90 tūkstančių eurų. Tokį nuostolį patyrė Vilniaus centre, Lvivo gatvėje esančio buto šeimininkai, šį turtą parduodami būsimajam premjerui Gintautui Paluckui. Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ atskleidžia, kad dabartinis Vyriausybės vadovas butą sostinės centre įgijo ne tik už mažą kainą, bet ir iš paslaptingų rankų, paslėptų po ofšorinių įmonių skraiste.
Naujos aplinkybės apie premjero valdomą nekilnojamąjį turtą iškilo po to, kai G. Paluckas atsisakė atsakyti į klausimus apie savo valdomus apartamentus sostinės Verkių parke, Trinapolio gatvėje. Klausėme premjero, kur jis gyveno tarp 2011 m., kai pardavė savo turėtą butą Žirmūnuose, ir 2013 m., kai savo gyvenamąją vietą jis jau nurodė Trinapolio gatvėje. G. paluckas raštu pateikė tokį atsakymą:
„Pardavus butą J. Kubiliaus gatvėje, mūsų šeima persikėlė į kitą tuo metu mūsų šeimos nuosavybės teise valdomą gyvenamosios paskirties būstą“.
Visgi tikslaus šio būsto adreso G. Paluckas nenurodė. Atidžiau panagrinėjus NT registro duomenis, aptikome dar vieną premjero tuo metu valdytą ir tebevaldomą būstą, 2012 metų pradžioje įgytą iš Kipro įmonės „Grafdec Limited“, kurios galutinių savininkų atsekti neleidžia egzotiška savininkų struktūra.
Visgi pastato būklė neleidžia manyti, kad G. Paluckas ten gyveno. O ir pats premjeras nurodo, kad turtą pirko jau avarinės būklės.
Registrų centro pateikti duomenys rodo, kad buvusi G. Palucko būsto šeimininkė šį turtą dabartiniam premjerui perleido patirdama daugiau nei 90 tūkst. eurų nuostolį. Be to, 2016 metais išregistruota Kipro bendrovė vis dar yra valstybinės žemės po G. Palucko butu nuomininkė.
Galiausiai, paslaptingos Kipro įmonės pėdsakus aptikome ne tik dabartiniam premjerui vis dar priklausančiame bute. Šios įmonės ryšiai taip pat veda iki ne kartą pagarsėjusios landynės sostinės Giedraičių gatvėje, kur veikė ir su Baltarusijos režimu susiję verslai.
Aiškindamas šio buto pirkimo aplinkybes, premjeras G. Paluckas teigia, kad tai buvo nepavykęs investicinis projektas. Asmenį, kuris faktiškai kontroliavo Kipro įmonę, premjeras teigia žinantis, bet nurodo jį tik kaip „privatų asmenų J. A.“.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė „Sieną“ informavo, kad sklypą, ant kurio stovi G. Palucko iš dalies valdomas pastatas, suformavo pats G. Paluckas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Nors žemę po pastatu iki 2040 metų išsinuomojo Kipro įmonė, ji savivaldybei nesumokėjo nė cento nuomos ir 2016 metais buvo likviduota.
Nors „Verslo žinios“ trečiadienį paskelbė, kad verslininkas Darijus Vilčinskas prisipažino finansavęs G. Palucko bendrovę „Sagerta“, premjeras ir toliau kartoja, kad jo su D. Vilčinsku „nesieja jokie finansiniai įsipareigojimai ir verslo santykiai“.
„Sienos“ ir „Laisvės TV“ surinkti duomenys rodo, kad 2011-2013 m. laikotarpiu G. Paluckas atliko bent tris NT operacijas Vilniuje. 2011 m. pavasarį parduotas dviejų kambarių butas Žirmūnuose, J. Kubiliaus gatvėje. 2013 m. pabaigoje premjero vardu registruoti prabangūs 127 kvadratinių metrų apartamentai Trinapolio gatvėje. O tarp šių dviejų sandorių vyko ir dar vienas. Pastarasis sandoris mažiausias tiek kvadratiniais metrais, tiek verte. Tačiau tiek turto kaina, tiek jo pardavėjas kelia daug klausimų.
Beveik 54 kvadratinių metrų butą Žirmūnuose G. Paluckas pardavė už kiek mažiau nei 90 tūkst. Eurų. Tai patvirtinančius duomenis „Sienai“ pateikė Registrų centras.
