Teisėsaugos akiratyje esantis buvęs premjero patarėjas, už sukčiavimą nuteistas Airijos lietuvis ir Lietuvos pilietybę dėl ryšių su Rusija praradęs veikėjas. Šias tris menkai susijusias asmenybes sieja vienas bendras vardiklis – nekilnojamas turtas Dubajuje.
„Siena“ skelbia išsamų tyrimą apie tris lietuvius, kurių investicijos Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) perle kelia klausimų dėl kapitalo kilmės.
Adolfas Kaminskas – lietuviško paso dėl ryšių su Rusija netekęs veikėjas – jau figūravo „Sienos“ tyrimuose. Būtent po to, kai „Siena“ atskleidė, kad jis turi ir Rusijos pasą, iš A.Kaminsko atimta Lietuvos pilietybė. Bet lietuvišku pasu jis dar spėjo pasinaudoti, investuodamas kelis milijonus eurų į Dubajaus dangoraižius.
Darius Jarmantavičius – taip ir nepakilusi politikos žvaigždė. Socialdemokratų valdymo laikais premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju dirbęs jaunasis socdemas Dubajuje gyvena jau septintus metus. Beveik tiek laiko tęsiasi ir teisėsaugos tyrimas dėl D.Jarmantavičiaus turtų kilmės.
Tyrimas dėl kito lietuvio neseniai baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Airijos lietuvis Egidijus Aleliūnas nuteistas kalėti dėl milijoninės apimties draudimo polisų klastojimo. Vis dėlto duomenys iš JAE rodo, kad E.Aleliūnas tebėra Dubajuje esančių apartamentų naudos gavėjas.
Visa tai atskleidžia tarptautinis tyrimas „Dubai Unlocked“, koordinuojamas tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP ir Norvegijos leidinio E24. „Siena“ – vienintelis tyrimo partneris Lietuvoje.
Iki 2022 metų Adolfo Kaminsko pavardė Lietuvoje buvo menkai žinoma. Viskas pasikeitė, išaiškėjus jo ryšiams su Sergejaus Šoigu aplinka.
A.Kaminskas vedė Rusijos verslininkę Jeleną Šebunovą (dabartinė pavardė – Jelena Kaminskas). Ši moteris, anot nepriklausomo Rusijos leidinio „The Insider“, turėjo romaną su ilgamečiu Rusijos karo ministru Sergejumi Šoigu. Kaip parodė dar prieš keletą metų publikuotas tyrimas, J.Šebunova netruko sukurti sėkmingus verslus ir susikrovė turtus iš Rusijos gynybos sektoriaus užsakymų.
Tarp „Šoigu meiluže“ tituluojamos moters turtų – ir prabangi vila pamaskvėje, elitiniame kvartale, kuriame įsikūrę broliai Rotenbergai ir kiti Kremliaus režimui artimi asmenys.
„The Insider“ duomenimis, J.Šebunovos ir S.Šoigu santykiai tęsėsai bent iki 2017 metų. Būtent tais metais Vilniaus nekilnojamojo turto sektoriuje sužibo nauja žvalgždė – Adolfas Kaminskas.
Iki tol tik kuklią motoprekių parduotuvę valdęs vyriškis ėmėsi vienos milijoninės investicijos po kitos. Vos per keletą metų A.Kaminskas investavo tiek į gyvenamąją statybą Laisvės prospekte, tiek į pramogų centrą Viršuliškėse, tiek į biurų ir sandėlių centrą prie Vakarinio aplinkkelio.
Bet staiga sužibusi A.Kaminsko žvaigždė užgeso dar staigiau. 2022 m. antroje pusėje jis perleido visų statybas vysčiusių įmonių akcijas. „Sienos“ ir „The Insider“ tyrimas apie A.Kaminską pasirodė tų pačių metų spalį. Jame atskleista, kad vyriškis turi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietybę.
2022 m. gruodį iš A.Kaminsko atimtas lietuviškas pasas – būtent dėl įgytos Rusijos pilietybės.
Vis dėlto A.Kaminsko lietuviškas pasas iki to momento buvo panaudotas bent vienam dideliam sandoriui – stambiai investicijai į Dubajaus dangoraižius.
Nutekėję duomenys, kuriais su tarptautine žurnalistų komanda pasidalijo Vašingtone veikianti visuomeninė organizacija „Center for Advanced Defense Studies“ (C4ADS), rodo, kad A.Kaminskas investuoti Dubajuje ėmėsi 2022 m. lapkritį, kuomet dar turėjo Lietuvos pilietybę.
