„Siena“ tęsia tyrimą apie verslininkus, kurių inovacijos žemės ūkio sektoriuje sulaukė gausių valstybės ir ES pinigų injekcijų. Šįsyk – apie jų santykius su Ramūno Karbauskio „Agrokoncernu“ ir labai gerą uošvienę. Tokią gerą, kad nenusišalina svarstant finansavimo skyrimą savo žento verslo projektams, o neigiamus sprendimus pasitinka grasinimais.
Kalba sukasi apie bendrovė „ART21“, jau minėtą ankstesniame „Sienos“ tyrime. Sausio pabaigoje skelbėme, kaip ši bendrovė dalyvauja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) inovacijų konkurse. Jame „ART21“ 900 tūkst. eurų dalijasi su trimis konkurentais, bet visi konkurso dalyviai tarpusavyje susiję.
Tęsiant šią istoriją, pasidomėjome „ART21“ ir jos savininko Augusto Alešiūno ryšiais – pradedant bendru verslu su „Agrokoncernu“ ir baigiant verslininko uošviene, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininke Lilija Terese Šermukšniene. Ji, kaip ūkininkų atstovė, dalyvavo priimant sprendimus dėl finansavimo „ART21“ projektams – ir ne tik nenusišalino, bet ir grasino sukelti skandalą, jei žento verslas pinigų negaus.
Žento interesų gynimas L.T.Šermukšnienei gali brangiai kainuoti. Žemės ūkio ministerija dėl jos veiklos kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
L.Šermukšnienė iš pradžių teigė atstovavusi ne savo žentui, o ūkininkams. Vėliau ji pareiškė apskritai nebendraujanti su žentu ir nieko nežinanti apie jo verslą.
R.Karbauskio „Agrokoncernas“ gali pasigirti ilgu susijusių įmonių sąrašu. Didžioji dalis šių įmonių tiesiogiai kontroliuojamos arba „Agrokoncerno“, arba R.Karbauskio ar jo artimų giminaičių. Viena retų išimčių – bendrovė „Agrolabas“.
„Agrolabas“ verslo žemėlapyje atsirado 2016 m. pradžioje, kai „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis turbūt net nesvajojo, kad jo vadovaujama politinė jėga netrukus taps dominuojančia parlamentine partija. „Agrolabą“ įsteigė trys verslo subjektai – „Agrokoncernas“ ir su juo susijusi įmonė „Grūdų centras“ kartu valdė 51 proc. akcijų, o likę 49 proc. teko A.Alešiūno „ART21“. Įmonės vadove paskirta A.Alešiūno sutuoktinė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Vėliau akcininkų struktūra kito. „Agrokoncernas“ – jau be susijusios įmonės – išlaikė kontrolinį akcijų paketą, o „ART21“ turėtas akcijas perėmė Linas Didžiulevičius, verslo santykiais susijęs su A.Alešiūno įmonėmis. K.Šermukšnytė-Alešiūnienė įmonei vadovavo iki 2019 m. rudens.
A.Alešiūnas nuo bendro verslo su „Agrokoncernu“ nenutolo – jis buvo ir tebėra „Agrolabo“ valdyboje. Bet prie „Agrolabo“ ir jo vystomų veiklų sugrįšime kiek vėliau.
Tiek R.Karbauskio, tiek A.Alešiūno interesams svarbi Žemės ūkio ministerija ilgą laiką buvo kontroliuojama „valstiečių“. Tik 2019 m., po prezidento rinkimų, ministerijos kontrolė perleista koalicijos partneriams, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
A.Alešiūno „ART21“ „valstiečių“ ir LSDDP valdymo metais aktyviai siekė finansavimo iš šiai ministerijai pavaldžių šaltinių. Ne kartą ir pavyko.
ŽŪM pateiktais duomenimis, A.Alešiūno įmonei dviejų projektų įgyvendinimui skirta beveik 400 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus „ART21“ ėmėsi kurti išmaniąją žemės ūkio technikos informacinę sistemą bei inovatyvią grūdų ir pašarų kokybės kontrolės sistemą antžeminiams sandėliams.