Būtent šio buto pardavimu G. Paluckas mėgina aiškinti savo gebėjimą įpirkti 127 kvadratinių metrų apartamentus Verkių parke.
„Butą Trinapolio gatvėje Vilniuje, kaip jau minėjau, su žmona įsigijome pasitelkę banko kreditą ir šeimos lėšas. Paprastai tariant, pardaviau butą, du turėtus motociklus, automobilį, pridėjome turimas santaupas, pasiskolinome, ir įsigijome. Mano paminėto nekilnojamo ir kito turto pardavimo 2011, 2013 metais vertė sudarė 424 tūkstančius litų (neskaitant šeimos santaupų, pajamų iš darbo santykių, individualios veiklos bei paimtos banko paskolos). Ši informacija teisėsaugos institucijų tyrėjams yra pasiekiama valstybės registruose, todėl tikiu, jog baigus šiuo metu pradėtus tyrimus Jums bus pateikti atsakymai į visus kylančius klausimus“, – raštu pateiktame komentare teigia premjeras.
Visgi tuo laikotarpiu politikas pirko ir kitą nekilnojamąjį turtą, o savo įmonei „Elektromotus“ (dabartinis pavadinimas – „Emus“) suteikė 20 tūkst. eurų paskolą. Negana to, netrukus po buto Žirmūnuose pardavimo politikas nusipirko dar vieną panašaus dydžio būstą centrinėje sostinės dalyje.
Neprabėgus nė metams po būsto Žirmūnuose perleidimo, G. Paluckas nusipirko dviejų kambarių butą sostinės Lvivo gatvėje, vos kelios minutės pėsčiomis nuo Vilniaus miesto savivaldybės, kurios administracijos vadovu G. Paluckas dirbo 2007-2009 metais. Ir nors pastatrasis butas – tiek truputį mažesnis, tiek daug senesnės statybos nei daugiaubutis Žirmūnuose, sandorio kaina rodo, kad buto pardavėjas patyrė didelį nuostolį.
G. Paluckas 2012 m. sausį įsigijo nedidelį dviejų kambarių butą 1940 m. statybos pastate Lvivo gatvėje. Didelio įspūdžio nedaro nei 49 kvadratinių metrų plotas, nei pats pastatas. Dabartinė jo būklė panašėja į avarinę, ir tikrai abejotina, ar G. Paluckas ten kada nors gyveno. Visgi žinomo politiko sumokėta kaina – daug mažesnė nei ta, kurią 2008 m. paklojo ankstesnis savininkas.
Registrų centro „Sienai“ pateiktais duomenimis, už šį butą G. Paluckas sumokėjo lygiai 57 tūkst. litų arba 16,5 tūkst. eurų. Kaina už kvadratinį metrą – apie 337 eurai.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ statistika rodo, kad 2012 m. sausį kvadratinio metro kaina už dviejų kambarių butą senos statybos nerenovuotuose ir plytiniuose namuose Vilniaus centre ir gyvenamuosiuose rajonuose svyravo nuo 956 iki 1766 eurų už „kvadratą“. Bet turbūt geriausiai būsimo premjero sumokėtą kainą atspindi kita kaina – ta, kurią mokėjo ankstesnis buto savininkas.
Visgi ši statistika nebūtinai atliepia buto Lvivo gatvėje vertę, kadangi pastato būklė tikrai prasta. Ir panašu, kad tokia ji buvo ir turto pirkimo sandorio metu.
Registrų centro duomenimis, tas pats butas 2008 m. gegužę buvo nupirktas už 107 tūkstančius eurų. Taigi buto pardavėjas jį G. Paluckui perleido su 90 tūkst. eurų viršijančiu nuostoliu. Be abejo, įtakos čia turėti galėjo ir pasaulinė finansų krizė, mat Kipro įmonė butą įsigijo NT kainų „burbulo“ įkarštyje, o pardavė tuo metu, kai jis jau buvo išleidęs bene visą orą.
Kas tas pardavėjas? Kaip ir ankstesniame „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrime, kalba eina apie neaiškios kilmės kapitalą, besislepianti už egzotiškų jurisdikcijų.
