Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento posto siekiantis Mindaugas Balčiūnas patiria nemažai sunkumų, atskiriant nuosavą kišenę nuo Lietuvos krepšinio pinigų, rodo jungtinis „BasketNews“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas.
Padedant tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos centrui OCCRP, jungtinės žurnalistų pajėgos porą mėnesių atidžiai nagrinėjo Lietuvos krepšinio finansus – pradedant pačia federacija ir baigiant konkrečiais klubais bei LKF generaliniam sekretoriui Balčiūnui priklausančia viešąja įstaiga „International Basketball University“ (IBU).
Gilinantis į pinigų srautus, nustatėme keistus pinigų judesius į dabartinio LKF viceprezidento Tomo Pačėso valdytą „Dzūkijos“ klubą, krepšinio rėmimui skirtų pinigų keliones į IBU kasą bei butą Kaune, kurio pirkimui Balčiūnas iš pradžių panaudojo ne savo, o IBU pinigus, įvardijant tai kaip investiciją į „naujas patalpas projektų įgyvendinimui“.
Turbūt rimčiausias tyrimo radinys susijęs su didžiausios Lietuvos įmonės „Orlen Lietuva“ parama krepšiniui. 2018 metais „Orlen Lietuva“ krepšinio rėmimui skyrė net 750 tūkst. eurų, tiksliai nurodydama keturis paramos gavėjus, kuriuos šie pinigai turėjo pasiekti. „Sienos“ ir „BasketNews“ surinkti duomenys rodo, kad Mažeikių įmonės įvardintus klubus ir lygas pasiekė 300 tūkst. eurų mažesnė suma, tačiau tais pačiais metais 93 tūkst. eurų iš krepšinio rėmimui sukurto fondo nukeliavo į M.Balčiūno kontroliuojamą IBU.
Reaguodamas į „Sienos“ klausimus, kandidatas į LKF prezidentus reikalavo „taip pat nuodugniai“ išnagrinėti jo oponento Roberto Javtoko veiklą bei teiravosi, ar tyrimas atliekamas „tikrai be jokio užsakymo“.
M.Balčiūnas tvirtina pinigus naudojęs tinkamai ir siekęs tik naudos Lietuvos krepšiniui. O taip pat sako, kad žurnalistų darbą jau nagrinėja Gintaro Černiausko advokatų kontora.
Ši istorija susijusi ne tik su LKF bei M.Balčiūno valdomu IBU. Dar viena svarbi detalė – Krepšinio paramos ir vystymo fondas, neseniai perkrikštytas Lietuvos krepšinio kultūros centro vardu.
2013 metų gale įregistruoto fondo vėliavnešiais tapo trys Lietuvos krepšinio legendos – Modestas Paulauskas, Angelė Rupšienė ir Vladas Garastas. Būtent jie tapo fondo steigėjais, žadėdami įstaigą pasitelkti krepšinio populiarinimui bei darbui su jaunimu.
2014 metų rudenį fondo direktoriumi paskirtas Mindaugas Balčiūnas. Tai įvyko praėjus maždaug metams po M.Balčiūno atsistatydinimo iš LKF generalinio sekretoriaus pareigų, po konflikto su Arvydu Saboniu.
Pirmaisiais M.Balčiūno vadovavimo metais Krepšinio paramos ir vystymo fondui pavyko pritraukti daugiau nei 340 tūkstančių eurų finansavimo, tačiau netrukus fondas apmirė. 2015-2017 metais M.Balčiūno vadovaujama įstaiga veiklos nevykdė ir negavo beveik jokių pajamų.
2018 metais M.Balčiūnas atsistatydino iš fondo vadovo pareigų. Tačiau vienas iš fondo dalininkų Modestas Paulauskas sako, kad M.Balčiūno pasitraukimas tebuvo iliuzija.
„Visą laiką, nuo pat pradžių, kai prasidėjo mūsų veikla, Balčiūnas sakė, kad jūs čia už nieką neatsakingi ir taip toliau. Ir pasakė, kad (...) reikalingas tiktai parašas. Reiškia, mano pavardė“, - interviu „BasketNews“ žurnalistui teigė krepšinio legenda.
M.Paulauskas teigė būtent M.Balčiūną visą laiką laikęs faktiniu fondo vadovu. Nuo 2018 metų direktoriaus pareigas ėjęs Petras Aleksonis fondo steigėjui atrodė kaip fondo darbuotojas, bet ne direktorius.