Be to, „ART21“ įgijo išskirtines teises konsultuoti ūkininkus už ŽŪM sektoriaus lėšas. Vienintelė kita institucija, galinti konsultuoti ūkininkus pagal šią programą, yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kurią lygiomis dalimis valdo ŽŪM, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.
Kaip skelbė ŽŪM pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra, „ART21“ konsultacijas teikti gali ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams. Tokioms konsultacijoms 2019-2021 m. periodu numatyta daugiau nei pusantro milijono eurų.
Ne visi „ART21“ bandymai gauti ŽŪM sektoriaus finansavimą klojosi kaip iš pypkės. „Sienai“ pavyko gauti dokumentus, rodančius, kad ministerijos pareigūnai įtarė nešvarius žaidimus.
Viename tokių epizodų aktyviai dalyvavo A.Alešiūno uošvienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Lilija Teresė Šermukšnienė. Ji stebėtojo teisėmis dalyvavo svarstant „ART21“ paraišką, kuria A.Alešiūno įmonė prašė dar 200 tūkst. eurų augalų ligų nustatymui skirtos mobiliosios programos kūrimui.
Posėdis vyko pernai rugpjūtį. Svarstant „ART21“ paraišką, projektų atrankos komitetas pastebėjo porą problemų. Pirmoji buvo susijusi su projekto trukme ir nauda ūkininkams.
„Buvo atkreiptas dėmesys, kad projekto laikotarpis labai trumpas ir pasibaigus projektui gali būti, kad paslauga bus prieinama tik už tam tikrą mokestį, todėl augalininkystės sektoriaus darbuotojams bus mažai prieinama. (...) Taip pat išsakyta nuomonė, kad šis projektas galbūt yra labiau palankus žemės ūkio chemijos pramonei, nes projekto trukmė trumpa, per tą laikotarpį projektas bus išbandytas tik 21 ūkyje, o pasibaigus projekto laikotarpiui gali būti, kad projektas bus parduotas chemiją ir augalų apsaugos priemones gaminančiai ar parduodančiai įmonei, kuri, savo ruožtu pasinaudodama šia sukurta paslauga, augintojams siųs mobiliaisiais įrenginiais informaciją apie ligas ir siūlys priemones kovai nuo šių ligų“, – teigiama posėdžio protokole.
Antra posėdyje identifikuota problema buvo L.T.Šermukšnienė. Komiteto nariai pasiūlė jai nusišalinti nuo žento įmonės paraiškos svarstymo bei pažymėjo, kad „ART21“ dirba Ūkininkų sąjungos atstovės dukra. L.T.Šermukšnienė pasielgė lygiai priešingai, nei siūlė komiteto nariai. Ji ne tik nenusišalino, bet ir žadėjo sukelti skandalą, jei žento įmonė pinigų negaus.
„L.Šermukšnienė išreiškė nepasitenkinimą dėl komiteto narių išsakytų abejonių šio projekto nauda ūkininkams ir pažymėjo, kad ji, kaip ūkininkų atstovė, sukvies visus Ūkininkų sąjungos narius, žurnalistus ir kitus suinteresuotus asmenis diskusijai, „kad nereikėtų abejoti dėl šio projekto“, – teigiama dokumente.
ŽŪM „Sienai“ patvirtino, kad A.Alešiūno uošvienės veikla sukėlė rimtų abejonių ne tik komiteto nariams, bet ir ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui.
„Ministerija, atsižvelgdama į Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus pažymą išbrauks Liliją Teresę Šermukšnienę iš visų ministerijos komitetų, kuriuose ji dalyvauja, ir kreipėsi į STT dėl nustatytų aplinkybių įvertinimo pagal kompetenciją“, – teigiama raštu pateiktuose ŽŪM komentaruose.
Ministerija pažymi, kad stebėtojo teisėmis posėdyje dalyvavusi L.T.Šermukšnienė balso teisės neturėjo.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė L.T.Šermukšnienė patvirtino, jog buvo kilęs konfliktas sprendžiant dėl 200 tūkst. eurų vertės „ART21“ paraiškos. Tačiau ji kategoriškai neigė komiteto posėdyje protegavusi žento verslą.
