Pasakysiu labai paprastai – tas žmogus man paliko labai keistą įspūdį”, – kalbėjo R.Urbonaitė.
A.Furso rinkimų anketoje iš tiesų nurodytas teistumas, tačiau nuo šio įvykio jau praėjo daugiau nei du dešimtmečiai. Visgi pats kandidatas apie šią istoriją nusprendė meluoti.
Iki tikrųjų kandidato teistumo aplinkybių prisikasė „Panevėžio krašto“ žurnalistai. Jie nustatė, kad A.Fursas su bičiuliu jaunystėje vagiliavo iš sodų bendrijos. Nustatyta, kad vagišiai nugvelbė sofą–lovą, du fotelius ir elektrinę viryklę.
Bet pats A.Fursas žurnalistams teigė buvęs pagautas vagiant… obuolius.
„Paauglystėje močiutė pagavo vagiant obuolius. Kalėjime nesėdėjau, teisme atsiprašiau, susitaikėm, negavau nei lygtinumo, nei piniginės baudos“, – „Panevėžio krašto“ publikacijoje cituojamas A.Fursas.
O šiais metais virš kandidato galvos pakibo naujas, visiškai šviežias teistumas. Tik ne gimtajame Panevėžyje, o Islandijoje, kurioje A.Fursas praleido pastaruosius keliolika metų.
Ši istorija prasidėjo 2020 m. gruodį, kai į Islandiją atkeliavo niekuo neišsiskiriantis vokas, atsiųstas pasitelkiant žinomą siuntų tarnybą „FedEx“. Visgi Islandijos muitininkai netruko pastebėti, kad vokas kitoks nei visi. Mat siuntoje buvo paslėpta beveik 50 gramų kokaino.
Apie radinį muitininkai pranešė policijai. Kokainas iš voko pašalintas, bet pareigūnai nutarė nestabdyti paties voko kelionės – taip jie nutarė susekti asmenis, kuriems vokas buvo skirtas.
Anot teismo nuosprendžio, policija šios operacijos metu identifikavo keturių imigrantų grupuotę. Vokui keliaujant iš rankų į rankas, galiausiai jį paėmė būsimasis kandidatas į Seimą A.Fursas. Būtent jis nurodomas kaip paskutinis įtariamasis, kurio rankose pastebėtas kokaino pašto vokas.
Nuosprendyje nurodoma, kad visi keturi įtariamieji sulaikyti 2020 m. gruodžio 9 d. – pora dienų po voko atvykimo į Islandiją. Taip pat nurodoma, kad sulaikant A.Fursą buvo pastebėta, kad vokas buvo išmestas per langą.
Kiti kaltinamieji apklausiami patvirtino, kad vokas turėjo būti pristatytas būtent A.Fursui. tačiau visa ketveriukė savo kaltę neigė, o A.Fursas vienintelis atsisakė duoti bet kokius parodymus.
Islandijos teismas nuosprendį kokaino pašto byloje priėmė šių metų gegužę. Visi keturi kokaino paštininkai pripažinti kaltais dėl bandymo įsivežti ir platinti narkotines medžiagas, bet bausmės nebuvo griežtos – tikriausiai dėl palyginti nedidelio kokaino kiekio.
A.Fursui skirta lygtinė dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Viešai prieinamais duomenimis, politikas sau nepalankų nuosprendį apskundė.
„Nemuno aušra“ A.Fursą pristato kaip emiganto sėkmės istoriją. Kokaino pašto byloje nuteistas politikas partijos agitacinėje medžiagoje apibūdinamas kaip sėkmingas verslininkas, taip susižavėjęs R.Žemaitaičio asmenybe, kad nutarė grįžti į Lietuvą.
Viešai išsakytą kritiką dėl A.Furso talentų ir kompetencijų atmetė tiek partijos lyderis, tiek viena ryškiausių „Nemuno aušros“ sąrašo asmenybių, Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Aš manau, kad tai yra žmogus, kuris tobulai išmano verslą”, – „Laisvės TV“ laidoje „Tiek politikos“ sakė A.Širinskienė.
Savo ruožtu, R.Žemaitaitis A.Fursą teigė matantis kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narį. Tokią poziciją jis išdėstė „Lrytas TV“ laidoje „Valdžia“.
„Jūs nepergyvenkit dėl šo žmogaus”, – laidos vedėjai Daivai Žeimytei–Bilienei teigė R.Žemaitaitis.
