„Mūsų žmogus“. Taip ekspremjeras Saulius Skvernelis rinkėjams prieš metus pristatinėjo savo politinį bendražygį – milijonierių Valerijų Stankevičių. Dabar S.Skvernelis jau kalba kitaip – po to, kai iš „Sienos“ išgirdo apie V.Stankevičiaus ryšius ir finansines operacijas.
Nuo 2015 metų jau tris partijas pakeitęs V.Stankevičius – ne tik politikas, bet ir verslininkas. „Helios grupės“ prezidentas – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Kasmetinį Lietuvos turtuolių reitingą sudarantis žurnalas „Top“ V.Stankevičiaus turtą vertina 50 mln. eurų suma.
Šiuos turtus verslininkas krautis pradėjo dar ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Su tyliu partneriu, kurio finansinės operacijos veda iki Kroatijos žurnalisto nužudymą suorganizavusio asmens.
Be to, į dalį „Helios grupės“ prezidento turto gali pretenduoti Lietuvos valstybė. Mat tyrime „Cyprus Confidential“ nutekėję duomenys rodo, kad tiek V.Stankevičius, tiek jo užsienio partneriai pelnėsi iš milijoninių operacijų, turinčių mokesčių vengimo pėdsakų.
„Helios grupė“ Lietuvoje žinoma dėl nekilnojamojo turto, energetikos įmonių bei prieš keletą metų parduoto elektronikos prekybos tinklo „Elektromarkt“. Šiuos verslus V.Stankevičius valdė ir tebevaldo kartu su užsienio partneriais, veiklą vystančiais per Kipre registruotas įmones. Viena įdomiausių pavardžių šiame sąraše – Ognianas Bozarovas.
Bulgarijos milijonierius O.Bozarovas tarptautiniu mastu pagarsėjo dar Šaltojo karo metais, kuomet buvo sulaikytas Jungtinėse Valstijose. Kaip skelbė „The New York Times“, tuomet būsimas milijonierius buvo įtariamas mėginimu apeiti draudimus ir į Sovietų bloką išvežti vakarietišką kompiuterinę techniką.
Žlugus Sovietų sąjungai, O.Bozarovas suklestėjo kaip kapitalistas. Tiriamosios žurnalistikos centro ICIJ koordinuojamo tyrimo „Cyprus Confidential“ duomenys atskleidė ištisą tinklą ofšorinių įmonių, kurias O.Bozarovas valdė Kipre ir Mergelių salose. Viena šių įmonių pažymėta ir kraujo pėdsaku.
2008 metais Kroatijoje nužudytas žinomas žurnalistas Ivo Pukaničius (Ivo Pukanić). Prie žurnalisto automobilio padėta bomba nusinešė tiek jo, tiek kartu buvusio kolegos gyvybes.
Teisėsauga nustatė žmogžudystės vykdytojus ir organizatorių. Tai Balkanų nusikalstamo pasaulio autoritetas Slobodanas Djurovičius (Slobodan Đurović), pravarde „Kardinolas“. Tiriant I.Pukaničiaus nužudymą, teisėsaugą itin sudomino 780 tūkst. eurų, į „Kardinolo“ sąskaitą atkeliavusių iš Mergelių salose registruotos kompanijos „General Pioneer Inc.“
Kas buvo žmogžudystės užsakovas – taip ir nenustatyta. Tačiau nutekėję „Cyprus Confidential“ duomenys rodo, kad „General Pioneer“ savininkas – Lietuvos milijonieriaus V.Stankevičiaus ilgametis verslo partneris O.Bozarovas.
Tarp nutekėjųsių dokumentų aptikta ir sutartis, pagal kurią „Kardinolas“ gavo šešiaženklę sumą. S.Djurovičiui pinigai sumokėti už menamas statybai reikalingų dokumentų parengimo paslaugas. Tačiau ir dabar, nuo atsiskaitymo praėjus daugiau nei penkiolikai metų, „Kardinolo“ neva tvarkyta statybvietė Belgrade yra panašesnė į apleistą dykynę.
O.Bozarovas mūsų kolegoms patvirtino pažįstantis S.Djurovičių, tačiau neigė nurodęs atlikti 780 tūkst. eurų mokėjimą į „Kardinolo“ sąskaitą.
Savo ruožtu, V.Stankevičius teigė nežinojęs apie tokius O.Bozarovo ryšius. „Helios grupės“ prezidentas nurodė pastaraisiais metais palaikantis ryšį tik su O.Bozarovo dukra Lidija, kuri perėmė verslo reikalus iš savo tėvo.
