Bendradarbiaujant su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidėme mechanizmą, leidžiantį į Lietuvą įvežti karbamidą, kurio pėdsakai veda iki „Grodno Azot“. Tam naudojamos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
BIC su aktyvistais iš organizacijos „Raboči Ruch“ praėjusią savaitę Lietuvos pasienyje sulaikė vilkikus su baltarusišku karbamidu. Dėl šio incidento jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. O šioje istorijoje papasakosime apie dar didesnius kiekius karbamido, geležinkelio sąstatais riedančio iki Klaipėdos kompanijos „Birių krovinių terminalas“ (BKT). 30 proc. BKT akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.
Anot trąšų sektoriuje dirbančio verslininko Armino Kildišio, galimą sankcijų pažeidimą čia rodo pats krovinys – karbamidas. Mat niekas, išskyrus „Grodno Azot“, Baltarusijoje jo negamina.
„Kiek aš žinau, iki 2018 metų, iki tol, kol buvo galima važinėti į tą šalį, tai buvo vienas „Grodno Azotas“. Daugiau gamintojų aš nežinau“, – „Sienai“ teigė A.Kildišis.
Būtent toks mechanizmas ir leido į Lietuvą įvežti trąšas, kurių krovinį „Atvira Klaipėda“ užfiksavo BKT teritorijoje.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pripažįsta, kad karbamidas sėkmingai kirto Lietuvos sieną ir iki Klaipėdos keliavo traukiamas valstybės valdomos įmonės lokomotyvų. Anot LTG, kadangi krovinio dokumentacijoje nebuvo jokio „Grodno Azot“ pėdsako, sankcijų aliarmai nesuveikė.
„Jeigu vežėjas, siuntėjas, mokėtojas (...) ir pats produktas nėra sankcionuoti – taip. Jie yra eksportuojami, importuojami, vežami per pasienį“, – „Sienai“ teigė LTG verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.
Klaipėdos „Birių krovinių terminalas“ šioje schemoje neveikia kaip užsakovas. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad BKT nurodomas kaip karbamido pristatymo vieta. O be BKT, krovinio kelionėje dalyvauja dar kelios įmonės Lietuvoje, Baltarusijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Praėjusių metų pradžioje, kaip tik tuo metu, kai Lietuvos valdžia ėmėsi paskutinių žingsnių baltarusiškų trąšų tranzito sustabdymui, Kaune buvo įsteigta bendrovė „Rogera“. Jos registracijos adresas – tuščias garažas Kauno Partizanų gatvėje. Be „Rogeros“, čia šiuo metu registruota dar apie pusantro tūkstančio įmonių.
Prieš metus garaže užgimusi „Rogera“ oficialiai veikia kaip karbamido iš Baltarusijos importuotoja. „Sienos“ turimais duomenimis, būtent ji nurodoma krovinių, pristatomų į BKT teritoriją, dokumentuose.
Krovinio tiekėja – Baltarusijos bendrovė „Technospectrading“. Jai pernai rudenį buvo išduota licencija karbamido eksportui didelėmis apimtimis: 30 tūkst. tonų. Pinigine išraiška – tai 15 mln. eurų.
„Technospectrading“ savininkas, baltarusis Dmitrijus Goško, į „Sienos“ klausimus atsakyti nepanoro. Susisiekus telefonu, verslininkas metė ragelį tuoj po žodžio „sankcijos“.
Kauno garaže registruotos „Rogeros“ savininko – 39-erių kauniečio Ričardo – „Sienai“ pasiekti nepavyko. Registrų centrui nurodytas „Rogeros“ telefonas – nuolat išjungtas, o į elektroniniu paštu siųstus klausimus atsakymo negavome.
Pernai rugsėjį, BKT darbui stringant dėl sustabdyto trąšų tranzito, pagrindinis bendrovės akcininkas Igoris Udovickis pareiškė, kad terminalas laukia naujų krovinių. Tuo metu I.Udovickis skelbė, esą BKT yra pasirengęs perkrauti apie 10 mln. tonų grūdų iš Ukrainos, kurių eksportą smarkiai apsunkino Rusijos invazija.
