2018 m. vasarą Argentinos futbolo legenda Diego Maradona išlipo iš nedidelio privataus lėktuvo, nusileidusio Bresto oro uoste Baltarusijoje. Futbolo genijus atvyko vadovauti Bresto „Dinamo“ – futbolo klubui, kurį neva valdė arabų šeichai. Netruko paaiškėti, kad „šeichas“ – tai Aliaksandro Lukašenkos režimui artimas oligarchas. O lėktuvas, kuriuo atskraidintas D.Maradona, priklauso Lietuvos įmonių grupei, aptarnaujančiai šį ir kitus diktatoriui artimus asmenis.
„Hawker“ lėktuvas, į Baltarusiją atskraidinęs futbolo legendą, yra tik viena iš daugybės paslaugų, kurias lietuviškas verslas teikė asmenims, siejamiems su A.Lukašenkos režimu. Kitos paslaugos – verslo registravimas apleistame bute Šnipiškėse bei įmonių valdymas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Lietuvos turto valdymo paslaugų kompanija „Lewben“ ir su ja susiję asmenys aptarnavo mažiausiai du naujojo Baltarusijos elito narius – Aliaksandro Lukašenkos aplinkai priskiriamus Aleksandrą Zaicevą ir Aliaksejų Aleksiną. Jų pėdomis Lietuvoje sekė jungtinės žurnalistų pajėgos: tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, nepriklausoma televizija „Belsat“ ir „Laisvės TV“.
Pirmiausiai kviečiame pasižiūrėti tyrimą video formatu. Taip pat kviečiame prenumeruoti „Sienos“ kanalą „YouTube“ platformoje
A.Zaicevas – viena paslaptingiausių Baltarusijos elito asmenybių. Verslo elite jis išdygo tarsi iš niekur. Žinoma tik tiek, kad prieš tapdamas itin sėkmingu verslininku, A.Zaicevas dirbo A.Lukašenkos sūnaus Viktoro padėjėju.
A.Aleksinas – vienas įtakingiausių Baltarusijos verslininkų. Laisvalaikį jis leidžia A.Lukašenkos sūnaus kompanijoje. Pavyzdžiui, kartu važiuojant į baikerių sezono atidarymą Rusijoje.
Naujausiame įtakingiausių Baltarusijos turtuolių sąraše A.Aleksinas ir A.Zaicevas užima atitinkamai ketvirtą ir dešimtą vietas.
Abu jie Lietuvoje įsikūrė 2012 metais, kai kitiems A.Lukašenkos aplinkos oligarchams buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos. A.Zaicevo ir A.Aleksino pėdsakai Vilniuje išsibarstę keliose vietose – nuo griuvenos Šnipiškėse iki buto senamiestyje ar prabangaus namo Filaretų rajone. Su Baltarusijos oligarchais susijusios gijos taip pat veda į dideles finansines operacijas lietuviškose įmonėse.
Dauguma su A.Zaicevu ir A.Aleksinu susijusių pėdsakų veda pas „Lewben“. Su šia turto valdymo paslaugų kompanija susijęs ir butas apleistoje griuvenoje Šnipiškėse, kur įsikūrė A.Aleksino verslas, ir D.Maradoną atskraidinęs lėktuvas, ir parašai ant užsienio įmonių dokumentų.
Aliaksejus Aleksinas įtakingiausių ir sėkmingiausių Baltarusijos verslininkų sąraše lenkia buvusį A.Lukašenkos padėjėją A.Zaicevą ir rikiuojasi ketvirtoje vietoje. Milijonieriaus pėdsakai Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistus atvedė į vietą, kuri prabanga netviska. Greičiau priešingai.
Keliaujame į Vilniaus savivaldybės prieigas, kurios pastaraisiais dešimtmečiais išsivystė į modernų dangoraižių kvartalą. Su viena ryškia išimtimi.