„Sienai“ susisiekus su „Nemuno aušros“ lyderiu, jis patikino nežinojęs apie A.Furso atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Išgirdęs apie kokainą ir jo kiekį, politikas ėmėsi svarstyti, kad galbūt kvaišalai buvo skirti asmeniniam pasilinksminimui.
„Jaučiu, kokiam jaunimėliui kokį penktadienį sugalvojo padurniuot”, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Pašnekovas patikino, kad už nutylėtą kokaino pašto istoriją A.Fursas „gaus per ausį“. Tačiau tai nereiškia nei kandidato šalinimo iš partijos sąrašo, nei A.Furso partijai suneštų pinigų grąžinimo. Anot R.Žemaitaičio, gali būti svarstoma galimybė stabdyti politikos naujoko narystę partijoje.
Susisiekėme ir su „Nemuno aušros“ kandidatu A.Fursu. Jis patvirtino žinantis apie Islandijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, bet patikino nematęs jokio poreikio apie tai pranešti partijos vadovybei. Esą nuosprendis apskųstas, todėl apie kokaino paštą pasakoti nereikėjo.
A.Fursas tikino, kad byla „sufabrikuota“, o garsiojo „FedEx“ voko jis teigia akyse nematęs.
„Mane nuteisė todėl… bandė nuteist, kad aš neliudijau prieš save”, – teigė pašnekovas.
Kandidatas patvirtino „kažkada“ pažinojęs bent vieną iš kitų trijų nuteistųjų, bet tvirtino nieko bendra su kokaino siunta neturėjęs ir kartojo buvęs nuteistas neteisingai. Klausiamas, kas ir kodėl neva „sufabrikavo“ bylą, politikas sąmokslininkų įvardinti negalėjo.
„Ar mane pakišt, ar tuos žmones pakišt – aš nežinau”, – svarstė A.Fursas.
A.Fursui nepalankus nuosprendis Islandijoje tikrai yra apskųstas. Visgi Islandijos teismas gali susidurti su netikėta kliūtimi – Lietuvos Seimo nario neliečiamybe. Ją A.Fursas gali įgyti net dviem keliais: laimėdamas rinkimus Nevėžio vienmandatėje apygardoje arba patekdamas į Seimą dėl aukšto 15 numerio partijos sąraše.
Kaip „Sienai“ teigė advokatė, buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė, tokiu atveju šviežiai iškepto parlamentaro kadencija galėtų prasidėti nuo jo neliečiamybės naikinimo procedūros.
„Islandijos teisėsaugos institucijos turėtų kreiptis į Lietuvos teisėsaugos institucijas. Tada atitinkamai Generalinė prokuratūra kreiptųsi į Seimą, prašydama panaikinti būsimo Seimo nario teisinę neliečiamybę, kad jam galėtų būti pareikšti tam tikri kaltinimai”, – teigė L.Matjošaitytė.
Penkioliktas A.Furso numeris paliko nemenką įspūdį politologei R.Urbonaitei. Ji neatmeta galimybės, kad aukštą poziciją galėjo nulemti ir plačiai praverta kandidato piniginė.
„Psirodo, tapti penkioliktu numeriu partijoje yra gana lengva. Tik aš nežinau, kas sužavėjo Remigijų Žemaitaitį – ar išsilavinimas ar pasirengimas ar galimi finansai“, – svarstė R.Urbonaitė.
Jos vertinimu, tokia sąrašo pozicija ir dabartiniai „Nemuno aušros“ reitingai reiškia, kad A.Furso šansai patekti į Seimą yra tikrai nemaži.
Visgi „Nemuno aušros“ lyderis teigia, kad aukšta A.Furso vieta sąraše su pinigais nesusijusi. Esą didelius šansus patekti į Seimą suteikiančią poziciją emigrantui suteikė… savotiška loterija.
R.Žemaitaičio teigimu, partiečiai iš didmiesčių varžėsi tarpusavyje traukdami burtus, kam iš jų atiteks aukštesnės sąrašo pozicijos. Būtent taip A.Fursui esą ir atiteko penkiolikta vieta.
A.Fursas – dosniausias partijos nario mokesčio mokėtojas. Ne tik „Nemuno aušros” gretose, bet ir apskritai tarp visų politikų, šiais metais susimokėjusių už narystę politinėse partijose. Savo narystę „Nemuno aušroje“ net 17,5 tūkst. eurų įvertinęs A.Fursas reikšmingai prisidėjo prie to, kad partija įsitvirtintų tarp lyderių ne tik reitinguose, bet ir pagal nario mokesčio surinkimą.
