Rusijos biudžetas, dešimtys milijonų iš Lietuvos ir mįslinga įmonė, įsteigta prieš pat juodosios buhalterijos skandalo pradžią. Ant tokių pamatų europarlamentaras Viktoras Uspaskichas pastatė savo rusišką verslą.
„Siena“ kelis mėnesius nagrinėjo V.Uspaskicho rusiškų verslų detales. Taip nustatėme, kad Uspaskichų šeima į šį verslą nukreipė milžiniškus pinigus, gautus iš Lietuvoje veikiančių įmonių pardavimo. Taip pat sužinojome, kad V.Uspaskicho verslą finansuoja Kremliui artimi bankai. Ir atkeliavome iki šio verslo ištakų, kurios veda į mislingą įmonę Kipre, įsteigtą keturios dienos iki teisėsaugos kratos Darbo partijos būstinėje, pradėjusios juodosios buhalterijos bylos epopėją.
2006 metų gegužę prasidėjo juodosios buhalterijos bylos istorija. Gavus žvalgybos informaciją, buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos finansų. Pora dienų po šio sprendimo, teisėsaugos pareigūnai užgriuvo partijos būstinę, konfiskuodami aibę tyrimui reikalingų dokumentų.
Apie šiuos įvykius žinojo visa Lietuva. Apie kitą įvykį, nutikusį už beveik trijų tūkstančių kilometrų, žinojo tik saujelė žmonių. Tuomet, keturios dienos iki kratų Darbo partijos būstinėje, Kipre buvo įregistruota bendrovė „Gravel Investments“, jau netrukus disponavusi dideliu turtu ir nuosavybės ryšiais vedanti tiesiai į Uspaskichų šeimą.
V.Uspaskichas Kipro įmonės ryšio su savo šeima neneigia, tačiau tikina, kad jos įsteigimas niekaip nesusijęs su kratomis Darbo partijos būstinėje ar juodosios buhalterijos byla.
„Nesuprantu, prie ko čia Kipre įmonė ir kratos? (...) Pasaulyje, keturios dienos iki kratos Darbo partijoje, buvo įsteigti milijonai įvairių įmonių. Tai reikia visus patikrinti“, – „Sienai“ teigė europarlamentaras. Priminus, kad būtent šią įmonę galiausiai valdė jo šeima, politikas tepasakė „tai nieko čia tokio“.
„Gravel Investments“ įsteigė Kipro verslo paslaugų kompanija KPM. Po pusantrų metų įmonės savininkai pradėjo keistis, kol siūlo galas nusidriekė iki V.Uspaskicho sūnaus. Jaunasis verslininkas jau netrukus disponavo milžinišku turtu.
Kipro įmonės savininke 2008 m. sausį tapo Rusijos pilietė Jekaterina Borisova iš Urdomos – V.Uspaskicho gimtojo miesto Rusijoje. 2009 metais „Gravel Investments“ kontrolę perėmė kita Kipro kompanija „Quipor Trading“. Jos savininkas – Eduardas Uspaskichas, Darbo partijos patriarcho sūnus iš pirmos santuokos. Jam tuomet buvo 21-eri.
Kokiais finansais „Gravel Investments“ disponavo ankstyvaisiais savo veiklos metais – nežinoma. Tačiau iš prieinamų dokumentų matyti, kad 2010 metais šios įmonės turtas jau buvo vertas 23 mln. JAV dolerių.
Kokia šio turto kilmė? Paklausėme V.Uspaskicho. Tačiau Darbo partijos patriarchas patikino to nežinantis. Esą sūnus verslą vystė savarankiškai.
„Sūnus yra pilnametis visiškai žmogus. Pats atsakingas už savo veiksmus. Aš džiaugiuosi, kad jam neblogai sekasi. Kur čia kokia yra problema? Nežinau“, – replikavo politikas.
Didelė „Gravel Investments“ turto dalis nukeliavo į Rusiją. Kipro įmonei klimpstant į milžiniškus nuostolius ir, kaip rodo oficialūs dokumentai, keliolika kartų permokant už investicijas į rusišką įmonę, kurioje mirgėjo paties V.Uspaskicho pavardė.