Būstą būsimasis premjeras pirko iš Kipro bendrovės „Grafdec Limited“. Būtent ši įmonė 2008 m. gegužę už butą Lvivo gatvėje paklojo 107 tūkst. eurų, o vėliau perleido 90 tūkst. eurų mažesne kaina. Visgi oficialus buto pardavėjas prie realių šio turto savininkų neatveda.
Padedant tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos centrui OCCRP, nustatėme, kad „Grafdec Limited“ pagrindine akcininke buto pardavimo metu buvo bendrovė „Conmile Holding Limited“, registruota Nasau, Bahamų sostinėje. Bahamų įmonių registras – visiškai uždaras. O iš viešuose šaltiniuose esančių informacijos nuotrupų įmanoma sužinoti tik tiek, kad ši įmonė tikrai egzistuoja.
Tikėdamiesi sužinoti, kas stovėjo už Kipro įmonės, kreipėmės ir į advokatą Vytautą Kalmatavičių, iš kurio „Grafdec Limited“ įsigijo butą Lvivo gatvėje. Bet ir buvęs buto savininkas nurodė nežinantis Kipro bendrovės faktinių naudos gavėjų ir teigė matęs tik žmogų, kuris „Grafdec Limited“ atstovavo registruojant NT sandorį pas notarą. Šio žmogaus pavardės pašnekovas teigė nežinantis.
Dėl „Grafdec Limited“ savininkų ar atstovų kreipėmės ir į Vilniaus miesto savivaldybę, mat 2016 metais likviduota Kipro įmonė vis dar yra žemės po pastatu Lvivo g. 56 nuomininkė. Raštu pateiktame komentare savivaldybė informavo, kad „bankinių įplaukų iš „Grafdec Limited“ už valstybinės žemės nuomą nėra gavusi“.
Paprašius patikslinti sklypo suformavimo aplinkybes, savivaldybė nurodė, kad tai įvyko su G. Palucko parašu.
„Tenkinant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. raštu persiųstus pastato Lvivo g. 56 bendraturčių prašymus, vadovaujantis tuo metu galiojusia Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ redakcija ir atsižvelgiant į gyvenamojo namo inventorinės bylos duomenis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (Gintauto Palucko) 2007 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-1214 „Dėl sklypo Lvovo g. 56 duomenų nustatymo“ suformuotas 850 kv. m žemės sklypas jame esančio mažaaukščio gyvenamojo namo eksploatavimui ir rekonstravimui“, – nurodė savivaldybė.
Taigi faktinių „Grafdec Limited“ savininkų atsekti bent jau kol kas neįmanoma. Tačiau Kipro įmonė Vilniuje paliko dar vieną pėdsaką.
2007 m. lapkritį, apie pusmetis iki buto Lvivo gatvėje įsigijimo, „Grafdec Limited“ tapo vienintele sostinėje veikusios bendrovės „Arpbergas“ akcininke. Tiesa, „Grafdec Limited“ įmonę kontroliavo vos kelias savaites ir perleido atgal kitai Kipro bendrovei, iš kurios akcijas ir buvo įsigijusi.
Bendrovė „Arpbergas“ veikė adresų Giedraičių g. 2-7 – apleistame pastate prie Vilniaus savivaldybės. Tuo pačiu adresu veikė ir daugiau įmonių, pavyzdžiui, pasižymėjusių su Aliaksando Lukašenkos režimu ir jam artimais asmenimis susijusiose istorijose.
Tuo pačiu adresu veikė ir su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusi bendrovė „Uni Trading“ – ta pati įmonė, kuri nuo 2013 metų finansavo busimo premjero bendrovę „Sagerta“. Ir ta pati įmonė, kurios galutinių savininkų G. Paluckas teigė nežinantis. Nors tiek premjeras, tiek verslininkas neigė, kad „Sagerta“ buvo finansuojama D. Vilčinsko pinigais, trečiadienį publikuotame „Verslo žinių“ tyrime verslininkas visgi prisipažino buvęs G. Palucko verslo partneriu.
