Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Lietuvoje imtasi priemonių, kuriomis siekiama atriboti rusiško kapitalo įmones nuo nacionaliniam saugumui svarbių objektų. Tačiau bent vienu atveju šis mechanizmas nesuveikė. Ignalinos atominės elektrinės (IAE) branduolinių atliekų saugyklos projektuose veikia bendrovė, kurios savininku buvo Rusijos pilietis, viešuose registruose nurodęs kitos valstybės pilietybę.
Įstatymo pakeitimai, leidžiantys atriboti rusiško kapitalo verslus nuo strateginių energetikos objektų, Lietuvoje galioja jau daugiau nei metus. Tačiau IAE per tą laiką sudarė sutartį su bendrove „Eksortus“, kurios savininku tuo metu buvo Rusijos pilietis, viešiems registrams pateikęs kitą savo tapatybę – Lenkijos pilietybę ir lenkišką pavardę.
Bendradarbiaujant su Ukrainos leidiniu „Lviv Media“, nustatėme, kaip rusiškam kapitalui taikomi apribojimai buvo apeinami energetikos sektoriaus įmonėse, veikiančiose tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje. Taip prisikasėme iki grupės Rusijos verslininkų, ir dabar plėtojančių verslus savo gimtinėje. Jų įmonių tinkle aptikome ir Rusijos karo pramonę aptarnaujantį verslą.
„Sienos“ ir „Lviv Media“ surinkta medžiaga gali sulaukti griežto įvertinimo. IAE patvirtina jau svarstanti sutarties nutraukimo galimybes, informaciją apie nuslėptą rusišką kapitalą IAE branduolinių atliekų saugyklos projekte vertina ir Energetikos ministerija.
Savo ruožtu, bendrovės „Eksortus“ vadovas ir toliau kartoja, kad dirbo ne Rusijos, o Lenkijos piliečiui.
„Lviv Media“ aiškinosi, kaip veikia viena stambiausių energetikos sektoriaus įmonių Lvivo regione – bendrovė „Lviv Insulator Company“. Ilgus metus atvirai deklaravusi rusišką kapitalą, ši energetikos bendrovė po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios pakeitė oficialią kapitalo kilmę. Įmonės atstovai ėmėsi kartoti, kad bendrovė kontroliuojama Estijos piliečių.
Stambi izoliatorių gamintoja savo nuosavybės geografiją keisti ėmėsi kartu su sprendimais, priimtais Ukrainos valdžios. O tiksliau – kaip tik tuo metu, kai Ukrainos valdžia ėmėsi veiksmų, kuriais būtų įteisintas Rusijos piliečių valdomų įmonių konfiskavimas.
„Lviv Media“ surinktais duomenimis, dar 2019 metais šios bendrovės naudos gavėju buvo nurodytas Rusijos pilietis Sergejus Petrovas. Šią pavardę verta įsiminti. Nes ją išgirsite dar ne kartą – ir ne vieną jos variantą.
S.Petrovo pavardę Ukrainos žurnalistai rado ir Estijos bendrovėje „GIG Holdings“, kuri kontroliavo „Lviv Insulator Company“. Ten aptikta ir daugiau Rusijos piliečių: Denisas Tasakovas, Vladislavas Butinas, Pavelas Podkoritovas, Andrejus Ryžikovas. Tie patys asmenys per Estijos įmonę kontroliavo ir susijusius verslus Rusijoje.
Pirmosiomis Rusijos karo prieš Ukrainą savaitėmis Ukrainos parlamentas ėmėsi įstatymo projekto, kuriuo siūloma įteisinti Rusijos piliečių valdomų įmonių konfiskavimą. Šis įstatymo projektas pradėtas rengti praėjusių metų kovo viduryje. Maždaug po savaitės, Rusijos piliečiai dingo iš Estijos įmonės „GIG Holdings“ akcininkų sąrašo.
Estijos įmonės akcininkais tuomet deklaruoti rusų tautybės asmenys iš Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir tos pačios Estijos. O viena šių pavardžių veda ir tiesiai į Lietuvą. Tiksliau – į IAE branduolinių atliekų saugyklos projektą.
Su visa „Lviv Media“ istorija galite susipažinti šiame siužete (rekomenduojame naudoti subtitrus anglų kalba):
Tas pačias pavardes galima aptikti ir lietuviškoje energetikos sektoriaus įmonėje „Eksortus“. Tiesa, ne tiesiogiai. Nuo 2016 metų Ignalinos atominės elektrinės konkursus laiminti bendrovė Rusijos piliečių buvo valdoma per Kiprą.