„TPP Sirijus“ – taip vadinosi Rusijos įmonė, į kurią investuoti nutarė „Gravel Investments“. „Sienai“ prieinami duomenys iš Rusijos rodo, kad „Sirijaus“ valdyme tiesiogiai dalyvavo pats V.Uspaskichas. Jo pavardė įmonės akcininkų sąrašuose pasirodo du kartus – iki 2008 metų ir, trumpam, 2011 metais. Būtent šiuo laikotarpiu į „Sirijų“ atskrido milijonai iš Kipro.
Finansiniai dokumentai iš Kipro rodo, kad V.Uspaskicho sūnaus kontroliuojama „Gravel Investments“ iš pradžių skolino „Sirijui“ dideles sumas, o vėliau nusprendė, kad skolų grąžinti nereikia.
2010 metų pabaigoje „Gravel Investments“ paskolos – daugiau nei 15 mln. dolerių – buvo konvertuotos į „Sirijaus“ akcijas, apie 15 proc. paketą. Kaip rodo Kipro įmonės dokumentai, vėliau užsakytas išorinis vertinimas nustatė, kad Rusijos įmonės akcijos tebuvo vertos kiek daugiau nei milijono dolerių.
Taip Kipro bendrovė patyrė milžiniškus nuostolius, įvertintus apie 14 mln. dolerių. Paprašytas paaiškinti šiuos sandorius, V.Uspaskichas pasiūlė „nesikapstyti“ jo šeimos finansuose.
„Jūs įdomus žmogus. Kapstotės, o suprast – nelabai ką suprantat. Tai jūs geriau nesikapstykite“, – sakė V.Uspaskichas.
Dalis „Gravel Investments“ finansų gali vesti iki skandalingai žlugusios Nacionalinės kredito unijos (NKU). Ši kredito įstaiga duris užvėrė 2012 metais, paaiškėjus šiurkštiems pažeidimams jos finansų valdyme. Vienas unijos vadovų – tuometis „darbietis“ Žilvinas Putramentas – sėdo į teisiamųjų suolą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) „Sienai“ patvirtino, kad tiriant galimą unijos pinigų iššvaistymą buvo analizuojamos paskolos, suteiktos Lietuvos įmonėms ir iškeliavusios į Kiprą. Tiksliau – į „Gravel Investments“ sąskaitą.
Pavyzdžiui, „Gravel Investments“ buvo įkėlusi koją į V.Uspaskicho verslo flagmaną – koncerną „Vikonda“. Kaip rodo Kipro įmonės dokumentai, ši investicija jai atsiėjo tik 100 tūkst. eurų. 2012 metais, prieš žlungant NKU, „Gravel Investments“ šias akcijas pardavė už beveik 6 mln. eurų.
FNTT patvirtino, kad sandoris galimai finansuotas žlugusios NKU skolintomis lėšomis. Tačiau baudžiamojoje byloje prieš Ž.Putramentą šio epizodo nėra – pritrūko įrodymų.
„Ikiteisminiame tyrime, susijusiame su KU „Nacionalinė kredito unija“, yra duomenų apie finansines operacijas, kuomet KU „Nacionalinė kredito unijai“ suteikus paskolas juridiniams asmenims, paskolinės lėšos buvo pervedamos į „Gravel Investments Ltd“ sąskaitą. Duomenys apie šias finansines operacijas nebuvo įtraukti į pernai teismui perduotą bylą. Pranešimai apie įtarimą dėl šių atliktų finansinių operacijų šiuo metu niekam neįteikti“, – raštu pateiktame komentare nurodo FNTT.
Bet grįžkim prie Kipro įmonės investicijų Rusijoje. Tiksliau, prie turto, kuriuo jos pavirto.
„Gravel Investments“ pinigais maitinta Rusijos kompanija „Sirijus“ ilgainiui nunyko. Ji tapo dalimi kitų verslų su Lietuvos publikai kur kas geriau žinomu vardu – „Vikonda“. Į šią verslo struktūrą, pirmiausiai – bendrovę pavadinimu „Vikonda Development“, – pastaraisiais metais plaukė milžiniški pinigai iš Lietuvos, apsieinant be stotelės Kipre.