„Suprantat, reiškia, aš skaitau, kad aš ginu ūkininkų interesus. Nesvarbu, kokiai firmai. Svarbiausia – kad prieš pusę metų „ART21“ atstovai buvo atvažiavę į mūsų Joniškio rajoną su mokslininkais iš universiteto. (...) Mes diskutavom kokią pusę dienos ir iš to buvom atrinkę tris dalykus. Kad galima nustatyti ligas su kompiuteriu“, – aiškino L.T.Šermukšnienė.
Anot jos, būtent ūkininkai atrinko potencialius sprendimų tiekėjus, ir jų interesams ji atstovavo posėdyje. „Išsirinko ūkininkai rajono tris projektus. Ir jie buvo pateikę. Tai ką? Šimtai ūkininkų rajono negali pasirinkti firmą, jeigu atsirinko?“ – tęsė pašnekovė.
Ūkininkų sąjungos vicepirmininkė pokalbyje su „Siena“ ne kartą skundėsi posėdyje dalyvavusiu viceministru. Pavardės pašnekovė neminėjo, bet dokumentai rodo, kad kalba greičiausiai sukasi apie tuometį žemės ūkio viceministrą Egidijų Viskontą.
„Viceministras išdrįso pasakyti, kad, reiškia, [„ART21“ inovacija] nereikalinga ūkininkams. Taip! Nes jis – ne ūkininkas. Tai jis iš viso neturi teisės pasakyti, kad nereikalinga“, – piktinosi L.T.Šermukšnienė.
Kelissyk priminus, kad posėdyje buvo svarstoma jos žentui priklausančios įmonės paraiška, L.T.Šermukšnienė apskritai atsiribojo nuo A.Alešiūno.
„Pri kom čia žentas? Jūs vėl kišat… (...) Pri kom čia mano šeimos interesai? Aš iš viso to žento… net nebendrauju. Nei tą firmą žinau, nei man įdomu, ką jie ten dirba“, – pareiškė pašnekovė, keliomis minutėms anksčiau detaliai nupasakojusi „ART21“ paraiškos privalumus.
Ūkininkų sąjungos vicepirmininkė patikino posėdžio metu negrasinusi sukelti skandalą, jei jos žento įmonė negaus finansavimo. Esą protokole užfiksuoti žodžiai, kaip ji „sukvies visus Ūkininkų sąjungos narius“ projekto gynybai tebuvo bandymas parodyti, kad projektas tikrai reikalingas ūkininkams.
Posėdyje su L.T.Šermukšniene dalyvavęs tuometis viceministras E.Viskontas „Sienai“ patvirtino, kad A.Alešiūno uošvienė piktinosi būtent jo veikla. Priešingai nei Ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, politikas patikino L.T.Šermukšnienės veiksmus supratęs kaip grasinimą.
„Ten buvo ne jos kažkoks pasakymas, bet jau grasinimas. Dėl to aš jai kelis kartus pakartojau: „Kodėl jūs grasinat ir iš tikrųjų darot spaudimą?“ (...) Jeigu asmuo labai stumia projektą kažkokį, ūkininkų interesų negina. Bet va – dėl vienos įmonės visom keturiom eina už“, – prisiminė E.Viskontas.
Pasak jo, L.T.Šermukšnienės pasisakymai posėdyje į terminą „diskusija“ neišsitenka. „Jinai atsistojo ir pasakė: „Jūs dabar būsit pastatytas prieš visus ūkininkus, sukviesiu visus!“ Vienu žodžiu, išskalbs mane prieš visą Lietuvos ūkininkiją, jeigu aš nepatvirtinsiu šito projekto“, – tęsė E.Viskontas.
Pašnekovas teigė po posėdžio kreipęsis į ministerijos korupcijos prevencijos pareigūnus ir tik tada sužinojęs visas detales apie L.T.Šermukšnienės ryšius su „ART21“.
A.Alešiūno uošvienės atkaklumas – ne vienintelė „ART21“ problema siekiant ŽŪM finansavimo. Ministerijos pareigūnams kilo įtarimų, kad žinomo verslininko įmonė siekia finansavimo sprendimams, kurie jau yra įgyvendinti.