„Aš tiksliai nežinojau, kad jisai perima vadovaut šitą fondą. Bet turėjau reikalų ir su tuo Petru. (...) Jis nebuvo mums pristatytas kaip direktorius ir taip toliau. Žinau tokį vardą – Petras. (...) Bet visą laiką greta buvo Balčiūnas“, – tęsė M.Paulauskas.
Netrukus po šio pokalbio jis nusprendė trauktis iš fondo dalininkų. Visgi M.Balčiūnas „Sienai“ teigė, kad jo santykiai su M.Paulausku yra puikūs.
„Dar vakar šnekėjau su Modestu. Ir man biški pasakojo, kaip jūs ten užklausėt ir visa kita. Tai aš suprantu, link kur jūs lenkiat. Tikrai žinau. Su Modestu mūsų santykis nuostabus yra. Ir išlikęs. Labai stiprybės man palinkėjo ir palinkėjo laimėt rinkimus. Tai su Modestu viskas tikrai tvarkoj“, – tvirtino kandidatas į LKF prezidentus.
Vis dėlto patikrinus, ar „su Modestu viskas tikrai tvarkoj“, radome kiek kitokį vaizdą. Registrų centro duomenimis, M.Paulauskas nuo rugsėjo 6 dienos pasitraukė iš fondo dalininkų. Jis patvirtino neseniai bendravęs su M.Balčiūnu būtent dėl išstojimo iš fondo dalininkų ir paneigė linkėjęs jam laimėti LKF prezidento rinkimus.
Trejus metus merdėjęs Krepšinio paramos ir vystymo fondas suklestėjo 2018 metais. Būtent tada jo pajamos šovė į neregėtas aukštumas.
Pagrindinis to meto fondo pajamų šaltinis – tai didžiausia Lietuvos įmonė, Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.
Fondo dokumentuose nurodyta, kad „Orlen Lietuva“ skyrė 750 tūkst. eurų, o gauta parama panaudota „Lietuvos krepšinio klubų veiklos palaikymui“ bei projektams, susijusiems „su krepšinio vystymu ir plėtojimu“.
Kaip tiksliai panaudoti visi „Orlen Lietuva“ pinigai – fondas savo dokumentuose neatskleidžia. Viešumoje buvo pasirodžiusios detalės apie „Orlen Lietuva“ paramą Kauno „Žalgiriui“, Vilniaus „Rytui“ bei Panevėžio „Lietkabeliui“.
„Rytas“ iš „Orlen Lietuva“ gavęs 100 tūkst. eurų, tačiau Mažeikių įmonė „Sienai“ raštu pateiktame komentare nurodė, kad šie pinigai skirti kaip tiesioginė parama – ne per Krepšinio paramos ir vystymo fondą.
Tuo tarpu „Lietkabelis“ viešai pranešė 150 tūkst. eurų paramą gavęs būtent per fondą, papildomai nurodant ir paramos teikimo aplinkybes bei analogišką paramą Kauno „Žalgiriui“.
„Pagal 2018 metų balandžio 25 d. pasirašytą notarinę sutartį, Krepšinio paramos ir vystymo fondas skyrė klubui 150 tūkst. eurų paramą už 2016–2017 metų sezono rezultatus – patekimą į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalą. Parama buvo suteikta abejoms finalininkėms – tiek „Lietkabeliui“, tiek Kauno „Žalgiriui“, – teigiama 2019 m. rudenį išplatintame klubo pranešime.
Tuometis Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas „BasketNews“ nurodė, kad Kauno klubas per fondą gavo apie 270 tūkst. eurų. Tiesa, P.Motiejūnas teigė nesupratęs, kodėl pinigai „Žalgiriui“ keliavo per tarpininką, o ne tiesiogiai.
„Mums buvo pasakyta, kad turi būt paskirstyta per fondą, nors mes bandėm ir tiesiai [iš „Orlen Lietuva“]. Pirmais metais – 2018 m. – mums nesigavo, todėl parama ėjo per fondą, – kalbėjo dabartinis Eurolygos vadovas. - Prašėm didesnių sumų. Ir kai supratom, kiek bus paskirta ir kad ne viskas pasieks klubus – nelabai ką gali klausti ir nelabai ką gali komunikuoti. Bet žinojom, kad dalis atitenka fondui už kažką tai. Už ką – nelabai supratom.“
Dėl Krepšinio paramos ir vystymo fondui skirtų pinigų kreipėmės ir į „Orlen Lietuva“. Mažeikių įmonė tiksliai nurodė, kam turėjo būti skirti 750 tūkst. eurų.