„Mes bendraujam su dukra. Jis [O.Bozarovas] seniai išėjo iš to verslo ir aš neįsivaizduoju, ką jis ten daro. Bet kiek man žinoma, jis jau pensininkas“, - „Sienai“ sakė V.Stankevičius.
Lidija Bozarova ir latvišką pasą turintis Rusijos verslininkas Aleksandras Andronovas šiuo metu nurodomi kaip daugelio „Helios grupės“ įmonių naudos gavėjai, kartu su V.Stankevičiumi.
O ryšių su nusikalstamam pasauliui priskiriamais asmenimis turi ne tik O.Bozarovas, bet ir pats V.Stankevičius.
Tarp nutekėjusių „Helios grupės“ įmonių dokumentų radome keistas operacijas su keturiais butais Vilniaus senamiestyje, Savičiaus gatvėje. 2000 m. juos supirko „Helios grupės“ įmonė „Elmoslita“ – bet tik tam, kad netrukus parduotų už smarkiai apkarpytą kainą.
„Cyprus Confidential“ duomenyse radome du skirtingus dokumentus, įpareigojančius „Elmoslitą“ parduoti keturis butus senamiestyje. Viename dokumente nurodyta turtą parduoti už ne mažiau kaip 500 tūkst. litų, kitame – vos už 200 tūkst. litų kainą.
Registrų centro pateiktais duomenimis, pastaroji kaina ir buvo tikroji. O tris iš keturių butų supirko vilnietis Genadijus Paškelis. Lietuvos kriminalinio pasaulio istorijas tyrinėjančio žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje G.Paškelis įvardijamas kaip „Vilniaus brigados“ autoriteto Igorio Tiomkino bendras.
„Helios grupės“ prezidentas V.Stankevičius nepaaiškino, kodėl keturi butai žaibiškai prarado daugiau nei pusę savo vertės. Tačiau G.Paškelio pavardė verslininkui nebuvo staigmena.
„Mes sportavom kartu“, - sakė V.Stankevičius.
Paprašytas pakomentuoti D.Dargio knygoje minimus ryšius su mafija, verslininkas savo ir G.Paškelio santykį įvardijo kaip asmeninio gyvenimo detales.
„Čia jūs mano asmeninį gyvenimą norit, ar kaip? Aš nesupratau… aš buvau sportininkas, jisai buvo sportininkas. (...) Mes kartu armijoj tarnavom“, - teigė V.Stankevičius.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ pateiktais duomenimis, tuo metu butai Vilniaus senamiestyje kainavo nuo 1800 iki 4800 Lt už kvadratinį metrą – priklausomai nuo būklės. G.Paškeliui parduotų butų kaina tesiekė tūkstantį litų už „kvadratą“.
Iš keistų operacijų su nekilnojamuoju turtu naudos gavo ne tik su „Vilniaus brigados“ autoritetu siejamas veikėjas. Iš tokių operacijų smarkiai pralobo ir pats V.Stankevičius.
2002 m. vasarį V.Stankevičius su tuomete sutuoktine įgijo 2000 kvadratinių metrų prekybines patalpas Žirmūnuose. Jas prieš tai valdė O.Bozarovo įmonių grupei priklausanti Kipro kompanija „A&L Holdings“.
Tarp nutekėjusių dokumentų radome du patalpų pardavimo sutarties variantus. Viename įrašyta 1,5 mln. Lt pardavimo kaina, kitame – vos pusė milijono. Kuri kaina buvo tikroji – išsiaiškinome su Registrų centro pagalba.
Registrų centro duomenimis, patalpas V.Stankevičius įgijo už mažesniąją sumą – 500 tūkst. Lt. Negana to, jau tų pačių 2002 metų kovą patalpos parduotos „Snoro“ bankui. Registrų centro duomenimis, už 2,7 mln. litų – 2,2 mln. Lt brangiau, nei patalpos atsiėjo V.Stankevičiui.
„Helios grupės“ prezidentas šio sandorio nekomentavo, nes nurodė jo nepamenantis.
V.Stankevičiaus piniginę pastorino ne tik ši operacija. Tarp nutekėjusių duomenų aptikome mažiausiai dvi sandorių grandines, turinčias mokesčių vengimo požymių.
2008 metais „Helios grupės“ bendrovė „Stanvara“ suteikė dvi solidžias paskolas savo akcininkams. Po 2 mln. eurų paskolinta V.Stankevičiui ir jo partneriams Kipre. Pagal „Sienos“ turimą paskolos sutartį, Kipro įmonė „Decinco Investments“ pasiskolintus pinigus turėjo grąžinti iki 2015 metų.