Šįsyk kalba eina apie lietuvišką bendrovę „Edvervita“. Ją, kaip ir nemažą dalį kitų savo verslų, V.Uspaskichas 2013 metais perleido savo vaikams iš pirmos santuokos – Julijai ir Eduardui.
Dviejų V.Uspaskicho atžalų kontroliuojamas verslas, bent jau iš pirmo žvilgsnio, veikė panašiai kaip „Gravel Investments“ – iš pradžių skolino didelius pinigus rusiškai „Vikondai“, o vėliau skolas konvertavo į akcijas.
2016 metais 17 mln. eurų, kuriuos „Edvervita“ buvo paskolinusi „Vikonda Development“, buvo konvertuoti į 40 proc. Rusijos įmonės akcijų. Ir tai ne visi pinigai, kuriuos lietuviškas Uspaskichų šeimos verslas nukreipė į Rusiją.
„Edvervitos“ finansiniai dokumentai rodo, kad į Rusiją išvestų pinigų suma gali siekti apie 40 mln. eurų. Tokia suma per investicijas ir paskolas iškeliavo į dvi Rusijos bendroves – „Vikonda“ ir „Vikonda Development“. Negana to, „Edvervitos“ auditoriai atvirai abejoja šių investicijų pagrįstumu, ypač dabar – Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.
„Dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir Europos Sąjungos taikomų sankcijų Rusijai bei ribotos informacijos apie Rusijos įmonę, mes negalėjome surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl šio turto atsiperkamosios vertės“, – rašoma naujausioje „Edvervitos“ audito ataskaitoje.
Ar „Edvervitos“ į Rusijos verslus investuotos sumos atitinka rinkos sąlygas, V.Uspaskichas svarstyti nesiėmė.
„Visą laiką, kada darai biznį, paskaičiuoji – tuo metu vertos ar nevertos“, – nedaugžodžiavo Darbo partijos patriarchas.
Paklaustas, ar „Edvervita“ galėjo permokėti už rusiško verslo akcijas, kaip tai padarė „Gravel Investments“, V.Uspaskichas pasirinko geografinius argumentus: „Tai čia Rusijoj, ne Lietuvoj, vyksta biznis“.
Į Rusiją išplaukę milijonai pirmiausiai atkeliavo iš lietuviškų verslų pardavimo. „Edvervita“ pastaraisiais metais gavo dešimtis milijonų eurų, parduodama savo valdytas akcijas Uspaskichų šeimos imperijoje – bendrovėje „Krekenavos agrofirma“ ir kitur. Taip įmonė gavo keliasdešimt milijonų eurų pelno, bet pelno mokesčio kur kas mažiau nei įprastinis 15 proc. tarifas.
Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, panašu, kad tai legalu, mat operacijos atitiko įstatyme numatytą pelno mokesčio lengvatą.
„Toks akcijų paketas – 10 proc. ir daugiau – turi būti išlaikomas dvejus metus ar daugiau. Jeigu yra tenkinamos šios dvi sąlygos, pagal įstatymo raidę, toks akcijų paketo pardavimas yra neapmokestinamas pelno mokesčiu“, – „Sienai“ sakė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Lietuviškos ir kiprietiškos investicijos Rusijoje virto dviem prekybos centrais. Rybinske ir Koriažmoje išdygo du kompleksai su viešbučiais ir kino teatrais, viską pakrikštijant V.Uspaskichui artimu „Vikondos“ vardu.
Jau kurį laiką rusišką „Vikondą“ kontroliuoja pats V.Uspaskichas. Pernai jis iš savo vaikų atsiėmė „Edvervitos“ akcijas, taip perimdamas ir faktinę Rusijoje vystyto verslo kontrolę. O šio verslo dokumentai rodo, kad pinigai juose – ne tik iš Lietuvos ar Kipro.
Rusiška „Vikondos“ įmonių grupė finansuojama mažiausiai dviejų bankų, kuriems dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pritaikytos sankcijos. Tai „Alfa Bank“ ir „Sberbank“. Pastarasis taip pat nuomojasi patalpas viename iš „Vikondos“ prekybos centrų. Dar vienas nuomininkas – prekybos tinklas „M.Video“, susijęs su Kremliui artimo oligarcho Michailo Gucerijevo šeima.
