Ukrainietis Pavlo Havrylovas šiuo metu tarnauja Ukrainos kariuomenėje. O Lietuvoje jis valdo didžiulius pelnus žadančią kriptovaliutų keityklą. Tiesa, pastarąjį faktą apie save Pavlo sužinojo tik iš „Sienos“ žurnalistų.
P.Havrylovo tapatybė buvo pavogta. Kaip pasakoja pats ukrainietis, jau dėl kelių jo vardu įsteigtų įmonių jis buvo apklausiamas teisėsaugos. Tačiau lietuviškas atvejis – kitoks nei kiti.
Pavlo vardas panaudotas į Lietuvą perkeliant abejotino patikimumo kriptovaliutų keityklą „Arbismart“, iki tol veikusią Estijoje. Kaip ir dešimtys kitų kriptovaliutų sektoriaus verslų, „Arbismart“ į Lietuvą persikėlė po to, kai Estija nutarė smarkiai sugriežtinti šio sektoriaus reguliavimą.
Taip į Lietuvą persikėlė dešimtys Estijoje oficialiai veikusių kriptovaliutų keityklų, tarp kurių radome ne vieną atvejį, keliantį klausimus ne tik dėl pačių verslų skaidrumo, bet ir dėl Lietuvos teisinės bazės. Mat Lietuvoje šiuo metu veikia ir kriptovaliutų įmonės, rekomenduojamos kaip Rusijos finansų sektoriui taikomų sankcijų apėjimo įrankis, ir mažiausiai viena kompanija, per savininkus susijusi su Rusijos valstybiniu banku „Sberbank“.
Šis tyrimas – dalis tarptautinio projekto, kurį įgyvendinome kartu su kolegomis iš Delfi.ee ir tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru Vsquare.org. Mūsų kolegos detaliai išanalizavo, su kuo susidūrė Estija, savo noru keletą metų veikusi kaip kriptovaliutų rojus.
Tarp tyrime atskleistų faktų – per Estiją veikusių kriptovaliutų keityklų panaudojimas Rusijos neonacių grupuotės ir kibernetinių nusikaltėlių finansavimui, sukčiavimo schemos, iš narkotikų prekybos gautų pinigų legalizavimas ir kitos nusikalstamos operacijos.
Platesnį tyrimą apie Estijos ir Lietuvos rinkose veikiančios kriptovaliutų operatorius skaitykite čia (anglų k.).
Bet grįžkime prie Pavlo Havrylovo ir pavogtos ukrainiečio tapatybės. Jau beveik dvejus metus 34-erių ukrainietis nurodomas kaip Vilniuje veikiančios kriptovaliutų kompanijos „Arbismart“ savininkas ir vadovas. Pats P.Havrylovas teigė apie tai sužinojęs tik iš „Sienos“.
„Pirmą kartą apie tai girdžiu“, – sakė ukrainietis.
Iš žurnalistų P.Havrylovas sužinojo ir apie „LinkedIn“ profilį, kuriame jis pristatomas kaip vienas „Arbismart“ platformos vadovų. Pašnekovo teigimu, profiliui panaudota nuotrauka galėjo būti padaryta jam nežinant, galbūt vaizdo skambučio metu.
Anot Pavlo, tai jau ne pirmas kartas, kai jis susiduria su tapatybės vagyste, o jo vardu registruojamos įmonės. „Mane kartą jau apklausinėjo. Klausė, iš kur pas mane kažkokios firmos, kur aš neva direktorius. Bet aš apie tai nieko nežinau, suprantate?“ – teigė jis.
Kas iš tiesų kontroliuoja „Arbismart“, nustatyti kol kas nepavyko. Tačiau su kolegų iš Delfi.ee pagalba sužinojome, kad ši kriptovaliutų keitykla „sukūrė“ ne tik netikrą savininką, bet ir netikrus darbuotojus.