Kokios buvo V.Stankevičiui suteiktos paskolos sąlygos – tiksliai nežinoma. Tačiau politikas yra deklaravęs lygiai 2 mln. eurų paskolą, iš „Stanvaros“ gautą tą pačią dieną, kaip ir „Decinco Investments“ atveju.
2015 metais, artėjant paskolos grąžinimo terminui, pasikeitė „Stanvaros“ akcininkai. V.Stankevičius savo dalį išlaikė, o likusią dalį iš „Decinco Investments“ perėmė kita Kipro įmonė „Lake King Holding“. Ji taip pat perėmė ir prievolę grąžinti 2 mln. eurų paskolą ir solidžias susikaupusias palūkanas. Tačiau to nepadarė nei Kipro įmonė, nei V.Stankevičius.
„Cyprus Confidential“ dokumentai rodo, kad „Stanvara“ 2015 metais sutiko paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2020 m. O atėjus šiam terminui, paskolos grąžinimas nukeltas iki 2025-ųjų.
Naujausi prieinami „Stanvaros“ finansiniai dokumentai rodo, kad akcininkai įmonei ir dabar yra skolingi ne tik 4 mln. eurų suteiktų paskolų, bet ir daugiau nei milijoną eurų siekiančias palūkanas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis „Sienai“ teigė, kad amžinai negrąžinamos paskolos – dažnas įrankis nesąžiningų mokesčių mokėtojų arsenale. Mat per tokias „paskolas“ mažinamas įmonių pelningumas, taip sumažinant ir valstybei mokėtiną pelno mokesčio sumą.
„Jeigu yra suteikiama didelė paskola, palūkanos kaupiamos, bet jos nemokamos – klausimas, koks yra įmonės ekonominis tikslas? Tai galimai (...) sudaro prielaidą manyti, kad taip yra slepiamas dividendų mokėjimas“, - „Sienai“ teigė M.Endrijaitis.
Savo ruožtu, V.Stankevičius patikino, esą paskola atkeliavo ne iš „Stanvaros“, o iš banko. „Bankas paskolino „Stanvarai“, o „Stanvara“ paskolino akcininkams“, - aiškino milijonierius.
Tiesa, eidamas Vilniaus miesto tarybos nario pareigas, V.Stankevičius tik kurį laiką deklaravo didelę skolą savo įmonei. Turto deklaracijoje už 2021 ir 2022 metus bendra V.Stankevičiaus skolų našta jau nesiekė nė 300 tūkst. eurų.
Paprašytas tai pakomentuoti, politikas tikino paskolą „nepilnai“ grąžinęs. Tačiau netrukus po pokalbio su „Siena“ V.Stankevičius patikslino VMI pateiktas turto deklaracijas. Įsiskolinimus, deklaruotus už 2021 ir 2022 metus, jis padidino lygiai dviem milijonais eurų.
Anot VMI viršininko pavaduotojo M.Endrijaičio, jei Mokesčių inspekcija akcininkui išduotą paskolą identifikuoja kaip paslėptų dividendų mokėjimą, įmonė turėtų sumokėti 15 proc. pelno mokestį nuo neva paskolintos sumos. Jei paskola užmaskuotus dividendus gavo fizinis asmuo, jam taip pat taikytinas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis.
V.Stankevičius tvirtina šiomis operacijomis nesiekęs išvengti mokesčių.
Dar viena finansinių operacijų grandinė prasidėjo 2014 metais. Šių operacijų esmė – reguliarūs mokėjimai Lietuvos įmonių akcininkams už paslaugas, kurių realumas gali kelti rimtų abejonių.
Tą pačią dieną – 2014 m. liepos 8-ąją – „Helios grupės“ įmonės „Elmoslita“ ir „Intergas“ sudarė dvi labai panašias sutartis su savo akcininkais: V.Stankevičiumi ir Kipro kompanija „A&L Holdings”. Dokumentuose įtvirtinami solidūs pinigų pervedimai lietuviškų bendrovių akcininkams, kurie vėliau atsidūrė abiejų įmonių sąnaudų eilutėse. Ir taip sumažino jų apmokestinamus pelnus, o kartu – ir valstybei mokėtiną pelno mokestį.
„Elmoslita“ ir „Intergas“ buvo paėmusios dideles paskolas iš Šiaulių banko. Už šias paskolas V.Stankevičius ir Kipro įmonė laidavo įkeisdami savo turtą – Lietuvos įmonių akcijas. Šis turto įkeitimas nutekėjusiuose dokumentuose įvardijamas kaip „prievolių įvykdymo užtikrinimo paslauga“.