Paklaustas, ar tokie verslo santykiai nekelia problemų, V.Uspaskichas iš pradžių nebuvo linkęs to sureikšminti. Vėliau politikas kiek pakeitė toną.
„Tai vat, jeigu domiesi, tai pasidomėk. Gal patarsi man, kaip man atsikratyti to verslo“, – sakė jis.
2019 m., kandidatuodamas į rinkimuose, V.Uspaskichas deklaravo pasiskolinęs 3,1 mln. eurų iš jau minėtos įmonės „Edvervita“. Sinchroniškai politikas investavo į apartamentų kompleksą Tailande, Puketo provincijoje. Štai šį:
Tačiau šios skolos V.Uspaskicho turto deklaracijose nebeliko. Mūsų gauti dokumentai rodo, kad 3,1 mln. eurų paskola buvo perleista rusiškai „Vikondai“. Kodėl tai įvyko, V.Uspaskichas paaiškinti nepanoro. „Taip reikėjo, reiškia“, – tepasakė jis. Rusiškos įmonės dokumentuose taip pat nurodoms gausios investicijos į nemenką sąrašą apartamentų, esančių Tailande.
Paklaustas, ar asmeniškai naudojasi šiais apartamentais, V.Uspaskichas atsisakė tai atskleisti.
„Kaip aš juos naudoju - čia mano reikalas“, – sakė jis.
VMI turi kiek kitokią nuomonę, kai verslo subjekto turtas gali būti naudojamas jo savininko asmeninėms reikmėms.
„Jeigu, tarkim, deklaruojama, kad pagal sutartį, formaliai, paskolos tikslas yra verslui pagalba, o realiai tos pajamos, galutinio naudos gavėjo prasme, patenka pas fizinius asmenis, yra naudojamos privačių interesų tenkinimui, formaliai sutartis mokesčių turinio prasme yra ignoruojama. Tokiu atveju yra atkuriamas tikrasis teisinių santykių turinys“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas M.Endrijaitis.
Anot jo, tokiais atvejais, kai įrodomas įmonės turto naudojimas akcininko reikmėms, VMI imasi priemonių šio turto apmokestinimui pelno mokesčiu.
Bet grįžkime iš Tailando į ne tokį tolimą užsienį. Atskiro aptarimo verti „Vikondos“ grupės kino teatrai Rusijoje, pakrikštyti „Cinema V“.
Bent vienam iš šių kino teatrų buvo skirta Rusijos biudžeto parama. Tiesa, kukli – vos 10 mln. rublių. Vis dėlto paramos paskirtis buvo labai aiški – mainais į paramą, „Vikondos“ grupė įsipareigojo, kad Rusijoje sukurti filmai sudarys mažiausiai pusę kino teatro repertuaro.
Vilniaus universiteto dėstytojas, propagandos ekspertas Viktoras Denisenko pažymi, kad Rusijos kino industrija glaudžiai perspipynusi su Kremliaus propagandos aparatu.
„Kinas, ypač tas, kuris yra finansuojamas valstybės, (...) irgi atlieka ideologinę funkciją. Jeigu mes pažiūrėtume, kam būdavo pastaruoju metu skiriami pinigai Rusijoje – tai „teisingi“ filmai apie Krymą, apie Krymo tiltą. Filmai, kurie įtvirtina ideologinius ar politinius naratyvus, kuriuos skleidžia Kremlius“, – „Sienai“ teigė V.Denisenko.
Pašnekovo vertinimu, tiek tai, tiek pajamos iš Kremliui artimų bankų ir rusiško verslo klientų kertasi su V.Uspaskicho viešai deklaruojama parama Ukrainai.
„Kalbėti, kad mes palaikom Ukrainą ir panašiai, yra labai lengva. Bet tikras palaikymas – jis visada pasireiškia per realius veiksmus“, – konstatavo V.Denisenko.
Prie šio tyrimo prisidėjo OCCRP ID analitikai Ana Curic ir Sharad Vyas bei „Sienoje“ žurnalistinę praktiką atlikusi Aurelija Savickaitė
Tyrimas finansuojamas tarptautinio fondo Fritt Ord lėšomis