„Arbismart“ svetainėje ir kompanijos „YouTube“ kanale apstu siužetų, rodančių įmonės uniforminiais marškinėliais pasipuošusius darbuotojus, kurie kviečia investuoti į kriptovaliutas ir pasitikėti siūlomomis inovacijomis. O iš tiesų šie žmonės „Arbismart“ nedirba. Tai aktoriai iš vienos studijos Maskvoje.
Tai Delfi.ee patvirtino vienas iš aktorių. Jis papasakojo, kaip vyko filmavimai, viską reguliuojant nepažįstamiems vyriškiams iš „Arbismart“. Anot pašnekovo, virtualių valiutų magnatai už aktorių paslaugas atsiskaitė grynais.
Internetinėje erdvėje netrūksta skundų dėl galimo „Arbismart“ sukčiavimo. Vieną iš nukentėjusių – Nico (vardas pakeistas pašnekovo prašymu) – pakalbino Delfi.ee žurnalistai.
Vyras paaiškino patikėjęs draugu, kuris pakvietė prisijungti prie „Arbismart“ platformos, užtikrindamas, kad tai saugu ir patikima. Tiesa, Nico bičiulis už kliento atvedimą gavo komisinius – o tai yra dažnas požymis finansų piramidėse ir kitose sukčiavimo schemose.
„Reikėjo savarankiškai pasidomėti. Nes jeigu tik šiek tiek pasidomi – supranti, kad tai apgaulė“, – sakė Nico.
Kai jis nukentėjo nuo „Arbismart“, kompanija dar veikė Estijoje. Dabar jos oficiali būstinė yra Vilniuje, Kalvarijų gatvėje. Bendrovė „Arbismart“, neva vadovaujama ukrainiečio Pavlo Havrylovo, registruota maždaug 12 kvadratinių metrų patalpoje sostinės Kalvarijų gatvėje.
Sprendimą keltis į Lietuvą „Arbismart“ paskelbė pernai vasarį. Kompanija skundėsi „drakonišku“ reguliavimu, kurį įvesti nutarė Estijos valdžia.
Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Audriaus Valeikos, „drakoniškos“ naujos taisyklės – tai licencijavimas. Mat Estija, keletą metų veikusi kaip kriptovaliutų keitykloms itin draugiška jurisdikcija, suprato, kad tai buvo klaida.
„Estija, nelaukdama Europos Sąjungos reglamentavimo, kitaip vadinamo MiCA, įsivedė licencijavimą. Tai yra, pasirinko kelią, kad norint vykdyti virtualių valiutų operatorių veiklą, reikalinga licencija. Licencijos gavimas yra sudėtingas procesas, nes reikalavimai yra pakankamai aukšti“, – „Sienai“ teigė A.Valeika.
„Arbismart“ nuo licencijavimo pabėgo į Lietuvą. Mūsų šalyje licencijavimo sistemos nėra, taigi nėra ir institucijos, kuri būtų įgaliota tikrinti, kokią infrastruktūrą turi virtualių valiutų sektoriuje dirbti norintis verslas.
Lietuvoje kriptovaliutų keitykloms taikomi du pagrindiniai reikalavimai. Pirmas – registruoti šią veiką Registrų centre. Antras – turėti ne mažiau kaip 125 tūkst. eurų įstatinį kapitalą. Pastarasis kriterijus įvestas gana neseniai, kaip priemonė, kuri turėtų atsijoti bent dalį abejotinų įmonių, neturinčių pakankamai lėšų verslo vystymui. Be to, šie pinigai turėtų užtikrinti bent minimalų investuotojų saugumą.
Tačiau tiek šį, tiek kitus reikalavimus apeiti nėra sudėtinga. O kai kurie iš Estijos atmigravę virtualių valiutų verslai tai jau įrodė.
„Arbismart“ net nesivargino atitikti kapitalo pakankamumo reikalavimo – įmonės įstatinis kapitalas tėra 2,5 tūkst. eurų. Kita iš Estijos į Lietuvą persikėlusi virtualių valiutų keitykla „Payeer“ reikalaujamą minimumą pasiekė – viešai skelbiamas įmonės įstatinis kapitalas siekia lygiai 125 tūkst. eurų. Tačiau kiek realūs šie pinigai – kitas klausimas.