„Remiantis mūsų turimais to meto dokumentais, galime daryti prielaidą, jog Krepšinio paramos ir vystymo fondas kreipėsi į mus su jų pačių suruoštu klubų ir lygų paketu. Jame buvo numatyta parama keturioms šalims – Kauno „Žalgirio“, Panevėžio „Lietkabelio“ klubams, bei Lietuvos regionų krepšinio ir Lietuvos moterų krepšinio lygoms. Mūsų paramos sutartyje numatyta, jog šiems keturiems subjektams skirta finansinė parama sudaro visą mūsų sutarties sumą“, – „Sienai“ teigė „Orlen Lietuva“ komunikacijos direktorius Tomas Digaitis.
Žinant tik „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ atskleistas sumas, kartu viršijančias 400 tūkst. eurų, mėginome fondo paramos pėdsakų ieškoti kitose dviejose „Orlen Lietuva“ nurodytose organizacijose – Moterų krepšinio lygoje bei Regionų krepšinio lygoje (RKL). Visgi nei viena, nei kita organizacija finansiniuose dokumentuose už 2018 metus nenurodė, kas ir kiek paramos jai skyrė.
Taigi kreipėmės į buvusį fondo vadovą Petrą Aleksonį. „Šiuo metu Fonde nedirbu ir neturiu galimybių tiksliai matyti visus to laikotarpio dokumentus, todėl lieku prie nuomonės, jog reikia vadovautis pateikta Fondo dokumentacija, deklaracijomis ir pan.“, – raštu pateiktame komentare teigė jis.
Dabartinė fondo vadovė Ugnė Paškevičiūtė į raštu pateiktus klausimus atsakė, tik vieną klausimą paliko neatsakytą – būtent apie fondo paramos paskirstymą 2018 m. Taigi kreipėmės į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuriai juridiniai asmenys kasmet privalo deklaruoti, kiek paramos ir kam suteikė. VMI sutiko atskleisti Krepšinio paramos ir vystymo fondo paramos teikimo ataskaitą už 2018 metus. Ir ten pamatėme visiškai ne tai, ko buvo galima tikėtis:
Kaip matyti iš VMI statistikos, paramą gavo tik trys iš keturių „Orlen Lietuva“ įvardintų paramos gavėjų – Moterų lygai paramos skirta nebuvo. Be to, RKL iš fondo gavo vos 7 tūkst. eurų. Taigi Mažeikių įmonės įvardinti paramos gavėjai iš viso gavo kiek mažiau nei 450 tūkst. eurų – 300 tūkst. eurų mažiau, nei apėmė „Orlen Lietuva“ paramos biudžetas.
Trečias didžiausias fondo paramos gavėjas, VMI duomenimis, yra „Jonavos“ krepšinio klubas, gavęs 110 tūkst. eurų. Tai atitinka fondo viešai skelbtą informaciją apie su jo pagalba Jonavos klubą pasiekusią Turkijos kompanijos „Sintek“ paramą.
Ketvirtoje vietoje – M.Balčiūnui priklausantis IBU su 93 tūkst. eurų suma. Nei fondo, nei IBU viešose ataskaitose už 2018 metus ši parama nėra atskleista. Kai M.Balčiūno pasiteiravome, kokiu pagrindu ir kam šie pinigai buvo skirti, LKF generalinis sekretorius neneigė fondo pinigų gavimo, bet finansavimo paskirtį apibūdino abstrakčiai.
„Tai ten projektai buvo. Atėjo pinigai tam tikrų projektų vykdymui. Aš dabar neatsimenu, iš kur. Ir ten buvo projektai, ir jie buvo įgyvendinti“, – kalbėjo M.Balčiūnas.
Paprašytas patikslinti, ar finansavimas IBU atkeliavo iš „Orlen Lietuva“ paramos, jis teigė taip nemanantis. O netrukus ėmėsi užuominų apie jau dirbančią advokato Gintaro Černiausko kontorą.