A.Kaminsko investicijos nukreiptos į NT projektą „Palm Beach Towers“, esantį prie pat „Palm Jumeirah“ – turbūt garsiausio Dubajaus dirbtinio salyno. Elitinis nekilnojamojo turto projektas tebevystomas, taigi A.Kaminskas investavo ne tiek į apartamentus, kiek į būsimų apartamentų rezervaciją.
„Sienos“ peržiūrėti NT sandorių duomenys rodo, kad A.Kaminskas prieš netekdamas lietuviško paso investavo į trejus apartamentus po maždaug 126 kvadratinius metrus. Dveji apartamentai rezervuoti statomo komplekso 42– ame aukšte, vieni – kiek žemiau, 36– ame aukšte.
nakheel.jpeg)
Sandorių duomenys rodo, kad investicijos vertė galėjo siekti apie 4 mln. eurų. JAE duomenų bazėse aptikome informaciją, rodančią, kad vieni iš trejų statomų apartamentų šiuo metu padabinti jau kitu šeimininko vardu – Adolfą Kaminską pakeitė Jelena Kaminskas, jo sutuoktinė.
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, priežasčių investuoti Dubajuje A.Kaminskas galėjo turėti net ne vieną. Esą JAE perlas leidžia kapitalą apsaugoti tiek nuo vakarietiškų sankcijų, tiek nuo Rusijos tarnybų.
„Jis supranta, kad dėmesys yra iš Kremliaus. Lygiai taip pat – dėmesys yra vakarų žvalgybos institucijų. Ir tikriausiai bandoma yra atsikratryti to šleifo, nes potencialiai tai yra sankcijų objektas“, – svarstė N.Maliukevičius.
Anot pašnekovo, Dubajus turi reputaciją kaip vieta, kurioje apie pinigų kilmę pernelyg neklausinėjama. Visgi A.Kaminsko kapitalas, politologo vertinimu, gali būti „prižiūrimas“ iš Maskvos.
Su A.Kaminsku „Sienai“ susisiekti nepavyko. Į Lietuvoje veikusiais elektroniniais paštais siųstas užklausas jokio atsakymo negavome, kaip ir į mėginimus prisiskambinti rusišku telefono numeriu. Visgi keisčiausias dalykas nutiko paskambinus kitu, JAE kodu pažymėtu telefono numeriu, kurį prie A.Kaminsko pavardės radome nutekėjusiuose NT duomenyse.
Telefonu atsiliepęs vyriškis nė kiek nesutriko išgirdęs lietuvišką pasisveikinimą – ir atsakė švaria lietuvių kalba. Tačiau jis patikino nesantis A.Kaminskas. „Nepažįstu tokio“, – teigė jis.
Pats pašnekovas, atsiliepęs Emyratų mobilaus ryšio numeriu, į prašymą prisistatyti neatsakė.
Kita žinoma pavardė tarp Dubajaus lietuvių – Darius Jarmantavičius, ne taip ir seniai galėjęs vadintis kylančia Lietuvos politikos žvaigžde. Buvęs politikas Dubajuje teigia gyvenantis nuo 2017 metų, kai netikėtai atsisakė Mažeikių tarybos nario mandato. Beveik tiek pat laiko vyksta ir su D.Jarmantavičiaus turtais susijęs ikiteisminis tyrimas.
Jaunosios kartos socialdemokratas dirbo ne tik Mažeikių taryboje, bet ir dviejose vyriausybėse. Karjeros piką jis pasiekė 2012– 2016 m. laikotarpiu, kai dirbo premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju susisiekimo klausimais. Jau tuomet kelti klausimai dėl įspūdingo jaunojo politiko praturtėjimo. O kiek vėliau tai išsivystė ir į ikiteisminį tyrimą.
Kaip skelbė „Kauno diena“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) susidomėjo D.Jarmantavičiaus artimųjų valdoma bendrove „Vikreda“, į kurios sąskaitą esą pradėjo plaukti įspūdingos sumos grynųjų. Pati įmonė, anot dienraščio, tai aiškino kaip D.Jarmantavičiaus paskolą šeimos verslui.
Tuomet kalba ėjo apie 190 tūkst. eurų – būtent tokia suma, anot „Kauno dienos“, per bankomatus įplaukė į „Vikredos“ sąskaitą. Visgi pastarųjų metų įvykiai rodo, kad D.Jarmantavičius savo šeimos verslą pamaitino kur kas didesne suma.
Praėjusiais metais „Vikreda“ netikėtai bankrutavo. Bankrotą inicijavo D.Jarmantavičiaus tėvas, ėjęs ir įmonės vadovo pareigas. Teismo sprendimas rodo, kad įmonė teigė negalinti grąžinti apie 1,4 mln. eurų siekiančių skolų.