Registrų centrui šių metų pradžioje pateiktais duomenimis, UAB „Payeer“ įstatinis kapitalas buvo padidintas ne eurais ar kita įprasta valiuta, o virtualių valiutų įnašu. Bendrovė įregistravo ilgą ir detalią turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad konkrečioje virtualių valiutų piniginėje yra kaip tik tiek kriptovaliutos, kiek reikia pasiekti reikalaujamą kapitalo rodiklį.
Patikrinus viešai prieinamą informaciją apie „Payeer“ panaudotą virtualią piniginę, paaiškėjo, kad joje tikrai buvo nurodytas kiekis kriptovaliutos. Tačiau spalio pradžioje ta pati virtuali piniginė buvo iš esmės tuščia.
Anot Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorės Eglės Lukošienės, virtualios valiutos naudojimas įmonių įstatinio kapitalo didinimui kelia rimtų įtarimų. Ne tik dėl kriptovaliutų vertės svyravimų, bet ir dėl galimybės be didesnio vargo perkelti virtualią valiutą kitur.
„Ta praktika, kurią jūs įvardinat, neužtikrina to, kam tas įstatinis kapitalas apskritai yra reikalingas – kad jis apsaugotų tiek klientus, tiek vartotojus, tiek pačios įmonės interesus“, – konstatavo E.Lukošienė.
Atliekant šį tyrimą, nustatėme bent kelias virtualių valiutų keityklas, kurios įstatinio kapitalo didinimui pritaikė tą patį modelį. Vienu atveju pavyko rasti ir konkrečią virtualią piniginę – spalio pradžioje ji taip pat buvo apytuštė.
O „Payeer“ veikloje yra ir daugiau įdomių aspektų, ne tik įstatinis kapitalas. Ši kriptovaliutų keitykla Rusijos kriptovaliutų entuziastų pristatoma kaip vienas iš efektyvių įrankių, leidžiančių atlikti operacijas su Vakarų valiutomis. Tokios operacijos rusams šiuo metu itin sudėtingos, dėl Rusijos finansų sektoriui taikomų sankcijų.
Klausimų iškilo ir dėl „Payeer“ deklaruotų naudos gavėjų realumo. Mat skirtingose valstybėse šios įmonės savininkais nurodyti skirtingi žmonės. Rusijoje, kur kompanija veikė „Payeer Rus“ pavadinimu, jos steigėja nurodyta Jevgenija Kosolapova. Jokios viešos informacijos, kuri šią moterį sietų su finansų sektoriumi, neradome. „Payeer“ išsiplėtus iki Sakartvelo, įmonės savininku nurodytas Ukrainos pilietis. Estijoje „Payeer“ naudos gavėja deklaruota Liubov Sveženceva. Lietuvoje – Jekaterina Olegovna Gorškova.
Mėginome susisiekti su „Payeer“ ir užduoti klausimus tiek apie tikruosius savininkus, tiek apie sankcijas ar kapitalo pakankamumą. Nei oficialiais telefonais, nei elektroniniu paštu niekas neatsiliepė.
Lietuvoje veiklą taip pat plėtoja žinoma kriptovaliutų platforma „Mercuryo“. Viešai prieinamuose šaltiniuose ne kartą kalbėta apie jos ryšius su rusišku kapitalu. Tiesa, viena pavardė nesulaukė daug dėmesio.
Mūsų šalyje „Mercuryo“ veikia per bendrovę „MoneyAmber“. Jos naudos gavėjas, Registrų centru pateiktais duomenimis, yra Rusijos pilietis Piotras Koziakovas. O atidžiau pasižiūrėjus į bendrovės akcininkų struktūrą, matyti iki valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ besidriekiančios gijos.