„Jūs rašykit, o po to jau, suprantat, mes ten su teisininkais aiškinsimės. Taigi jums čia įprasta praktika, aš manau. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas jums, – bėrė M.Balčiūnas. – Žinokit, kad tikrai jūsų bendrapavardžio Černiausko kontora labai labai nuosekliai stebi šituos veiksmus. Jau yra nemažai surinkta informacijos – taip kad manau, ta istorija čia nesibaigs.“
Kviečiame peržiūrėti visą „Sienos“ žurnalisto Šarūno Černiausko pokalbį su M.Balčiūnu:
Buvęs fondo vadovas P.Aleksonis, supažindintas su VMI pateikta statistika, tvirtino, kad Mokesčių inspekcijos duomenys interpretuojami netinkamai.
„Krepšinio paramos ir vystymo fondas gaudamas paramas krepšinio subjektų rėmimui prisiima ir įsipareigojimus dėl pilno su paramos davėjų suderinto veiksmų paketo įgyvendinimo. Tai apima: paramos skyrimą reglamentuotam krepšinio subjektui, mokėjimus už suteiktas papildomai atsiradusias paslaugas su Paramos gavėju susijusiomis organizacijomis, paramos davėjo viešinimo kaštus, rinkodarinių aktyvacijų įgyvendinimą, paramos davėjo viešinimo kampanijų planavimą bei realizavimą, veiklų reklaminius kaštus, išlaidos renginiams ir kitus veiksmus kurių realizavimui yra naudojama skirta parama.
Žinant, kad finansiniai metai įprastai nesutampa su krepšinio sezono trukme, išlaidos išsidėsto kelerių metų laikotarpyje todėl jų analizė kalendorinių metų kontekste nėra tiksli ir objektyvi“ – teigė P.Aleksonis.
Taigi buvęs fondo vadovas pabrėžia, kad krepšinio sezonas nesutampa su kalendoriniais metais, ir būtent todėl skaičiai esą interpetuojami netinkamai. Jo įvardintą sezoniškumo faktorių nesunku patikrinti. 2019 m. ataskaitoje fondas jau aiškiai įvardijo, kam ir kiek paramos buvo paskirstyta.
Paties fondo pateikiamais duomenimis, 2019 m. RKL gavo vos tris tūkstančius eurų, dar penkis tūkstančius gavo moterų krepšinio klubas „Viktorija“, „Dzūkijai“ skirta beveik 25 tūkst. eurų parama, o didžiausia 49,3 tūkst. eurų suma teko M.Balčiūno IBU. Bet apie tai – truputėlį vėliau.
VMI duomenimis, dar 45,5 tūkst. eurų iš fondo 2018 metais nukeliavo moterų krepšinio klubui „Viktorija“. Jo vadovu ir tada, ir dabar yra Petras Aleksonis, 2018 m. ėjęs ir paramą skyrusio fondo vadovo pareigas. „Viktorijos“ klubas turi kelis dalininkus. Vienas jų – kadenciją baigiantis LKF prezidentas Vydas Gedvilas.
Raštu kreipėmės į P.Aleksonį, prašydami paaiškinti paramos „Viktorijai“ skyrimą. Taip pat teiravomės, ar fondo vadovas neįžvelgė interesų konflikto skiriant paramą klubui, kuriam vadovauja jis pats.
Atsakydamas, buvęs fondo vadovas patikino, esą „Orlen Lietuva“ pritarė Moterų lygai skirtos paramos nukreipimui į jo vadovaujamą klubą.
„Orlen Lietuva“ paramos sutartyje numatytos finansinės paramos moterų krepšinio programai panaudojimas buvo koreguotas dėl tuo metu pakitusio teisinio VšĮ Lietuvos moterų krepšinio lyga organizacijos statuso bei buvo suderintas su paramos gavėjo atstovais“, – raštu pateiktame komentare teigė P.Aleksonis.
Jis nurodė nepatyręs jokio interesų konflikto, kai jo vadovaujamo fondo pinigai atiteko jo taip pat vadovaujamai „Viktorijai“.
„Aptariamoje situacijoje neįžvelgiu interesų konflikto, nes sprendimo teisės neturėjau ir įgyvendinau Paramos davėjo ir Fondo dalinininkų sprendimus“, – aiškino P.Aleksonis.
Jis taip pat patikino, kad M.Balčiūno IBU skirti fondo pinigai nebuvo paimti iš „Orlen Lietuva“ paramos.
VMI pateiktoje statistikoje taip pat matyti 5 tūkst. eurų parama tuomečiam „Dzūkijos“ krepšinio klubui. Tačiau realus fondo pinigų kiekis šioje organizacijoje – kur kas didesnis.