Registrų centro duomenimis, nuo 2014 iki 2017 metų „Eksortus“ valdė Kipro bendrovės „RB Mashines Limited“ ir „Unako Asset Management Limited“. Šias įmones kontroliavo jau minėti Rusijos piliečiai ir su jais susiję asmenys.
„Lviv Media“ surinktais duomenimis, šie Rusijos piliečiai šiuo metu kontroliuoja ne vieną rusišką verslą. Tarp jų valdomų įmonių yra ir mažiausiai viena bendrovė, vykdanti Rusijos karo pramonės užsakymus, darbus atliekant jau po karo prieš Ukrainą pradžios.
Kiprietiškos įmonės bendrovės „Eksortus“ akcininkų struktūroje nebeliko 2017 m. pabaigoje. Tuomet kontrolė perkelta į Estijos bendrovę „Lex Management OU“. Bet dar praėjusių metų pradžioje „Eksortus“ savo puslapyje skelbė priklausanti rusiškai „Unako“ įmonių grupei.
Prasidėjus karui, ši informacija jau nebebuvo prieinama – kaip ir visa „Eksortus“ interneto svetainė. Ir tai ne vienintelė informacija, kurią bendrovė ėmėsi nutylėti.
Registrų centro duomenimis, 2019 m. pradžioje bendrovės „Eksortus“ akcininku tapo Lenkijos pilietis Sergiusz Pietrosz. Tai tas pats Sergejus Petrovas – Rusijos pilietis, kuris buvo įvardijamas Lvivo energetikos kompanijos naudos gavėju. Be to, verslininkas turėjo ir trečią savo vardo rašybos variantą – Siergiej Pietrow, vėlgi nurodant Lenkijos, o ne Rusijos pilietybę.
Atliekant šį tyrimą, „Lviv Media“ su „Siena“ pasidalijo galiojančio S.Petrovo rusiško paso kopija. Netrukus paaiškėjo, kad ši informacija buvo nuslėpta, kuomet „Eksortus“ siekė prieigos prie Ignalinos atominės elektrinės branduolinių atliekų saugyklos projekto. Ir visa tai susiję su priemonėmis, kurių Lietuva ėmėsi siekdama atriboti rusišką kapitalą nuo strateginių objektų.
Pernai kovą įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos iš strateginių objektų viešųjų pirkimų gali būti eliminuojamos įmonės, kurių galutiniai savininkai yra Rusijos ar Baltarusijos piliečiai. Šiuo įstatymo pakeitimu buvo siekiama užkirsti kelią šalių agresorių veiklai saugumui jautriuose sektoriuose. Ir labai panašu, kad naujas teisinis reguliavimas turėjo užkirsti kelią „Eksortus“ dalyvavimui IAE viešuosiuose pirkimuose. Bet neužkirto.
UAB „Eksortus“ IAE viešuosiuose pirkimuose sėkmigai dalyvauja bent nuo 2017 metų. Per tą laiką IAE ir „Eksortus“ sudarytų sutarčių vertė viršija 200 tūkst. eurų. O viena didžiausių sutarčių sudaryta pernai – jau galiojant įstatymo normai, kuri atriboja Rusijos piliečių verslus nuo strateginių valstybės objektų.
2022 m. liepos 11 d. sudarytoje 77 tūkst. eurų vertės sutartyje UAB „Eksortus“ įsipareigojo atlikti Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos statinių griovimo parengiamuosius darbus ir pastatyti laikinuosius statinius. S.Petrovas – kaip Lenkijos pilietis – tuo metu buvo tiesioginis „Eksortus“ savininkas. IAE pateiktuose dokumentuose Rusijos verslininkas įvardintas su trečiu pavardės rašybos variantu – Siergiej Pietrow. Informacija apie rusišką pasą buvo nutylėta.
„Tikrinant tiekėjo pašalinimo pagrindus, UAB „Eksortus“ pateikė akcininkų Siergiej Pietrow ir Marijuš Koženevskij asmens dokumentus. (...) Asmens dokumentuose nurodyta, kad Marijuš Koženevskij yra Lietuvos pilietis, o Siergiej Pietrow – Lenkijos pilietis“, – „Sienai“ pateiktame komentare teigia IAE komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova.