„MoneyAmber“ valdoma per Kipre registruotą bendrovę „MRCR Holdings“. Trečias didžiausias jos akcininkas – Akšinas Džangirovas, „Sberbank“ viceprezidento Džangiro Džangirovo brolis.
Estijoje, veikdama per bendrovę pavadinimu „MoneySwap“, „Mercuryo“ platforma susidūrė su problemomis. Estijos tarnybos atsisakė pratęsti įmonės licenciją, sprendimą motyvuodamos neaiškia akcininkų struktūra ir kitomis problemomis. Vis dėlto „Mercuryo“ tvirtina, kad bendrovė Lietuvoje – ne verslo perkėlimas iš Estijos, o plėtra.
„Įmonė įsteigta prieš pusantrų metų, siekiant sustiprinti bendrovės pozicijas Europoje. Taigi licencijavimo procesas Estijoje ir įmonės Lietuvoje įsteigimas nėra susiję“, – raštu pateiktame komentare teigė „Mercuryo“ teisininkas Adamas Bakeris.
Pasak jo, Estijos tarnybos turėtų peržiūrėti savo sprendimą dėl licencijos, o „Mercuryo“ vis dar „aktyviai bendradarbiauja“ su estų tarnybomis.
A.Bakeris neneigė, kad A.Džangirovas – vienas didžiausių platformos akcininkų. „Mes iki šiol esame dėkingi ponui Džangirovui už finansinę paramą ankstyvoje „Mercuryo“ startuolio fazėje“, – teigia A.Bakeris.
Pasak jo, su Rusijos banku „Sberbank“ platforma nepalaiko „jokių verslo santykių“. Kompanijos akcininko A.Džangirovo giminystės ryšius „Mercuryo“ atsisakė komentuoti.
Anot A.Bakerio, „Mercuryo“ smerkia karą Ukrainoje ir laikosi dėl jo paskelbtų sankcijų.
Kaip ir kitos finansų sektoriaus įstaigos, kriptovaliutų keityklos Lietuvoje privalo turėti pinigų plovimo prevencijos pareigūnus. Šių specialistų darbas itin svarbus, nes būtent jie yra atsakingi už klientų operacijų stebėjimą, įtartinų sandorių identifikavimą ir teisėsaugos informavimą.
„Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad finansų sistema yra ta sistema, per kurią iš nusikaltimų gaunami pinigai gali būti įliejami į tikrąją, taip vadinamą švariąją ekonomiką. Kad tie pinigai nebūtų išplauti iš nešvarių į švarius, turi veikti pinigų plovimo prevencijos sistema“, – paaiškino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė E.Lukošienė.
Nors kiekviena virtualių valiutų keitykla privalo turėti tokius specialistus, o kai kurios turi tūkstančius klientų, pranešimų apie įtartinas operacijas FNTT gauna mažai.
„Skaičius nedžiugina. Palyginus su tuo, kiek mes turime įsteigtų operatorių, įtartinų operacijų skaičius yra pakankamai mažas“, – teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas A.Valeika, pridurdamas, kad toli gražu ne visos virtualių valiutų sektoriaus įmonės yra pateikusios bent vieną pranešimą apie įtartinas operacijas.
Dalis problemos gali glūdėti tame, kad kai kuriose kriptovaliutų įmonėse prevencijos specialistai egzistuoja tik popieriuje. Estija su šia problema jau buvo susidūrusi. Pavyzdžiui, Delfi.ee žurnalistai aptiko Kirilą Sakseną – suvirintoją, kuriam iškelta fizinio asmens bankroto byla ir uždrausta vadovauti juridiniams asmenims. K.Saksenas turėjo ryšių su 22 Estijos kriptovaliutų įmonėmis. Penkiose iš jų jis įrašytas kaip prevencijos specialistas.