BKT administracija neneigia, kad „Atviros Klaipėdos“ užfiksuotuose vagonuose buvo baltarusiškas karbamidas. Tačiau bendrovė atsisakė detaliau papasakoti apie šią siuntą, motyvuodama tuo, jog „informacija dėl perkraunamų krovinių yra komercinė paslaptis“.
BKT administracija raštu pateiktame komentare taip pat patikino neturinti jokios informacijos nei apie „Technospectrading“, nei apie „Rogerą“.
„Bet kuris BKT kraunamas krovinys yra tikrinamas Lietuvos valstybės institucijų, Bendrovė bendradarbiauja su valstybės institucijomis bei visiškai pasitiki jų kompetencija. BKT neturi jokios informacijos dėl paklausime išvardytų įmonių, nes jokių santykių su jomis nevysto“, – teigia BKT.
Kitokią istoriją papasakojo ekspedijavimo paslaugas šiam kroviniui teikusios kompanijos „Uosto vartai“ vadovas Vitalijus Basinas. Jis patvirtino tiek „Rogeros“ dalyvavimą krovinio gabenime, tiek karbamido pristatymą į BKT sandėlius.
„Nu, šį kartą į BKT sandėlius. Kitą kartą – gal į kitą sandėlį. Nesvarbu čia. Koks skirtumas, į kokį sandėlį? Svarbu, kad sandėlis atitinka muitinės reikalavimus“, – sakė V.Basinas.
Paklaustas, ar savo veikloje neįžvelgia sankcijų pažeidimo, verslininkas patikino, esą jo įmonei neprivalu tikrinti nei krovinio, nei jo gamintojų. Esą, tuo turėtų užsiimti valstybės institucijos. Į klausimą, ar dėl šių prekybos operacijų jo negraužia sąžinė, pašnekovas atsakė kitu klausimu: „Kokia sąžinė? Nesuprantu.“
Krovinio užsakovu V.Basinas įvardijo „ne lietuvišką“ juridinį asmenį. „Sienos“ turimais duomenimis, tai stambios Dubajuje veikiančios krovos kompanijos „DP World“ padalinys. Šios kompanijos biure pernai rugsėjį – maždaug mėnuo iki licencijos karbamido eksportui išdavimo – lankėsi Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras patikino iš „DP World“ neišgirdęs nė žodžio apie šios kompanijos dalyvavimą baltarusiškų trąšų tranzito operacijose. Jis taip pat informavo, kad dėl „Sienos“ surinktų duomenų inicijuoja kreipimąsi į teisėsaugą.
„Iš informacijos, kurią jūs pateikėte, tai atrodo kaip tam tikra schema. Nes iš kur keliauja – gamintojai yra labai aiškūs. Artimiausiu metu (...) kreipsiuosi į institucijas – tiek prokuratūrą, tiek FNTT“, – teigė ministras.
Dubajaus kompanija „DP World“ į raštu pateiktus klausimus kol kas neatsakė.
Savo ruožtu, trąšų rinkos ekspertas Arminas Kildišis teigia, kad karbamido eksportas į Jungtinius Arabų Emyratus – nelogiška kryptis.
„Mano žiniomis, Emyratai ir aplinkinės šalys turi pakankamai daug dujinių išteklių, kad pačios eksportuotų į šitą pusę“, – svarstė A.Kildišis.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
LTG verslo atsparumo direktorius E.Kerza pažymi, kad sprendimai reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje, plečiant sankcijas baltarusiškoms trąšoms.
„Jeigu ir įmonė, ir jos pagaminta produkcija būtų sankcijų sąrašuose, tai mes pasiektume tą tikslą, kad nebegalėtų ta įmonė užsiimti tuo, ką daro šiandien“, – teigė E.Kerza.
BKT patikino, kad jokios neteisėtos veiklos nevykdo ir „laikosi visų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymų ir taisyklių, tarp jų susijusių ir su krovinių tranzitu“. Įmonė teigia ir toliau siūlanti savo paslaugas Ukrainos grūdų eksportui.
Prie šios publikacijos prisidėjo Ales Yarashevich („Belarusian Investigative Center“), Martynas Vainorius („Atvira Klaipėda“) ir Vaidas Pilkauskas („Kas vyksta Kaune“)