Būtent už šią paslaugą dvi lietuviškos įmonės savo akcininkams kasmet įsipareigojo sumokėti šešiaženkles sumas. V.Stankevičius ir jo partneriai Kipre tokiu būdu gaudavo apie pusę milijono eurų, pinigus dalijantis perpus.
Vėlesniais metais duoklė akcininkams buvo sumažinta. „Intergas“ atveju, mokėjimai kuriam laikui buvo apskritai sustabdyti – atsižvelgus į įmonės finansinę situaciją ir siekiant „išlaikyti finansinio stabilumo rodiklius“.
VMI teigimu, stambūs mokėjimai akcininkams, atliekami prisidengiant menamų paslaugų sutartimis, neretai identifikuojami kaip paslėptų dividendų mokėjimas, siekiant išvengti pelno mokesčio. Anot Mokesčių inspekcijos, jei tokios operacijos įmonei daro finansinę žalą – tai labai rimtas signalas.
„Jeigu matytume, kad yra daroma žala, (...) būtų taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Atkuriamos tikrosios aplinkybės, kurios reiškia, kad tokių išlaidų įmonė negali atskaityti iš apmokestinamojo pelno, jos laikomos dividendais“, - sakė VMI viršininko pavaduotojas M.Endrijaitis.
„Jūs ne Mokesčių inspekcija“
V.Stankevičius kategoriškai neigia dalyvavęs bet kokiose operacijose, kurių tikslas – mokesčių vengimas.
„Aš moku tuos mokesčius absoliučiai legaliai. Kiek reikia – tiek ir moku“, - teigė milijonierius.
Apie mokestinius klausimus bandėme pasikalbėti ir su ilgamečiu V.Stankevičiaus verslo partneriu Ognianu Bozarovu. Tačiau jis su „Siena“ bendrauti nepanoro.
„Jūs ne Mokesčių inspekcija“, - telefonu pasakė O.Bozarovas.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – ne pirma stotelė Valerijaus Stankevičiaus politinėje karjeroje. 2015 m. jis į Vilniaus tarybą kandidatavo su partija „Tvarka ir teisingumas“. Su „tvarkiečiais“ jis tapo ir tarybos nariu – 2016 m., kai aukščiau reitinguoti politikai pateko į Seimą ir atlaisvino porą kėdžių Vilniaus taryboje. 2019 m. V.Stankevičius buvo perrinktas jau kaip Artūro Zuoko sąrašo narys, sėkmingus rinkimus lydint kaltinimams balsų pirkimu.
Pernai, jau kaip Demokratų sąjungos kandidatas, V.Stankevičius siekė trečios kadencijos sostinės taryboje. Demokratų sąjunga Vilniaus taryboje neiškovojo nė vieno mandato, tačiau V.Stankevičiaus pozicijos partijoje stiprėja. Pernai rudenį verslininkas išrinktas į Demokratų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybą.
Su visomis šios istorijos detalėmis supažindinome žurnalistą, politikos apžvalgininką Rimvydą Valatką. Jo vertinimu, V.Stankevičiaus ryšiai ir finansinės operacijos gali tapti rimtu galvos skausmu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui.
„Jis [V.Stankevičius] sukasi buvusio generalinio komisaro, buvusio vidaus reikalų ministro, buvusio ministro pirmininko partijoje. Na, tai yra tos trys vietos valstybėje, turi organizuoti kovą su mokesčių vagimis“, - svarstė R.Valatka.
.jpg)
Apie tai pasikalbėjome ir su S.Sverneliu. Demokratų sąjungos lyderis patvirtino, kad V.Stankevičiaus ateitis partijoje nėra užtikrinta.
„Jeigu tokie įtarimai ar požymiai yra, bus kažkokiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsta – tai turbūt situacija labai aiški. Na, ne vieta su mumis būtų“, - „Sienai“ teigė S.Skvernelis.
.jpg)
Rimvydo Valatkos vertinimu, mokesčių vengimas – tai kenkimas tiek valstybei, tiek jos piliečiams, tiek sąžiningam verslui. Tiesa, terminas „mokesčių vengėjas“ pašnekovui skamba per švelniai.
„Mes juos vadinam mokesčių vengėjais – man atrodo, kad tai yra tiesiog neteisinga. Nes jie yra mokesčių vagys“, - sakė R.Valatka.