Lietuvoje situacija kiek kitokia, tačiau pavojaus signalų taip pat netrūksta. Anot A.Valeikos, pastebima atvejų, kai prevencijos specialistai egzistuoja tik formaliai – o realybėje tai jokios reikiamos kvalifikacijos neturintys žmonės ar kelis šimtus papildomų eurų užsidirbantys studentai.
Aptikome ir bent dvi įmones, kurios Lietuvos kriptovaliutų keitykloms siūlo prevencijos specialistų paslaugas, ir patikrinome, ar ten gali įsidarbinti jokios patirties neturintis studentas.
Pirma – Estijoje ir Lietuvoje veikianti kompanija „Gofaizen & Sherle“, padėjusi ne vienai kriptovaliutų keltyklai persikelti į mūsų šalį. Ši kompanija savo puslapyje skelbia ieškanti prevencijos specialistų, tačiau darbo aprašyme nurodo, kad dirbti reikės tik 1-20 valandų per mėnesį, o pats darbas yra „puiki galimybė studentams“.
Į „Gofaizen & Sherle“ darbo pasiūlymą atsiliepė „Sienos“ praktikantė Miglė Kalinauskaitė, Vilniaus Universitete studijuojanti žurnalistiką. Paskambinusi įmonės, VU studentė prisipažino neturinti jokios patirties finansų sektoriuje ir paklausė, ar šis darbas jai tinka. Atsakymas buvo trumpas ir greitas „Taip“.
Lietuvoje prevencijos specialistų paslaugas siūlo bendrovė CAML, save pristatanti kaip solidžią įmonę, prevencijos specialistais aprūpinančią net 20 proc. Lietuvos kriptovaliutų rinkos. Oficialūs įmonės skaičiai „Sodroje“ neatrodo taip įspūdingai.
CAML dirba kiek daugiau nei 20 žmonių. Vidutinis atlyginimas iki mokesčių čia svyruoja minimalios algos ribose, neretai net nepasiekdamas 800 eurų „ant popieriaus“.
Šioje bendrovėje „įsidarbinti“ pamėgino kita „Sienos“ praktikantė, VU žurnalistikos studentė Benita Bliuvaitė. CAML telefonu atsiliepęs vyriškis patikino, kad bendrovė prevencijos specialistų dažniausiai ieško nepilnai darbo dienai. Siūlomas atlygis – tarp 10 ir 20 eurų už valandą.
Tiek „Gofaizen & Sherle“, tiek CAML siūlomos sąlygos nė iš tolo neprimena tikrų prevencijos specialistų darbo. Anot Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorės E.Lukošienės, mažai patirties turintiems specialistams mokama iki 2600 eurų „ant popieriaus“, labiau patyrusiems – ir gerokai didesnes algas. Be to, prevencijos specialisto darbas yra nuolatinis, neapsiribojantis keliomis ar keliolika valandų per mėnesį.
„Gofaizen & Sherle“ į „Sienos“ skambučius neatsiliepė, o į raštu pateiktus klausimus atsakymo negavome. Bendrovės CAML vadovas Povilas Norkūnas pokalbyje neginčijo savo įmonės algų statistikos, bet joje nematė problemų: „Ir kas iš to?“
Paklaustas apie studentų darbinimą prevencijos specialistais, P.Norkūnas paprašė klausimus atsiųsti raštu ir padėjo ragelį. Elektroniniu paštu pateiktame komentare CAML vadovas tikino, kad visi jo įmonės specialistai – sertifikuoti ir sukaupę ne mažiau nei dvejų metų patirtį.
„Jei paskaičiuotume valandinį atlyginimą – mokame gerokai daugiau nei vidutiniškai AML specialistas gautų dirbdamas pilnu etatu komerciniame banke ar analogiškoje įmonėje“, – tvirtino P.Norkūnas.
Į klausimą apie studentų darbinimą CAML vadovas atsakė aptakiai: „Mes nekontroliuojame mūsų darbuotojų laisvalaikio, jų priimamų sprendimų dėl savo ateities – karjeros ar papildomų studijų“.