1962 m. statybos daugiabutis Giedraičių g. 2 – vienas iš nedaugelio dangoraižių kvartale užsilikusių sovietmečio pastatų. Apgailėtinos būklės pastatas yra pagarsėjęs kaip benamių landynė, gesinti čia kilusių gaisrų ne kartą skubėjo sostinės ugniagesiai.
Kad pastatas apleistas jau daugybę metų, liudija ne tik išdužę langai, žiurkės ir skudurais nuklotos grindys, bet ir viename iš balkonų išdygęs nemažas medelis.
Bet pagal verslo aktyvumą, griuvena Giedraičių gatvėje ne ką nusileidžia aplinkiniams dangoraižiams. Verslo inkubatoriumi benamių landynę pavertė su „Lewben“ susijusi įmonė.
Registrų centro „Sienai“ pateiktais duomenimis, butas adresu Giedraičių g. 2-7 panaudotas daugiau kaip penkių dešimčių įmonių registravimui. Daugelis šių įmonių susijusios su „Lewben“ grupe per vadovaujančius asmenis.
Registruojant verslus šiame bute, jis priklausė bendrovei „Amber Realty Management“. 2006 m. ją įsteigė „Lewben“ vadovas Vilius Kavaliauskas. Vėliau įmonės valdymas ne kartą keitėsi, savininkais registruojant įvairias Kipro bendroves. „Amber Realty Investments“ vadovai visą laiką buvo „Lewben“ žmonės – Justinas Klimašauskas ir Virginijus Girnius.
Tarp verslų, registruotų Giedraičių g. 2-7, buvo ir mažiausiai viena įmonė, vedanti pas vieną įtakingiausių Baltarusijos žmonių.
Aliaksejus Aleksinas Giedraičių g. 2-7 įkūrė bendrovę „Lexie Ventures“. Savo lietuvišką verslą A.Aleksinas įkūrė 2012 m. birželį, praėjus mažiau nei trims mėnesiams po to, kai A.Lukašenkos režimui artimiems oligarchams pritaikytos sankcijos.
Įmonės vairą A.Aleksinas patikėjo Justinui Klimašauskui, dabartiniam „Lewben“ valdybos nariui.
Ne itin prestižinėje vietoje įsikūrusi „Lexie Ventures“ nurodė, kad užsiima konsultacine veikla. Jokių įspūdingų apyvartų ši įmonė nepademonstravo, tačiau investavo į kitą adresą Vilniuje, kuris irgi tapo verslo inkubatoriumi.
2013 m. rugsėjį A.Aleksinui priklausanti bendrovė nusipirko butą sostinės Šermukšnių gatvėje, mažiau nei 100 metrų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos.
Tų pačių metų lapkritį „Lexie Ventures“ valdomame bute, įsikūrė komanditinė ūkinė bendrija „Paralama“. Jau kitais metais „Paralama“ sublizgėjo milžiniška apyvarta.
2014 m. „Paralamos“ pajamos sudarė daugiau nei 102 mln. litų (beveik 30 mln. eurų). Nors įmonės grynasis pelnas siekė daugiau nei 1,3 mln. eurų, pelno mokesčio grafoje įrašyta tik 6,7 tūkst. eurų suma.
2015 m. „Paralamos“ pajamos siekė beveik 12,3 mln. eurų, tačiau uždirbtas pelnas vos viršijo šimtinę. Pelno mokesčio grafoje – 25 eurai. Tiek 2014, tiek 2015 m. „Paralama“ darbuotojų neturėjo.
Dar nesibaigus 2015 metams, bendriją nutarta likviduoti. Įmonės, per kurią per dvejus metus prasisuko 42 mln. eurų, verslo žemėlapyje nebeliko 2017 m. rudenį.
„Paralamos“ finansiniuose dokumentuose pateikiama informacija apie įmonės veiklą yra skurdi. Finansinėse ataskaitose niekaip nedetalizuojama, kaip, už ką ir iš kur atkeliavo 42 mln. eurų.