Krepšinio paramos ir fondo veiklos ataskaitoje pažymima, kad 2018 metais iš viso gauta 965,5 tūkst. eurų finansavimo: 750 tūkst. iš „Orlen Lietuva“, 210,5 tūkst. – iš užsienio įmonių, 5000 – iš įvairių fizinių Lietuvos piliečių.
Pažymima, kad tais pačiais metais fondas paramai ir projektų vykdymui panaudojo didžiąją dalį gauto finansavimo – 825,5 tūkst. eurų. Likutis – 140 tūkst. eurų – nugulė į kitą balanso eilutę.
„Kitas trumpalaikis turtas 2018 m. pabaigai siekė 140.000 eurų. Tai trumpalaikė paskola krepšinio klubui veiklos tęstinumui užtikrinti“, – teigiama fondo dokumentuose.
Koks tai klubas – fondas nedetalizavo. O 2019 metais jau buvo nurodyta, kad „trumpalaikės paskolos“ fondas atgauti neketina, nes ji „2020 m. bus perkvalifikuota į finansinę paramą“.
Taip ir nutiko. 2020 metais 140 tūkst. eurų fondo ataskaitoje jau mirgėjo kaip parama, suteikta viešajai įstaigai „Dzūkijos sportas“, kuri valdė tuometį Alytaus „Dzūkijos“ klubą.
2018 metais „Dzūkijos sportą“ valdė dabartinio LKF viceprezidento Tomo Pačėso žmona Laima. Tų pačių metų rudenį klubą perėmė advokatas Andrius Būdvytis, 2021 m. vėl grąžinęs „Dzūkiją“ L.Pačėsienei. Nuo 2022 metų klubą valdo turtingiausias Lietuvos žmogus Gediminas Žiemelis, „Dzūkiją“ perkėlęs iš Alytaus į Vilnių ir pervadinęs į „Wolves“.
O tuometė „Dzūkija“ savo finansiniuose dokumentuose neatskleidė jokių pajamų ar paskolų iš Krepšinio paramos ir vystymo fondo. Nei fondo vardas, nei iš jo gauta paskola ar jos perkvalifikavimas į paramą „Dzūkijos“ dokumentuose nepaminėtas nė žodžiu.
Susisiekus su Tomu Pačėsu, jis neslėpė prisimenantis „Dzūkiją“ pasiekusius pinigus. Ilgametis Lietuvos rinktinės gynėjas ir tituluotas treneris taip pat teigė manantis, kad lėšų kilmė – jau minėta „Orlen Lietuva“ parama.
„Gan senokai buvo. Manau, kad taip (parama skirta iš „Orlen Lietuva“ pinigų – red. past.), bet turėčiau patikslinit. Nežinau net, kaip patikslinti, nes visi dokumentai, viskas perduota jau naujam klubo savininkui“, – svarstė T.Pačėsas.
Visgi buvęs fondo vadovas P.Aleksonis T.Pačėso žodžius vadina gandais. „Negalime vadovautis ir komentuoti gandų“, – raštu pateiktame komentare teigė jis.
Visgi P.Aleksonis detaliai paaiškino „Dzūkijai“ skirtų pinigų istoriją bei fondo sprendimus.
„Siekiant stabilizuoti padėtį ir tęsti sklandžią veiklą, Fondo pradiniu sprendimu buvo suteikta 140 000 eurų paskola. Vėliau, Fondas turėdamas resursų ir galimybių, bei atsižvelgdamas į Kauno miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomendacijas, šią paskolą Bendru Fondo valdybos sutarimu nutarė NOVUOTI į paramą. Fondo statusas – paramos ir labdaros teikimas, todėl paramos VŠĮ „Dzūkijos sportas“ suteikimas yra įprasta fondo veikla“, – aiškino jis.
P.Aleksonis patikino, kad „Orlen Lietuva“ apie pinigų panaudojimą buvo informuota detaliai ir tinkamai.
„Sutartis su „Orlen Lietuva“ iš Fondo pusės paramos davėjo atžvilgiu buvo įvykdyta tinkamai. Dėl šios sutarties vykdymo iš paramos davėjo – fondas nei sutarties vykdymo metu, nei vėliau, nėra gavęs jokių pretenzijų“, – teigė buvęs fondo vadovas.