„Nemuno aušra“ šiais metais surinko kiek daugiau nei 127 tūkst. eurų nario mokesčio. Šioje kategorijoje R.Žemaitaičio partija lenkia beveik visas politines jėgas.
Vieninteliai socialdemokratai šiais metais surinko daugiau nario mokesčio. Didžiausią narių kiekį turinti politinė partija 158 tūkst. eurų surinko iš beveik trijų tūkstančių narių. Vidutinis socdemų surenkamas nario mokestis – apie 53 eurai.
Antroje vietoje besirikiuojanti „Nemuno aušra“ visą nario mokesčio biudžetą surinko vos iš 61 nario. Vidutinis nario mokestis „Nemuno aušros“ partijoje – kiek daugiau nei 2000 eurų.
Tokį aukštą vidurkį lemia ne tik rekordinis A.Furso indėlis. Vos keli iš šešių dešimčių „Nemuno aušros“ nario mokesčio mokėtojų savo narystę partijoje įvertino mažesne nei tūkstančio eurų suma. Net 30 R.Žemaitaičio partijos narių sumokėjo 2 tūkst. eurų ar didesnes sumas.
Anot buvusios VRK pirmininkės L.Matjošaitytės, toks partijos narių dosnumas – beprecedentis.
„Na, tokių atvejų nepamenu, kad būtų keturženklių skaičių zonoje tokia didelė asmenų grupė. Bet, matyt, tie dalykai nėra statiški – viskas keičiasi”, – svarstė pašnekovė.
Politologės R.Urbonaitės vertinimu, „Nemuno aušros“ narių dosnumas klausimų nekelti negali.
„Tik 60 asmenų, sugebėjo taip lengvai surinkti virš 100 tūkst. eurų. (…) Aš nežinau, gal čia yra tokie entuziastai, kurie dėl partijos padarys viską”, – sakė R.Urbonaitė.
Klausimus dėl saujelės „Nemuno aušros“ narių dosnumo kėlė tiek žurnalistai, tiek politologai. Partijos vadovybė tai kaskart aiškino paprastai – esą partija jauna, dotacijų iš biudžeto negauna, taigi būrelis „Nemuno aušros“ narių tiesiog susimetė. Panašų paaiškinimą išgirdome ir iš R.Žemaitaičio.
„Mes esam žmonės, kurie pasiturintys, turim pingų. Ir mes ir susimetėm. Tai čia problemų man nėra”, – teigė partijos lyderis.
Tačiau tarp dosnių partijos narių radome ne tik pasiturinčių, bet ir… neturinčių.
Anot L.Matjošaitytės, rinkimų sistema griežtai riboja sumas, kuriomis politikai gali remti savo partijas. Pavyzdžiui, paramos per nario mokestį ir įnašus į rinkiminę sąskaitą suma negali viršyti 10 proc. aukotojo metinių pajamų. Politikams, kurie patys kandidatuoja į Seimą, ši riba pakelta iki 20 procentų. Visgi radome atvejų, kai dėl šios taisyklės laikymosi kyla rimtų abejonių.
Turbūt ryškiausias atvejis – „Nemuno aušros“ kandidatas Zigmundas Pipilevičius. Į Seimą patekti bandantis politikos naujokas deklaravo visus praėjusius metus buvęs bedarbis, negavęs jokių pajamų ir neturintis jokių santaupų. Ir tai jam nesutrukdė susimokėti 1500 eurų už narystę partijoje.
Z.Pipilevičius darbą jau turi. Šių metų sausį jis įdarbintas partijos rinkimų štabo vadovui Robertui Puchovičiui priklausančioje įmonėje „Lajota“. R.Puchovičius patikino, kad kandidato įdarbinimas su parama partijai niekaip nesusijęs. Vienas „Nemuno aušros“ lyderių taip pat užtikrino, esą Z.Pipilevičiaus deklaracijose įsivėlė klaida, o kandidatas neva tikrai buvo pajėgus partiją paremti tokia suma.
Pats R.Puchovičius nario mokesčio nemokėjo, tačiau į partijos Seimo rinkimų sąskaitą jau įnešė daugiau nei 24 tūkstančius eurų. O per nario mokestį partijos iždą papildė jo giminaičiai: tėvas, brolis, žmona ir svainis. Bendras Puchovočių giminės įnašas į „Nemuno aušros“ kasą viršija 30 tūkst. eurų.