Analogiškas scenarijus susiklostė ir su komanditine ūkine bendrija „Corami“, kuri A.Aleksino netiesiogiai valdomame bute įsikūrė tą pačią dieną kaip „Paralama“. Ta pati deklaruota veikla, toks pat darbuotojų skaičius (nulis) ir kiek kuklesnė apyvarta – tik apie 4,5 mln. eurų per mažiau nei dvejus metus.
Abi įmones likviduoti nuspręsta tą pačią dieną. Abiejų likvidatoriumi paskirtas advokatas Andrius Paulauskas, keletą metų dirbęs su „Lewben“. A.Paulauskas su „Lewben“ jau kurį laiką nebedirba, advokatas vysto kitą turto valdymo paslaugų verslą.
„Lewben“ atsisakė komentuoti „Paralamos“ ir „Corami“ operacijas, atsisakymą motyvuojant konfidencialumo įsipareigojimais.
„Lexie Ventures“ 2018 metais išsikraustė iš buto Giedraičių gatvėje į kur kas padoresnį adresą. Tais pačiais metais A.Aleksino bendrovė pardavė savo didžiausią investiciją – butą Šermukšnių gatvėje. Atsitiktinai susitikome su nauju jo savininku – jaunas vilnietis neturėjo žalio supratimo nei apie Baltarusijos milijonierių, nei apie jo bute registruotas įmones.
Kito Baltarusijos elito veikėjo pėdsakai veda ne tik į Baltarusiją, bet ir į kur kas šiltesnius kraštus.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota kompanija „Sohra“ 2016 metais tapo didžiausia Bresto „Dinamo“ dalininke. Klubo savininkams apibūdinti dažnai buvo naudojama paprasta dviejų žodžių konstrukcija – arabų šeichai.
Arabų šeichų valdomas klubas tapo pasauline sensacija, kai į komandos vadovybę atsiviliojo legendinį Diego Maradoną.
Kai jis nusileido Bresto oro uoste, D.Maradonos palydoje buvo ir dar vienas žmogus – ne šeichas ir ne iš užsienio. Šis žmogus vengė kamerų ir fotoaparatų. Po keleto mėnesių jis prisipažino esąs tikrasis „Dinamo“ šeimininkas.
2018 m. lapkritį verslininkas Aleksandras Zaicevas davė interviu portalui TUT.by. Tada Breste gimęs magnatas pripažino, kad „Sohra“ yra jo verslas. Jis paaiškino, neva istorija apie arabų šeichus Bresto „Dinamo“ tebuvo nesusipratimas.
„Gali būti, kad reikalas tame, jog aš jau 10 metų esu JAE rezidentas. Ten registruota eilė mano kompanijų. Įdėjome daug pastangų, kad platintume Baltarusijos produkciją Persų įlankos šalyse“, – sakė A.Zaicevas.
Kai „Dinamo“ drebino futbolo pasaulį žiniomis apie D.Maradoną, A.Zaicevo dalyvavimas klubo valdyme turėjo būti laikomas paslaptyje.
Tai „Sienai“ ir „Laisvės TV“ patvirtino Valdas Ivanauskas, legendinis Lietuvos futbolininkas, dirbęs „Dinamo“ vadovybėje ir pats D.Maradonai įteikęs vardinius marškinėlius.
„Tai buvo viena iš kontrakto sąlygų. Neminint jo pavardės. Normalus dalykas čia, paprasčiausiai [A.Zaicevas] nenorėjo būti reklamuojamas ir tam tikrų turėjo turbūt… ne problemų, bet paprasčiausiai nesinorėjo per daug afišuotis. Norėjosi pasiekti viską tyliai ramiai – ir tą pasiekė“, – svarstė V.Ivanauskas.
43-ejų A.Zaicevas dabar priklauso Baltarusijos verslo elitui. Kelionę į milijonierių gretas jis pradėjo kaimyninės šalies politiniame aparate, kur, anot Baltarusijos žiniasklaidos, netruko suartėti su Lukašenkomis.