O M.Balčiūno valdomas IBU iš fondo lėšas gavo ne tik 2018 metais. Vėlesniais metais tai buvo deklaruojama atvirai, tačiau operacijos tarp fondo ir IBU vietomis atrodo keistai.
Beje, „Dzūkiją“ finansavo ne tik Krepšinio paramos ir vystymo fondas. 2022 metais jai 35 tūkst. eurų paramą skyrė M.Balčiūno IBU. Tais metais IBU gavo vos daugiau nei 67 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 62 tūkst. eurų viršijantį nuostolį.
IBU vardas Krepšinio paramos ir vystymo fondo ataskaitose mirgėti pradeda 2019 metais. Tuomet fondas nurodo IBU suteikęs 49,3 tūkst. eurų paramą, kas sudarytų daugiau nei trečdalį visų fondo išlaidų tais metais.
Tais pačiais metais Balčiūno valdomas IBU ėmėsi investicijų į nekilnojamą turtą. IBU ataskaitoje nurodoma, kad įgytos „naujos patalpos projektų įgyvendinimui“, kurių vertė siekia 40,4 tūkst. eurų. Kokios tos „patalpos projektų įgyvendinimui“? Pasirodo, IBU įsigijo nedidelį butą Kaune, P.Višinskio gatvėje.
„Ten buvo krepšininkų apgyvendinimas. Mes turėjom, suprantat, didelius projektus ir reikėjo daug apgyvendinimo - trenerių, krepšininkų. Mes paskaičiavom, kad būtų geriau tiesiog ne nuomai išleist, o investuot – ir viskas“, – taip buto pirkimo istoriją „Sienai“ nupasakojo M.Balčiūnas.
O 2021 metais IBU nutarė parduoti „patalpas projektų įgyvendinimui“. Registrų centro „Sienai“ pateiktais duomenimis, butas parduotas už lygiai 40 tūkst. eurų – truputėlį pigiau, nei jis kainavo IBU. O įstaigos ataskaitoje, kurią patvirtino pats M.Balčiūnas, nurodoma, kad šios patalpos perleistos „tretiesiems asmenims“.
Pasirodo, kad „tretieji asmenys“ – tai IBU savininkas M.Balčiūnas ir jo žmona. LKF generalinis sekretorius su sutuoktine butą iš IBU perėmė 2021 m. kovą.
Paprašytas pakomentuoti buto įsigijimą iš IBU, M.Balčiūnas patvirtino, kad butas dabar yra nuomojamas ir generuoja jam pajamas. Pašnekovas taip pat teigė, kad buto perėmimas iš IBU buvo paprasta procedūra.
„Čia mano įmonė, matot, aš vienintelis dalininkas. Tai kaip aš jau nusprendžiu, taip aš ir darau“, – sakė M.Balčiūnas.
Paprašytas paaiškinti, kodėl jis – IBU savininkas ir vadovas – ataskaitos epizode apie buto pardavimą įvardijamas kaip „trečiasis asmuo“, LKF generalinis sekretorius čia problemos neįžvelgė: „Tai ir tvarkoj. O kas čia blogo?
IBU bei Krepšinio paramos ir vystymo fondą sieja ne viena ir ne dvi operacijos. Ir šios operacijos kelia nemažai klausimų, nes dvi ne pelno siekiančios organizacijos kažkodėl nusprendė panašiomis sumomis paremti... viena kitą.
2019 metais IBU iš fondo gavo 49,3 tūkst. eurų, bet taip pat skyrė fondui 56,45 tūkst. eurų paramą. Savotiškame pinigų pingponge tuomet „į pliusą“ išėjo Krepšinio paramos ir vystymo fondas, iš IBU gavęs apie 7 tūkst. eurų daugiau, nei skyrė IBU veiklos finansavimui.
2020 m. istorija kartojosi, bet su kur kas didesniu „pliusu“ liko Balčiūno IBU. Fondas nurodė iš IBU gavęs 6 tūkstančius eurų paramos, o IBU iš fondo atsiėmė 26 tūkstančius.
Bendra dvejų metų matematika – akivaizdžiai naudingesnė IBU. M.Balčiūno įstaiga fondo rėmimui išleido 62,45 tūkst. eurų, o iš fondo gavo 75,3 tūkst. eurų paramos.
Kokia prasmė dviem krepšinio organizacijoms mėtyti pinigus tarpusavyje – paklausėme paties M.Balčiūno. IBU savininkas ir vadovas patikino, kad dvi viena į kitą panašiomis sumomis remiančios ne pelno organizacijos – nieko ypatingo.