Pernai rudenį paskelbtas „Vikredos“ kreditorių sąrašas rodo, kad didžiausia dalis įmonės skolų turėtų būti grąžinta būtent Dariui Jarmantavičiui. Prie buvusio premjero patarėjo pavardės įrašyta 1,38 mln. eurų suma.
Susisiekus su D.Jarmantavičiumi, jis patvirtino šeimos verslui skolinęs didelius pinigus, bet patikino kad milijoną eurų viršijanti suma – netiksli, nes į ją įeina ir delspinigiai bei nesumokėtos palūkanos.
„Berods, virš 700 tūkstančių eurų“, – tokią realiai suteiktų paskolų vertę nurodė D.Jarmantavičius.
Nutekėjusiuose duomenyse radome tiek D.Jarmantavičiaus, tiek jo sutuoktinės – buvusio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Stasio Gudvalio dukters – pavardes. Duomenys rodo kelis šimtus tūkstančių eurų, 2018 metais investuotų į tris NT projektus Dubajuje.
D.Jarmantavičius patikino, kad duomenys tikslūs, bet pasenę. Anot jo, iš trejų rezervuotų apartamentų jis pats nebevaldo nė vienų, o apie sutuoktinės turtą pašnekovas detaliau kalbėti nepanoro, motyvuodamas asmeninėmis aplinkybėmis.
„Aš tai neturiu nieko. Ta prasme, aš neturiu nei vieno objekto“, – sakė jis.
D.Jarmantavičius, palikęs premjero patarėjo postą, į NT investavo ne tik Dubajuje, bet ir Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, 2017 ir 2019 m. jis su sutuoktine įgijo solidžios vertės būstus Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau buvęs politikas šiuo turtu disponavo trumpai.
Pusę 2017 m. įgyto buto Klaipėdoje D.Jarmantavičius savo sutuoktinei perleido nepraėjus nė penkiems mėnesiams, pagal turto pasidalijimo sutartį. 2019 m. Vilniuje įgytu butu buvęs politikas disponavo dar trumpiau – pagal panašią sutartį, jis D.Jarmantavičiaus žmonai atiteko mėnuo po įgijimo. Registrų centro vertinimu, šie du objektai gali būti verti apie 250 tūkstančių eurų.
D.Jarmantavičius tikina, kad NT perleidimas sutuoktinei niekaip nesusijęs su jo problemomis su teisėsauga. „Tai neturėjo nieko bendro su tyrimu“, – teigė jis.
Savo ruožtu, FNTT „Sienai“ patvirtino, kad tyrimas dėl galimo neteisėto praturtėjimo pradėtas dar 2018 metais, bet jau kurį laiką yra aklavietėje.
„Šiuo metu, atlikus visus reikiamus proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje ir 2020 m. išsiuntus teisinės pagalbos prašymą į Jungtinius Arabų Emyratus (iš šios šalies atsakymas dar nėra gautas), tyrimas yra sustabdytas”, – raštu pateiktame komentare nurodė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.
Tiek NT sandorius, tiek šeimos verslui paskolintus didelius pinigus D.Jarmantavičius aiškina tuo, esą jam pavyko sukurti sėkmingą verslą Dubajuje.
„Nuo 2017 metų išvykom į Emyratus ir Emyratuose atidarėm savo įmonę, kurioje dirbom. Tai didžioji dalis pinigų, kaip sakyti, uždirbtų ten“, – sakė jis.
Paklaustas, ar ketina grįžti į Lietuvą, D.Jarmantavičius konkretaus atsakymo nepaneigė.
„Nežinau, kaip ateitis parodys“, – svarstė buvęs premjero patarėjas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė „Sienai“ teigė D.Jarmantavičiaus istorijoje matanti daug klausimų, į kuriuos reikalingi atsakymai.
„Ponas Darius Jarmantavičius nebuvo tiesiog paprastas pilietis. Jis turėjo įgaliojimus iš visuomenės, užėmė svarbias pareigas, kuriose mes tikimės, kad politikai priims pamatuotus sprendimus, kurie yra svarbūs platesnei visuomenės grupei. O ne tik pagal vienus ar kitus savo turimus interesus. Tai žiūrint į šitą skaičių, tikrai kyla klausimų dėl turto kilmės“, – teigė I.Kalinauskienė, susipažinusi su buvusio premjero patarėjo investicijomis Lietuvoje ir JAE.
Pasak jos, klausimai kyla ne tik dėl buvusio politiko turto kilmės, bet ir dėl mirties taške įstrigusio ikiteisminio tyrimo.