2018 m. liepą, kai A.Zaicevo ryšys su „Sohra“ dar nebuvo atskleistas, TUT.by jau sekė jo pėdomis. Portalas, remdamasis pasakojimais iš A.Zaicevo aplinkos, rašė, kad verslininkas anksčiau dirbo Viktoro Lukašenkos, vyriausiojo Baltarusijos diktatoriaus sūnaus, padėjėju. Baltarusijos žiniasklaidoje ne sykį minėta, kad A.Zaicevo biografijoje – ir buvusio Baltarusijos premjero Sergejaus Sidorskio padėjėjo titulas.
Baltarusijos žiniasklaida atkreipia dėmesį į valdžios privilegijas, taikomas A.Zaicevo verslui. Ilgą laiką šešėlyje buvęs verslininkas, su savo partneriu – jau minėtu A.Aleksinu – naudojasi vos pernai įkurtos „Bremino-Oršos“ laisvosios ekonominės zonos patogumais.
„Spręskite patys: nulinis pelno mokestis 9 metams, nulinis NT mokestis 20 metų, nulinis dividendų apmokestinimas iki 2033 m.“, – pernai rašė portalas udf.by.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius Vytis Jurkonis jau seniai stebi Baltarusijos elitą. Anot jo, A.Zaicevo pavardės dar prieš keletą metų ten nebuvo – „Dinamo“ savininkas į turtingiausių ir įtakingiausių Baltarusijos žmonių gretas šovė „kaip kometa“.
„Yra ir futbolas, yra ir logistika, transportas. Vien žiūrint į „Bremino“ grupę, galima būtų matyti, kas yra partneriai. Ir jau matyti tam tikra struktūra… Kaip taip staiga, būnant ne IT srities žmogumi, kaip kometai įsiveržti į įtakingiausių ir turtingiausių žmonių dešimtuką – tam tikri atsakymai prašosi savaime“, – „Sienai“ ir „Laisvės TV“ sakė V.Jurkonis.
Valdžios prielankumo sulaukusi „Bremino“ grupė – ne vienintelis A.Zaicevo verslo ramstis. Jau minėtas „Sohros“ vardas neatsiejamas nuo Baltarusijos pramonės, o pats A.Lukašenka deda pastangas, kad A.Zaicevas prieitų prie aukso gyslų – tiesiogine prasme.
„Sohra“ skelbiasi platinanti traktorius „Belorus“, sunkvežimius „Maz“ ir kitą Baltarusijos valstybinės pramonės produkciją. Kompanijos pasididžiavimas – milžiniški sunkvežimiai „Belaz“, kuriuos „Sohra“ eksportuoja į Zimbabvės deimantų kasyklas. „Belazų“ kelionė į Zimbabvę pristatoma kaip didžiausias „Sohros“ projektas.
Zimbabvės deimantai – dar ne viskas. Aliaksandras Lukašenka 2018 m. gyrėsi su Sudano prezidentu Omaru Hassanu Ahmadu al-Bashiru sutaręs, kad šioje Afrikos šalyje aukso gavyba užsiims baltarusiškas verslas. Netrukus paaiškėjo, kad A.Lukašenkos įdirbiu su Sudano prezidentu pasinaudojo „Sohra Mining“ – dar viena A.Zaicevo įmonė.
Bet grįžkime į 2018 m. vasarą, kai Diego Maradona nedideliu „Hawker“ lėktuvu keliavo į Brestą. Šią kelionę futbolo legendai suorganizavo lietuviai.
Bresto oro uoste nutūpusio lėktuvo numeris LY-HCW rodo, kad orlaivis registruotas Lietuvoje. „Siena“ netruko išsiaiškinti, kam tiksliai priklauso „Dievo ranką“ į Brestą atskraidinęs „Hawker“.
D.Maradona į Brestą skrido privačių užsakomųjų skrydžių paslaugas teikiančios įmonės „Charter Jets“ lėktuvu. „Charter Jets“ akcininkė – „Lewben“ grupėje figūruojanti Kipro įmonė „Enercom Holdings“. „Lewben“ atstovai taip pat veikia įmonės valdyboje.