Nepaisant to, premjeras savo pozicijos nekeičia. Trečiadienį, kelios valandos po „Verslo žinių“ publikacijos pateiktame komentare, G. Paluckas savo ir D. Vilčinsko santykį apibūdino taip:
„Dėl savo ryšių su verslais jau esu pateikęs atsakymus. Taip pat patvirtinu, kad su p. Vilčinsku mūsų nesiejo ir nesieja jokios bendros verslo įmonės. Draugauja mūsų šeimos, tačiau nesieja jokie finansiniai įsipareigojimai ir verslo santykiai.“
Giedraičių g. 2-7 pėdsaką paliko ir bendrovė „Lexie Ventures“, priklausanti sankcionuotam Baltarusijos oligarchui Aliaksejui Aleksinui. Šiuo metu ši įmonė registruota Trinapolio g. 25 – premjero kaimyno ir A. Aleksino verslo partnerio Mariaus Giržado bute.
Be to, „Lexie Ventures“ vadovu 2012-2016 m. dirbo Justinas Klimašauskas. Vadovaudamas „Lukašenkos pinigine“ dabar tituluojamo oligarcho įmonei, jis taip pat vadovavo ir „Uni Trading“ – kitam Giedraičių gatvės „verslo inkubatoriaus“ subjektui, kuris finansavo dabartinio premjero verslą.
J. Klimašauskas – vienas elitinės verslo paslaugų kompanijos „Lewben“ vadovų – pėdsaką paliko ir įmonėje „Arpbergas“, kurią trumpai kontroliavo Kipro įmonė „Grafdec Limited“, G. Paluckui pardavusi butą už 16,5 tūkst. eurų. J. Klimašauskas „Arpbergo“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007 m. birželio iki tų pačių metų gruodžio, taigi ir tuo metu, kai sostinės įmonė buvo kontroliuojama „Grafdec Limited“.
Klausimus apie sandorį su „Grafdec Limited“ premjerui pateikėme raštu – kaip ir kitus „Sienos“ ir „Laisvės TV“ klausimus. Aiškindamas sandorio kainą, G, Paluckas akcentavo, kad tai buvo nepavykusi investicija į neįvykusį NT plėtros projektą. Pateikiame pilną Gintauto Palucko komentarą šiuo klausimu:
2012 metais iš Jūsų minimos įmonės, kurios interesus tuo metu atstovavo man žinomas privatus fizinis asmuo J. A., įsigijau avarinės būklės patalpas Vilniuje adresu Lvivo g. 56. Pažymėtina, jog pastatas tuo metu buvo pripažintas netinkamu gyventi, taip pat nebuvo tiekiamos nei šildymo, nei vandens, nei nuotekų šalinimo paslaugos. Patalpos (naudingasis plotas – 34 kv. m.) buvo įsigytos kaip investicinio projekto dalis ir, mano įsitikinimu, atitiko rinkos vertę vertinant realią patalpų ir pastato būklę.
Mano žiniomis, kurias man pateikė aptariamos įmonės interesų atstovas prieš sudarant sandorį 2012 metais, įmonė 2008 metais startavo su investiciniu projektu, kurio tikslas – pabaigti išpirkti dar neišpirktus butus iš likusių senųjų gyventojų adresu Lvivo g. 56, pakeisti detalųjį planą, suprojektuoti naują statinį ir projektą parduoti arba įgyvendinti savo jėgomis. Dėl paskutinių dviejų likusių patalpų vyko derybos ir jų metu buvo sulygta įsigijimo kaina. Kas sąlygojo didelę sutartą patalpų kainą, nežinau, tačiau manau, kad tam įtaką turėjo faktas, jog tai buvo paskutinės neišpirktos patalpos. Susitarimą įmonei pavyko įgyvendinti tik iš dalies. Įsigytos vienos (aptariamos) patalpos, antrųjų savininkas paskutinę akimirką parduoti savo valdomas patalpas atsisakė. Investicinis projektas įstrigo ilgiems metams, kaip ir mano investicija.
Mano žiniomis, įmonės lėšų kilmė ir šaltinis yra privataus fizinio asmens paskola, kuris, tikėtina, ir buvo galutinis įmonės naudos gavėjas.
.jpg)
Premjeras taip pat pateikė savo atsakymus į 27 „Sienos“ ir „Laisvės TV“ klausimus, kuriuos Vyriausybės vadovui išsiuntėme praėjusią savaitę. G. Palucko komentarus pilna apimtimi paskelbsime vėlesnėje publikacijoje.
Prie šio tyrimo prisidėjo Andreas Cosma (OCCRP)