„Iš šono žiūrint, susidaro vaizdas, kad gali tiesiog išvažiuoti į kitą šalį ir nieko nenutiks. Man atrodo, kad tai yra labai prasta žinia. (...) Klausimas: ko reikia, kad mes sustiprintume mūsų teisėsaugos institucijų pajėgumus dirbti, tirti tarptautinius atvejus, bylas? Ir tai aktualu ne tik pinigų plovimo prevencijos atvejais, tai labai aktualu ir korupcijos srityje“, – kalbėjo I.Kalinauskienė.
Apie D.Jarmantavičiaus situaciją norėjome pakalbinti ir jo buvusį viršininką, ekspremjerą Algirdą Butkevičių. Dabartinis Seimo narys prieš kamerą kalbėti nepanoro, bet sutiko pateikti atsakymus raštu.
„Man formuojant patarėjų komandą, Darių Jarmantavičių rekomendavo kažkas iš tuometinių kolegų. Jis buvo Socialdemokratų partijos narys, iki tol mes pažįstami nebuvome“, – prisiminė A.Butkevičius.
Į klausimą, ar jam kada nors susidarė įspūdis, kad patarėjas gyvena ne pagal kišenę, politikas atsakė aptakiai: „Dariaus Jarmantavičiaus asmeniniu gyvenimu nesidomėjau, mus siejo darbas“.
Žinia apie FNTT tyrimą buvusiam vyriausybės vadovui buvo nemalonus siurprizas. „Apie ikiteisminį tyrimą sužinojau iš žiniasklaidos. Buvau nustebęs, bet neabejojau, kad teisinės institucijos viską išsiaiškins“, – teigė A.Butkevičius.
Duomenų apie D.Jarmantavičiaus investicijas Dubajuje ekspremjeras komentuoti nepanoro. „Negaliu komentuoti faktų ir skaičių, apie kuriuos nieko nežinau“, – nurodė A.Butkevičius.
43-ejų Egidijus Aleliūnas šių metų vasarį Airijos teisėsaugos buvo pasiųstas už grotų 5-iems metams dėl didelio masto finansinių machinacijų. Airijos teisėsauga įrodė, kad Aleliūnas ilgą laiką žmonėms pardavinėjo padirbtus draudimo polisus ir iš šios nelegalios schemos uždirbo per 500 tūkst. eurų pelno.
Kaip skelbė Airijos žiniasklaida, padirbtus polisus E.Aleliūnas pardavinėjo suvesdamas netikrą klientų informaciją, o savo veiklą reklamavo Facebook platformoje, pasivadinęs “Ghost broker” („brokerio vaiduoklio“ – angl.) vardu. Į šią schemą E.Aleliūnas įtraukė ir savo žmoną bei uošvius.
Airijos teisėsaugos vertinimu, E.Aleliūno machinacijų su draudimo polisais apimtys galėjo siekti apie 4 milijonus eurų. Anot Airijos pareigūnų, dalį uždarbio Aleliūnas išleido automobiliams, kriptovaliutai ir laikrodžiams. Viešuose pranešimuose minimas ir dalies neteisėtai įgyto turto investavimas Dubajuje.
„Dubai Unlocked“ duomenyse radome ir tikslų adresą – už grotų pasiųstas E.Aleliūnas yra štai šiame komplekse esančių apartamentų naudos gavėjas.
Į E.Aleliūno operacijas įtraukti lietuvio emigranto artimieji pripažinti kaltais ir gavo lygtines laisvės atėmimo bausmes. Pats „brokeris vaiduoklis“ į laisvę turėtų išeiti tik po keleto metų.
Su teismais reikalų turi ir kitas šios istorijos personažas – Adolfas Kaminskas. Jis šiuo metu mėgina užginčyti Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento sprendimus, kuriais iš jo atimta Lietuvos pilietybė.
„Suprantama, kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises ir skųsti sprendimus teismui“, – „Sienai“ teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrės vertinimu, Rusijos pilietybė – ne vienintelis pavojaus signalas A.Kaminsko istorijoje, ypač Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.
„Kai mes turime karą prieš Ukrainą ir (...) tai, ką Lietuva patiria šiandien – įvairiausias hibridines atakas, organizuojamas provokacijas – tokie asmenys yra rimtas raudonas šauktukas“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Regionų administracinis teismas „Sieną“ informavo, kad sprendimas A.Kaminsko ir ministerijos ginče bus skelbiamas birželio 12 d.
Prie šio tyrimo prisidėjo Alina Tsogoeva, Karina Shedrofsky (OCCRP ID) bei E24.no žurnalistas Eiliv Frich Flydal