„Nemuno aušros“ rinkimų štabo vadovas tokių išlaidų nesureikšmina. „Aš skaitau, kad čia tokia, kaip sakant, investicija į ateitį”, – teigė jis.
Savo ruožtu, R.Žemaitaitis partiečių dosnumą aiškino ir atsiperkamumu.
„Tu eini pas narius ir sakai: žiūrėkit, chebra, visi norim dalyvauti rinkimuose. Norim kažkas pasiekt rezultatų. Kažkas bus Seimo narys. Kažkas bus Seimo nario padėjėjas. Kažkas gal kažkur tai toliau postą kokį gaus. Nu tai žiūrėkit. Bandom, važiuojam šitą dalyką“, – aiškino partijos lyderis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad nario mokestį partiečiai tikisi atgauti iš mokesčių mokėtojų pinigų, pašnekovas patikino, kad taip nėra.
Būrelio dosnių „Nemuno aušros“ narių indėlis į partijos kasą neapsiriboja vien nario mokesčiu. Daugelis šešiasdešimtuko narių solidžias sumas aukojo ir į partijos rinkiminę sąskaitą. Tiesa, nebūtinai sėkmingai.
Jau minėtas beturtis kandidatas Z.Pipilevičius partijai mėgino paaukoti 1500 eurų – lygiai tiek, kiek jau buvo sumokėjęs per nario mokestį. Tačiau auka priimta nebuvo. Nagrinėjant VRK duomenis, aptikome dar keliolika „Nemuno aušros“ narių, kurie partijos rinkimų kampanijai nesėkmingai mėgino pervesti lygiai tiek, kiek sumokėjo nario mokesčio, ar net daugiau.
Taip į partijos rinkiminę sąskaitą nesėkmingai mėginta įlieti apie 30 tūkst. eurų. Anot R.Žemaitaičio, aukos nepriimtos dėl to, kad dosnieji partiečiai tokiu būdu viršijo įstatyme apibrėžtą metinių pajamų ribą, taigi aukos negalėjo būti priimtos.
Visgi buvo ir tokių, kurie prie nario mokesčio sėkmingai pridėjo ir solidžias aukas į rinkiminę sąskaitą. Tarp jų – kokaino istorijoje įklimpęs kandidatas A.Fursas, partijos rinkiminę kampaniją papildomai parėmęs 6000 eurų suma.
Politikos užkulisiuose jau kurį laiką sklando įvairios „Nemuno aušros“ finansinio fenomeno interpretacijos. Viena versijų – esą tokiu būdu į partijos kasą plaukia ne jos narių, o kažkieno kito pinigai.
R.Žemaitaitis patvirtino pats jau girdėjęs tokius gandus ir patikino net žinantis, kas juos skleidžia.
„Tą naratyvą skleidžia konservatoriai nuo pirmos minutės. Tai sėkmės jiems tą dalyką darant”, – sakė „Nemuno aušros“ lyderis.
Narių dosnumo rekordus mušanti „Nemuno aušra“ vis dėlto nepirmauja pagal surenkamo nario mokesčio vidurkį. Lyderio poziciją užima Lietuvos liaudies partija, kurios sąrašą rinkimuose veda prieštaringai vertinamas buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus.
Vidutinis Liaudies partijos nario mokestis – beveik 3267 eurai. Tiesa, tokį vidurkį formuoja vos trys nario įnašai. Bendrą beveik 10 tūkst. eurų nario mokesčio sumą partijai sunešė jos pirmininkas Tauras Jakelaitis ir dar du dosnūs jos nariai.
Skirtingai nei Z.Pipilevičius, Liaudies partijos nario mokesčio mokėtojai deklaravo tokiai sumai pakankamas pajamas. Visgi jų deklaruotos santaupos kelia tam tikrų abejonių. O partijos pirmininkas T.Jakelaitis, paklaustas apie savo ir dviejų partiečių dosnumą, ėmėsi auklėjamojo darbo.
„Taip mane auklėjo tėvai: nelįsti svetimiems žmonėms į kišenę”, – sakė Liaudies partijos vadovas, pridurdamas, kad dosniems partiečiams pinigų tikrai negaila.
VRK dosnių nario mokesčio mokėtojų statistiką skelbia nuo 2020 metų. Per tą laiką buvo tik vienas politikas, kuris savo narystę partijoje įvertino brangiau nei „Nemuno aušros“ kandidatas A.Fursas.