Baltarusijoje „Sohros“ vardas išgarsėjo po investicijų į „Dinamo“. Tuo metu įmonė savo veiklą pristatinėjo svetainėje sohra.ae ir skelbėsi, jog šiai įmonių grupei priklauso verslai NVS šalyse, Šveicarijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje.
Kas būtent Lietuvoje priklausė ar tebepriklauso „Sohra“ grupei – įmonė nenurodė. Tačiau A.Zaicevas, panašu, turi silpnybę šiam pavadinimui. Lietuvoje „Sohros“ vardas atsirado gerokai anksčiau nei arabų šeichų investicija į Bresto „Dinamo“.
Bendrovė pavadinimu „Sohra“ Lietuvoje registruota 2012 metais. Pavadinimas – ne sutapimas. Įmonę įsteigė Baltarusijos pilietis A.Zaicevas, tuo metu nefigūravęs kaimyninės šalies verslo elite.
Įkūręs lietuvišką „Sohrą“, buvęs V.Lukašenkos padėjėjas verslą aktyviau vystė tik porą metų. 2013 m. lietuviškos „Sohros“ pajamos siekė kiek daugiau nei 71 tūkst. eurų, metais vėliau – šoktelėjo iki 291 tūkst. Bet po to „Sohros“ pajamos atsitrenkė į grindis. 2015-2018 m. „Sohros“ pardavimai iš viso siekia vos 2377 eurus.
Oficialiai A.Zaicevas lietuviškos „Sohros“ savininku buvo iki 2017 m., kai įmonės kontrolę perleido Kipre registruotai įmonei „Litenburgo Investments“. Anot Registrų centrui pateiktų dokumentų, šios įmonės valdyme dalyvavo Kipro įmonės „Stanfelco Ltd“ ir „Tenolet Limited“ – dvi bendrovės, „Lewben“ grupės naudojamos daugybės kitų verslų valdymui.
„Sohros“ įsigijimo metu „Litenburgo Investments“ akcijos priklausė Olandijos fondui „Glotrade Stichting“. Anot Kipro registro duomenų, „Litenburgo Investments“ dabar valdo pats A.Zaicevas.
Kai kurios Europos šalys taiko savotišką prekybos pilietybėmis politiką. Tarkim, investavus solidžią sumą Kipre, galima įgyti šios šalies pasą, kuris leidžia laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Lietuva turi kitą dokumentą – leidimą gyventi mūsų šalyje. Kaip ir Kipro pilietybė, šis dokumentas trečiųjų šalių piliečiams plačiai atlapoja Šengeno erdvės vartus.
Tuo metu, kai A.Zaicevas su A.Aleksinu kūrėsi Vilniuje, lietuvišką „auksinę vizą“ gauti buvo ir lengviau, ir pigiau nei Kipre.
„2012 metais ketinimas užsiimti teisėta veikla (verslu) Lietuvoje buvo pagrindas užsieniečiui prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LLG). (...) Pakako būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės savininku arba bendraturčiu, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų. Įstatyme LLG išdavimas verslo pagrindu nebuvo siejamas su darbo vietų kūrimu, veiklos vykdymu ar investavimu. Be to, Įstatyme nebuvo numatyta galimybė atsisakyti išduoti LLG užsieniečiams, deklaruojantiems tariamą teisėtą veiklą“, – raštu pateiktame komentare „Sienai“ teigė Migracijos departamentas.
Departamentas taip pat patvirtino, kad A.Zaicevas su A.Aleksinu turėjo leidimus gyventi Lietuvoje, bet jų „jau seniai nebeturi“. Kada leidimai buvo išduoti ir kodėl nustojo galioję – institucija nepatikslino.
Migracijos departamentas pažymi, kad dabartiniai reikalavimai leidimų gyventi Lietuvoje yra kur kas griežtesni ir užkerta kelią piktnaudžiauti šių dokumentų išdavimu.