„Ministerijos darbuotojams, Projektų atrankos komitetui buvo kilę įtarimų, dėl dviejų projektų panašumo su kitais jau finansuotais projektais, jie grąžinti papildomam vertinimui ir sprendimas paramos teikimo/neteikimo dar nėra priimtas“, – raštu pateiktame komentare teigia ŽŪM.
Situacija kiek primena „Sienos“ anksčiau aprašytą istoriją, kai „ART21“ su būriu susijusių įmonių ėmėsi kurti inovacijas alyvuogių aliejaus, mėsos ir lašišos autentiškumo ir kokybės tyrimams. Nors viena su A.Alešiūnu susijusi įmonė jau senokai įgyvendino panašų sprendimą, kuriuo tiriama alyvuogių aliejaus, mėsos ir žuvies kokybė.
Analogiškos nuomonės laikosi ir buvęs žemės ūkio viceministras E.Viskontas. Anot jo, dirbant ministerijoje kilo įtarimų, kad „ART21“ imituoja inovacijų kūrimą ir nepagrįstai siekia finansavimo.
„Jie duoda projektus praktiškai identiškus. Nufotografuoja, tarkim, tas ligas augalų. Tada deda į kitą platfotmą. Fotografuoja iš palydovo. Tada pritaiko įrenginiams. Bet jie jau turi sistemą – jiems tiktai reikia pakoreguoti ir pritaikyti sistemą prie konkretaus įrenginio. O finansavimą gauna kaip už visiškai naują inovaciją. Labai keistai atrodo“, – sakė E.Viskontas.
Bandėme susisiekti su „ART21“ savininku A.Alešiūnu. Į skambučius verslininkas neatsiliepė, o elektroniniu paštu užduoti klausimai kol kas liko be atsakymų.
O dabar grįžkime prie „ART21“ santykių su „Agrokoncernu“. A.Alešiūno ir R.Karbauskio verslai bendrai vysto augalininkystės sektoriui pritaikytą IT produktą pavadinimu „Agrosmart“. Norintys naudotis „Agrosmart“ ūkininkai už tai turi susimokėti 1000 eurų, neįskaitant PVM. Taip pat yra atskira „Agrosmart“ sistema elevatoriams – paprastai tariant, grūdų saugykloms.
„Agrosmart“ puslapyje pateikiama informacija rodo, kad nemaža dalis šio projekto vystoma per jau minėtą įmonę „Agrolabas“, kurią „Agrokoncernas“ 2016 m. įsteigė kartu su „ART21“.
Dar prieš porą mėnesių teiravomės A.Alešiūno apie darbą su „Agrokoncernu“ ir „Agrosmart“. Verslininkas patikino, esą R.Karbauskio verslas „Agrosmart“ vysto kaip produkto platintojas. Be to, produkto kūrime esą nepanaudoti jokie pinigai iš „ART21“ gautų valstybinių ar europinių lėšų.
„UAB „ART21“ yra sistemos vystytojas, o UAB „Agrokoncernas“ yra platintojas Lietuvos rinkai. Sistema yra sukurta už privačias lėšas“, – raštu pateiktame komentare teigė A.Alešiūnas.
Anot ŽŪM, bendras „ART21“ ir tuometės valdančiosios partijos lyderio verslas savaime netraktuotinas kaip aplinkybė, kurią buvo būtina atskleisti, kai A.Alešiūno įmonė siekė ŽŪM pinigų.
„ART21“ veikla inovacijų sektoriuje A.Alešiūnui sukrovė nemenką turtą. Per 2016-2019 metus įmonė uždirbo pusantro milijono eurų grynojo pelno.
Per tą patį laikotarpį „ART21“ valstybei sumokėjo nepilnus 7 tūkst. eurų pelno mokesčio. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, galima to priežastis – inovacijų sektoriaus įmonėms taikomos lengvatos.
„Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) darbų sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu atliekami MTEP darbai yra susiję su vieneto vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda“, – raštu pateiktame komentare teigia VMI.
Publikacija iš dalies finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
.jpg)