Anot jos, detalesnė patikra taip pat neparodė, kad bendrovės akcininkas turi Rusijos pilietybę, o informacija apie S.Petrovo turimus mažiausiai dviejų valstybių pasus IAE „nebuvo žinoma ir tiekėjas apie tai neinformavo“.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) teigimu, pagrindinė atsakomybė dėl tikslios informacijos apie įmonės akcininkus pateikimo gula ant pirkime dalyvaujančios bendrovės pečių.
„Už informacijos, kuri reikalinga patikrinti tiekėjo atitiktį reikalavimams yra atsakingas tiekėjas. Jis pateikia tą informaciją, o už tiekėjo pateiktos informacijos įvertinimą yra atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija“, – „Sienai“ teigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Netrukus po sutarties su IAE pasirašymo, praėjusių metų spalį, Sergiusz Pietrosz pasitraukė iš „Eksortus“ valdymo, o naujaisiais akcininkais tapo bendrovės vadovas Marijušas Koženevskis ir jam priklausanti UAB „Specprojektas“. Visgi S.Petrovo pasitraukimas iš akcininkų gretų nereiškia, kad sutarties sudarymo metu „Eksortus“ laikėsi įstatymo.
„Kalbant apie bendrą vertinimą, po sutarties sudarymo paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių ta sutartis negalėjo būti sudaryta (pvz., nuslėpta informacija, kuri turėjo lemti pasiūlymo atmetimą) sutartis turėtų būti nutraukta, o tokio nutraukimo pagrindas (...) priklausytų nuo konkrečios situacijos“, – aiškino VPT atstovė E.Butkutė-Lazdauskienė.
Ignalinos atominė elektrinė patvirtino jau svarstasnti sutarties nutraukimo galimybę.
„IAE naujai paaiškėjusias aplinkybes vertina neigiamai, todėl nedelsiant buvo pradėta šio tiekėjo patikra ir bus siekiama išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės pasitvirtins. (...) Jei informacija dėl neatskleistos akcininko turėtos Rusijos federacijos pilietybės, buvusios pirkimo ir sutarties vykdymo metu, pasitvirtintų, atsižvelgiant į galiojančių ribojamųjų priemonių besąlyginį pobūdį, nacionalinio reguliavimo reikalavimus, nepaisant to, kad IAE rūpestingai ir nuosekliai įgyvendina tarptautinių sankcijų kontrolės priemones, IAE imsis visų teisinių priemonių apsaugoti IAE interesą, neatmetant sutarties nutraukimo galimybės“, – teigia IAE komunikacijos vadovė N.Survila-Glebova.
Oficialaus komentaro kreipėmės ir į Energetikos ministeriją. Ji savo vertinimą žada pateikti kiek vėliau.
„Ministerija paprašė Ignalinos AE pateikti informaciją apie minėtus pirkimus, kadangi ja nedisponavo. Gavus papildomą informaciją, bus atliktas priimtų sprendimų ir veiksmų teisinis vertinimas“, – teigiama ministerijos raštu pateiktame komentare.
Susisiekus su „Eksortus“ vadovu ir dabartiniu akcininku M.Koženevskiu, verslininkas kartojo, esą bendrovės akcininku sutarties su IAE sudarymo metu buvo Lenkijos, o ne Rusijos pilietis.
„Aš ten buvau, pas mane lenkas partneris buvo. (...) Taip, taip – Lenkijos pilietis“, – sakė M.Koženevskis.
Paprašytas pakomentuoti S.Petrovo turimą Rusijos pilietybę, verslininkas tvirtino apie tai nežinojęs. „Aš turėjau santykius su ponu… Lenkijos piliečiu“, – tęsė M.Koženevskis, bendrovei vadovaujantis nuo 2014 metų.
Paklaustas, ar žino apie draudimą Rusijos ir Baltarusijos piliečių įmonėms dalyvauti strateginių objektų viešuosiuose pirkimuose, pašnekovas tame problemos neįžvelgė.
„Aš – Lietuvos pilietis. Aš – savininkas. (...) Pas mane buvo partneris lenkas“, – kartojo M.Koženevskis.
Paprašytas patikslinti, ar pats žinojo apie S.Petrovo pilietybę, pašnekovas tai neigė. „Ne, nesidomėjau“, – sakė „Eksortus“ vadovas.
Paklaustas, ar jo buvo paprašyta formaliai, bet ne realiai perimti „Eksortus“ valdymą, verslininkas tai neigė.
Apie įmonės priklausymą rusiškai „Unako“ įmonių grupei M.Koženevskis teigė nežinantis, nors tai ir buvo skelbiama jo vadovaujamos įmonės interneto svetainėje.