Tiek A.Zaicevą, tiek A.Aleksiną vis dar galima vadinti Lietuvos verslininkais. Tiesa, susidaro įspūdis, kad jų noras vystyti veiklą mūsų šalyje gerokai priblėso.
A.Zaicevo „Sohra“ tebėra registruota prabangiame name sostinės Rudens gatvėje. A.Zaicevas, per Kipro įmonę, tebėra jos savininkas. Tačiau oficialūs dokumentai rodo, kad įmonė jokios rimtesnės veiklos nevykdo jau keletą metų. Paskutiniai Registrų centrui teikti dokumentai rodo, kad „Sohros“ apskaitą tvarko „Nordgain“ – „Lewben“ grupės įmonė.
A.Aleksinas vis dar figūruoja tarp „Lexie Ventures“ akcininkų. Dabar Baltarusijos oligarchas įmonę valdo kartu su Mariumi Giržadu. Jis, kartu su „Lewben“ vadovu V.Kavaliausku, nuo 2015 m. priklauso Lietuvos bendrovės „Enercom Capital“ valdybai.
„Lexie Ventures“ didžiąją dalį savo veiklos metų dirbo nuostolingai. Kaip ir „Sohros“ atveju, „Lexie Ventures“ apskaitą tvarko „Nordgain“.
Butas Giedraičių g. 2-7 jau kurį laiką nėra susijęs su „Lewben“. Registrų centro duomenys rodo, kad pernai šią patalpą įsigijo su Arvydo Avulio statybų bendrove „Hanner“ susijusi įmonė. „Hanner“ jau keletą metų neslepia planų nugriauti benamių landyne virtusį pastatą ir vietoj jo vystyti naują statybą.
Teiravomės „Lewben“ apie A.Zaicevui ir A.Aleksinui teiktas paslaugas. Elitinė finansų paslaugų įmonė teigia negalinti atskleisti tokios informacijos.
„Norime informuoti, kad esame saistomi konfidencialumo susitarimų su savo klientais ir mūsų versle įprastų etikos principų, todėl negalime komentuoti ar vertinti trečiųjų asmenų veiksmų ir teiginių. Manome, kad klausimai, susiję su trečiaisiais asmenimis turėtų būti adresuojami jiems“, – raštu pateiktame komentare „Sienai“ teigė Austėja Dimaitytė, „Lewben“ vidaus teisės paslaugų vadovė.
„Lewben“ sutiko išsamiau paaiškinti, kodėl su grupe susijusios bendrovės „Amber Realty Management“ valdytame bute Giedraičių g. 2-7 viena po kitos buvo registruojamos įmonės.
„Kažkada šioje vietoje buvo tikėtasi vykdyti investicinį projektą – pastatyti biurų pastatą, kuriame turėjo būti šios įmonės [„Amber Realty Management“] nuolatinė buveinė, tačiau planas nebuvo realizuotas“, – teigė A.Dimaitytė.
Anot politologo V.Jurkonio, tiek A.Zaicevas, tiek A.Aleksinas kvalifikuotini kaip su politika susiję asmenys. Finansų sektoriuje dažnai tam naudojama santrauka PEP – pagal anglišką termino variantą „politically exposed person“.
„Lewben“ teigia apskritai neturinti PEP kategorijos klientų iš Baltarusijos. „Kita vertus, PEP kategorijos klientai nėra „Lewben“ grupės verslo strategijos dalis“, – teigė A.Dimaitytė.
„Lewben“ grupė teigia griežtai besilaikanti Pinigų plovimo prevencijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Įmonė pabrėžia savarankiškai teikianti pranešimus apie įtartinas finansines operacijas, bet pateiktų pranešimų skaičiaus neįvardija.
„Lewben“ prašymu, atskirai publikuojame visus grupei pateiktus klausimus ir atsakymus. Juos rasti galite čia.
Prie šio tyrimo prisidėjo Stas Ivashkevich („Belsat“) ir Amra Džonlić (OCCRP)
Tyrimas iš dalies finansuotas JournalismFund.eu lėšomis.