Lietuvos žaliųjų partijos lyderis, milijonierius Remigijus Lapinskas 2023 m. susimokėjo net 33,5 tūkst. eurų nario mokesčio. Dar 10 tūkst. eurų savo narystę partijoje įvertino R.Lapinsko žmona.
Lietuvos žaliųjų partija raštu pateiktame komentare nurodė, kad rekordinis nario mokestis buvo skirtas savivaldos rinkimų kampanijos finansavimui.
Nuo 2020 metų, kai pradėta skelbti dosniausių nario mokesčio mokėtojų statistika, Lapinskai už narystę savo partijoje susimokėjo iš viso 121,5 tūkst. eurų. Tiesa, didelės sėkmės politinėje arenoje šios investicijos negarantavo.
Laisvės partijos narys, verslininkas Arturas Nastaravičius kasmet pirmauja tarp partiečių pagal sumokamą nario mokestį. 2020 m. jis partijai tokiu būdu paskyrė 8500 eurų, 2022 m. – 6500 eurų, o šiemet susimokėjo dar 5 tūkstančius.
Tar solidžiausio nario mokesčio mokėtojų galima įvardinti ir dar vieną milijonierių. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, „Helios grupės“ prezidentas Valerijus Stankevičius per 2022 ir 2023 metus susimokėjo iš viso 14 tūkst. eurų nario mokesčio.
Šiuo metu V.Stankevičiaus reikalais domisi Valstybinė mokesčių inspekcija. VMI V.Stankevičiaus verslo operacijų patikrinimą pradėjo po šių metų pradžioje publikuoto „Sienos“ tyrimo.
„Nemuno aušra“ nepriklausomuose reitinguose jau kurį laiką yra įsitvirtinusi lyderių trejetuke, kartu su Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais. Visgi nei LSDP, nei TS–LKD nario mokesčio statistikoje nėra nieko panašaus į R.Žemaitaičio partijos rodiklius.
LSDP gretose tūkstantį eurų viršijančių nario mokesčio sumų – vos po keletą per metus. Tarp daugiausiai sumokėjusių – partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kasmet skyrusi tarp 1360 ir 2020 eurų svyruojančias sumas. Panašiu dosnumu pasižymi ir partijos veteranas Juozas Olekas.
Konservatoriai nuo 2020 metų fiksavo tik šešis atvejus, kai nario mokestis viršijo tūkstantį eurų. Didžiausią 1823 eurų nario mokestį pernai sumokėjo konservatorius Liudas Mažylis, tuomet ėjęs europarlamentaro pareigas.
Dosniausias Liberalų sąjūdžio nario mokesčio mokėtojas – ilgametis plungės meras Audrius Klišonis. Jis nuo 2020 metų už narystę partijoje susimokėjo daugiau nei 11 tūkst. eurų, didžiausią 5,1 tūkst. eurų nario mokestį sumokėjęs 2022 metais.
Šių metų rinkimų kampanijoje tikrai išsiskiria Tautos ir teisingumo sąjungos narys, europarlamentaro Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis. Jis partijai sumokėjo daugiau nei 6,5 tūkst. eurų nario mokesčio, o į Seimo rinkimų sąskaitą jau įnešė dar 13,9 tūkst. Eurų.
Antru numeriu partijos sąraše įrašytas N.Puteikis deklaravo pernai gavęs iš viso 67,6 tūkst. eurų pajamų bei turintis 35 tūkst. eurų santaupų.
Susisiekus su N.Puteikiu, jis patikino be dvejonių partijai paskyręs 20 tūkst. eurų nuosavų lėšų ir neviršijęs jokių įstatyme numatytų apribojimų.
„Kodėl turėčiau gailėti? Juo labiau, kad tos santaupos atsirado būnant Seimo nariu ir Seimo nario padėjėju. (...) Jeigu nebūčiau buvęs politiku, manau, mano pajamos būtų mažesnės. Ir tikiuosi būti išinktas – ir galėsiu aukoti tokias sumas ir kituose rinkimuose”, – teigė N.Puteikis.
Prie šio tyrimo prisidėjo žurnalistė iš Islandijos Snærós Sindradóttir, Miglė Krancevičiūtė ir Gabija Kučinskaitė. Už pagalbą taip pat dėkojame kolegoms iš laikraščio „Panevėžio kraštas“.