„Ten buvo keli atskiri projektai, buvo atskiros įmonės, paramos. Ir čia normalu, kad atskiri projektai administruojami atskirais pavedimais, ir viskas“, – aiškino M.Balčiūnas.
Atidžiau panagrinėjus Krepšinio paramos ir vystymo fondo dokumentus, aptikome ir pinigus iš tikrai tolimo užsienio. Tiek 2019, tiek 2020 metais fondą solidžiomis injekcijomis finansavo Dubajuje registruota kompanija „ATA Mines Mining and Geological Engineering Consultancy FZE“.
2019 metais Dubajaus įmonė fondui skyrė 49,5 tūkst. eurų – beveik tiek pat, kiek fondas tais pačiais metais parėmė Balčiūno IBU. 2020 metais fondas iš Dubajaus gavo 30 tūkst. eurų sumą, o 26 tūkstančius atidavė IBU.
Padedant tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP analitikams, mums pavyko nustatyti, kas slepiasi už Dubajaus bendrovės.
OCCRP surinktais duomenimis, Dubajaus įmonės įkūrėjas – Turkijos pilietis Onuras Atakayus (Onur Atakay), taip pat žinomas kaip stambios statybų kompanijos „Sintek“ įkūrėjas. „Sintek“ su Lietuva sieja tiek krepšinis, tiek Balčiūnas.
„Sintek“ vardas puikavosi dviejų Lietuvos klubų pavadinimuose. Turkijos įmonė 2018-2019 m. sezone rėmė „Jonavą“, tuo metu dar besivaržiusią NKL pirmenybėse. 2019-2020 metų sezone, t.y. kitais metais po 140 tūkst. eurų paskolos iš fondo gavimo, „Sintek“ vardas papildė ir Alytaus „Dzūkijos“ pavadinimą.
2018 metų rudenį „Sintek“ Lietuvoje įkūrė ir savo filialą. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, 2019 m. balandį, jos direktoriumi paskirtas būsimas LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas. Registrų centro duomenimis, Balčiūnas „Sintek“ atstovybei vadovauja iki šiol.
„Sintek“ tampant „Jonavos“ rėmėja, M.Balčiūnas Delfi buvo įvardijamas kaip asmuo, kuris „padėjo užmegzti ryšius su turkais“. Tais pačiais metais „Sintek“ atstovai domėjosi galimybėmis dalyvauti Gargždų daugiafunkcio sporto centro statybose. Kaip rašė „Atvira Klaipėda“, Turkijos kompanijos atstovus į susitikimą su Klaipėdos rajono savivaldybės tarnautojais atlydėjo M.Balčiūnas.
2020 m. rudenį kitas „Sintek“ grupės bendrasavininkas Semihas Coskunas investavo į Alytaus rajone registruotą bendrovę „Armoris“ (dabartinis pavadinimas – „Huvud constructions“). Netrukus po įmonės perėmimo naujasis savininkas direktoriumi paskyrė M.Balčiūną. Tiesa, jau po poros mėnesių direktorius buvo atleistas.
M.Balčiūnas neneigia palaikęs gerus santykius su „Sintek“, tačiau tikina negavęs jokių pajamų iš direktoriaus pareigų turkiško kapitalo įmonėse.
„Žinokit, labai norėjosi padėti jiems. Ir jie mane užrašė kaip direktorių, nors niekada nebuvau nei įdarbintas, nei jokių funkcijų neatlikau“, – teigė pašnekovas.
Jis taip pat patikino jau kurį laiką bandantis išregistruoti save kaip „Sintek“ filialo vadovą, tačiau nepavyksta. „ Tikrai padedam rėmėjams visose veiklose. Ir ten jie paprašė, uždėjo, bei jie nė veiklos vykdė… Aš jau daug metų prašau išregistruoti mane“, – sakė M.Balčiūnas.
LKF generalinis sekretorius, bendraudamas su „Siena“, ne kartą kalbėjo apie advokatus, reikalavo kapstytis po Roberto Javtoko reikalus ir kartojo Lietuvos krepšiniui siekiantis tik gero. Jis taip pat pažymėjo, kad IBU pernai skyrė parama LKF. Tai yra tiesa – IBU pernai LKF rėmimui išskyrė 10 tūkst. eurų.
Prie šio tyrimo prisidėjo Margaux Farran (OCCRP ID).
