Širvintų merė Živilė Pinskuvienė audringai sureagavo į „Sienos“ tyrimą apie jos praturtėjimo aplinkybes. Kartu su įrašu „Facebook“ paskyroje, merė pateikė atsakymus į dalį anksčiau neatsakytų klausimų bei paviešino kelis dokumentus, kurie papildo mūsų tyrime atskleistą istoriją. Tiesa, politikė atskleidžia ne viską.
„Sienos“ tyrime nagrinėjome Ž.Pinskuvienės dalyvavimą bendrovėje „Stenlitus“. Šią įmonę ji valdė su dviem partneriais. Bendrovė disponavo dideliu sklypu prie Nemenčinės – tai sovietmečio pabaigoje įrengto rezervinio ryšių centro teritorija.
„Stenlitus“, anot įmonės dokumentų, šioje teritorijoje planavo statyti kotedžus. Tai niekada neįvyko – ryšių centro teritorija virto griuvėsiais, šiukšlynu ir graffiti mėgėjų galerija. Tačiau „Stenlitus“ sugebėjo nemažai uždirbti ir iš neįvykusių statybų.
2007 m. teritorija prie Nemenčinės parduota bendrovei „Fintesa“. Du iš trijų „Fintesos“ akcininkų buvo ir tuomečiai Ž.Pinskuvienės partneriai bendrovėje „Stenlitus“. Trečias akcininkas – bendrovė „Kilimai“, susijusi su įtakingu „darbiečiu“ Kęstučiu Daukšiu.
Dokumentai rodo, kad „Fintesa“ už teritoriją paklojo lygiai 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), maždaug trissyk brangiau, nei už teritoriją mokėjo „Stenlitus“. Pinigai pelningam sandoriui atkeliavo iš „DnB“ banko, kuris sutiko „Fintesai“ paskolinti solidžią sumą ir, kaip vėliau paaiškėjo, liko prie suskilusios geldos.
2009 m. „Fintesa“ pasiųsta į bankrotą – procedūrą inicijavo ne kas kitas, o „Stenlitus“. 9 mln. litų iš „Fintesos“ neseniai uždirbusi įmonė bankroto pareikalavo dėl negrąžintos 50 tūkst. Lt paskolos. Bankroto proceso metu sklypo nepavyko parduoti nė už trečdalį sumos, kurią sumokėjo „Fintesa“. Tuo tarpu „Stenlitus“ gauti milijonai netruko išsivaikščioti.
Jei norite sužinoti, kaip šis tyrimas vyko žingsnis po žingsnio, kviečiame prisijungti prie „Sienos“ patreonų. Video pasakojimą apie tyrimo eigą rasite čia.
Vykstant bankroto procesui, Ž.Pinskuvienės tarp „Stenlitus“ akcininkų nebebuvo. Jos akcijas nupirko Maltoje registruota bendrovė „Satori Holdings“. Kada ir už kokią sumą savo akcijas pardavė žinoma politikė, dokumentai neparodė.
Pati Ž.Pinskuvienė, raštu atsakydama į „Sienos“ klausimus, tai padaryti atsisakė, nurodydama, kad pelnas iš šio sandorio yra jos „asmeninis reikalas“. Pirmadienį paskelbtame „Facebook“ įraše merė persigalvojo ir atskleidė gautą pinigų sumą bei sandorio datą.
Kaip rodo Ž.Pinskuvienės paviešinti dokumentai, „Satori Holdings“ jos akcijas nupirko 2007 m. spalio 26 d.
Dokumento data yra tikrai svarbi. Ji parodo, kad sandoris įvyko praėjus porai mėnesių po to, kai „DnB“ bankas sutiko finansuoti teritorijos prie Nemenčinės pirkimą. „Sienos“ turimi dokumentai rodo, kad bankas didelę sumą ryšių centro pirkimui paskolinti įsipareigojo 2007 m. rugpjūtį. Taigi Ž.Pinskuvienė iš neįvykusio statybų projekto pasitraukė tada, kai jau buvo padėti pamatai pelningam teritorijos perpardavimui tarp susijusių įmonių.
Kaip rodo Ž.Pinskuvienės paskelbta sutartis, už akcijų pardavimą ji gavo 650 tūkst. litų (kiek daugiau nei 188 tūkst. eurų).
Širvintų merė paviešino ir dar vieną dokumentą, susijusį su jos dalyvavimu „Stenlitus“ valdyme. Tai akcijų pirkimo sutartis.
Iš jos matyti, kad politikė trečdalį „Stenlitus“ akcijų pirko iš bendrovės „Prospera Vilnius“. Prie jos dar sugrįšime. O Ž.Pinskuvienės paviešintame dokumente įdomu tai, kad merė nutarė nuslėpti sumą, kurią sumokėjo už akcijas, iš kurių netruko uždirbti solidžią sumą.
Prašydami patikslinti šią sumą, raštu kreipėmės į Ž.Pinskuvienę. Taip pat paprašėme patikslinti, kiek ji investavo į „Stenlitus“, neskaitant pinigų, kuriuos sumokėjo už akcijas.