Anot FNTT direktoriaus pavaduotojo A.Valeikos, dažniausiai pastebima per kriptovaliutas vykdoma nusikalstama veika – sukčiavimas. Tai patvirtina ir Policijos departamentas.
„2022 m. registruota 3801 nusikalstama veika, susijusi su sukčiavimu. Investiciniai sukčiavimai apėmė apie 7 proc. visų registruotų sukčiavimų”, – „Sienai“ teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Pasak jo, investicinio sukčiavimo suintensyvėjimas stebimas jau nuo 2020 metų, tačiau policija neturi atskiros statistikos, kuri parodytų sukčiavimo apimtis kriptovaliutų sektoriuje.
„Didžioji dalis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų turi tarptautinį elementą, tai yra, dažnu atveju nusikalstamas veikas vykdo užsienio valstybėse veikiantys asmenys, taip pat, naudojami užsienio valstybių (tame tarpe ir trečiųjų valstybių) ryšių paslaugų teikėjai.
Nusikaltėliai tobulėja, naudodami įvairius įtikinimo metodus, reklamą, netikras investavimo platformas, žadėdami didžiulį pelną – pasitelkdami tiek technologijas, tiek psichologinę manipuliaciją“, – tęsė R.Matonis.
Anot jo, susidūrus su galimu investiciniu sukčiavimu patartina nedelsiant kreiptis į teisėsaugą.
„Šių nusikalstamų veikų ištyrimas yra sudėtingas ir dažnu atveju komplikuotas ne tik dėl ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų gavimo iš užsienio šalių bei naudojamų technologijų, leidžiančių maskuoti nusikaltėlių tapatybę, tačiau ir todėl, kad į policiją nukentėję asmenys dažnu atveju kreipiasi pavėluotai, kai lėšos iš jų sąskaitų jau būna pasiekę sukčių sąskaitas ir yra pervestos į kriptovaliutas, kurių suradimas ir grąžinimas teisėtam savininkui yra pakankamai sudėtingas“, – teigė R.Matonis.
Turbūt pagrindinė kriptovaliutų keityklų migracijos iš Estijos į Lietuvą priežastis – estų įvestas licencijavimas, dėl kurio kiekviena šio sektoriaus įmonė turi būti tikrinama ir atitikti aukštus standartus. Anot FNTT direktoriaus pavaduotojo A.Valeikos, Estijos tarnybos minėjo, kad šis modelis galėtų tikti ir Lietuvai.
Tačiau Finansų ministerija laikosi pozicijos, kad netrukus įsigaliosiantis ES reglamentas turėtų viską sustatyti į vietas. Esą dabar, matant kriptovaliutų keityklų bangą iš Estijos, svarstomos galimybės praplėsti Lietuvos tarnybų įgaliojimus ir įvesti papildomas poveikio priemones įtartiniems operatoriams.
„Vidaus reikalų ministerija rengia Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimus, ir vienos iš derinamų nuostatų, kurios suteiktų daugiau įgaliojimų FNTT imtis tų prevencinių veiksmų. Pavyzdžiui, pasiūlymas, kad būtų galima suspenduoti veiklą ir išvis neleisti tam tikros veiklos vykdyti“, – „Sienai“ teigė finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Pasak jos, prevencijos efektyvumą nulemia „ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas“.
Prie šio tyrimo prisidėjo Miglė Krancevičiūtė, Mikhail Maglov, VU žurnalistikos studentės Miglė Kalinauskaitė ir Benita Bliuvaitė bei kolegos žurnalistai iš Delfi.ee ir Vsquare.org. Už pagalbą surenkant ir apdorojant kriptovaliutų keityklų duomenis dėkojame pinigų plovimo prevencijos specialistei Viktorijai Sinkevičiūtei, VĮ Registrų centrui, atvirų duomenų platformai „Okredo“ bei tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP analitikams.
Publikacija finansuojama tarptautinio tiriamosios žurnalistikos fondo IJ4EU lėšomis.