Deja, Širvintų merė šįkart nepateikė jokių atsakymų. Trečiadienio vakarą merė per „Facebook“ paskelbė pareiškimą, kuriame atsisakė atsakyti į „Sienos“ pateiktus klausimus, dar kartą juos pavadindama „nusikalstama žurnalistika“.
O bendrovė „Prospera Vilnius“ – labai svarbi grandis visoje šioje istorijoje. „Prospera“ padėjo įsteigti tiek „Stenlitus“, tiek „Fintesą“, kuri paklojo 9 mln. litų už teritoriją prie Nemenčinės ir nudardėjo į bankrotą. „Prosperos“ vardas šioje istorijoje figūruoja ne tik Lietuvoje.
„Prospera“ – tai keliose Europos valstybėse veikiantis verslo valdymo paslaugų įmonių tinklas, be kita ko, siūlantis ir įmonių steigimo paslaugas skirtingose jurisdikcijose. „Prospera“ grupės įmonė padėjo įsteigti ir „Satori Holdings“ – Maltos įmonę, kuri už 650 tūkst. litų nupirko „Stenlitus“ akcijas iš Ž.Pinskuvienės.
Kaip jau skelbėme, tikrieji „Satori Holdings“ savininkai nežinomi. Formaliai įmonės akcijomis disponavo Belize registruota įmonė „Decom Holdings Limited“ ir Jungtinės Karalystės pilietė Belinda Lanyon. Ji po kelerių metų buvo nuteista už neteisėtą veiklą ir galimo pinigų plovimo įrodymų naikinimą.
Ž.Pinskuvienė teigė nežinanti ir nesidomėjusi, kam priklausė „Satori Holdings“.
„Luminor“ bankas (buvęs „DnB“) į šią istoriją nutarė nesivelti. Raštu pateiktame komentare bankas atsisakė atskleisti, kiek nuostolių patyrė dėl sklypo prie Nemenčinės įsigijimui suteiktos paskolos ir netrukus sekusio „Fintesos“ bankroto.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) programų vadovė Ingrida Kalinauskienė „Sienai“ teigė, kad su Ž.Pinskuvienė susijusios finansinės operacijos pasižymi net keliais pinigų plovimo rizikos faktoriais.
„Suprantu, kad žiūrint į šią istoriją iš šalies gali kilti klausimas, ar p. Pinskų turtas galėjo turėti įtakos jų, kaip politikų ir viešojo sektoriaus atstovų, priimamiems sprendimams ir jų pagrįstumui. Nors turtas ir privatus, tiek p. Jonas, tiek p. Živilė yra vieši asmenys, priimantys sprendimus, kurie liečia mūsų gyvenimus, tad jiems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Šis veikimas atrodo mažų mažiausiai rizikingai dėl bent trijų priežasčių. Pirma, nekilnojamojo turto sektorius įvairiose šalyse laikomas viena daugiausiai pinigų plovimo rizikų turinčia sritimi. Ne išimtis ir Lietuva. Antra, nurodomi sandoriai susiję su įmone, veikiančia lengvatinio apmokestinimo zonoje – Maltoje. Na ir galiausiai, neturime pilnos informacijos apie tikruosius įmonės Maltoje savininkus – kas yra neatsiejama veiksmingos pinigų plovimo prevencijos dalis“, - dėstė I.Kalinauskienė.
Pašnekovės vertinimu, Ž.Pinskuvienės atsisakymas atskleisti „Stenlitus“ akcijų pirkimo ir pardavimo detales neatitinka skaidrumo standartų, kuriuos sau turėtų taikyti aukšto rango valstybės politikai.
„Visų pirma, tikėčiausi, jog politikai veiks pagal aukščiausius skaidrumo standartus ir proaktyviai atsakys į klausimus, siekdami išsklaidyti abejones dėl galimai neteisėtos ar neskaidrios jų turto kilmės“, - tęsė TILS atstovė.
I.Kalinauskienė pažymi, kad ši istorija „dar kartą parodo, kuo Registrų centro galutinių naudos gavėjų duomenys ir jų dalinimasis tarp skirtingų šalių yra svarbūs ne tik pinigų plovimo prevencijai, bet ir viešajam interesui užtikrinti“.
„Mano žiniomis, Lietuva, rengiamame naujausiame Atviros Vyriausybės partnerystės veiksmų plane, numato sukurti galutinių naudos gavėjų registrą iki šių metų pabaigos, tačiau duomenys galės būti gaunami mokamai, užklausų būdu. Turėtume kuo greičiau pradėti sekti mūsų kaimynų iš Latvijos pavyzdžiu ir įsipareigojimą praplėsti, kad tokie duomenys būtų prieinami viešai, neatlygintinai ir atvirų duomenų formatu“, - reziumavo I.Kalinauskienė.
Tyrimas iš dalies finansuojamas Aktyvių piliečių fondo lėšomis, pagal VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras ir Lietuvos žurnalistų sąjungos projektą „Operacija „Caras“: antras etapas“. Video produkcija finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
.jpg)
