Pernai vasarą Pagėgių politiko Kęsto Komskio vadovaujami darbininkai plušo tvarkydami įstabaus grožio Lentvario dvaro teritoriją. Tai K.Komskio įmonei „Kalibrus“, kylančiai ant kito, staiga bankrutavusio verslo likučių, leido laimėti nemažos vertės Pagėgių savivaldybės konkursą. Tik viena bėda – Lentvario dvare K.Komskio darbininkų nebuvo nė kvapo.
Nauja K.Komskio įmonė „Kalibrus“ Pagėgių savivaldybės rengiamuose konkursuose laimi didelės vertės viešuosius pirkimus, kurie, kaip pavyko išsiaiškinti sienos žurnalistams, kelia abejonių dėl pirkimo proceso skaidrumo.
„Kalibrus“ dar prieš pusantrų metų turėjo vos vieną darbuotoją. Dabar – tai stambiausias Pagėgių savivaldybės užsakomų darbų tiekėjas. „Kalibrus“ 2020 metais laimėjo keturis Pagėgių savivaldybės viešuosius pirkimus iš kurių du – stambios vertės. Ir abu šie pirkimai kelia nemažai klausimų.
Vieną konkursą K.Komskio verslas laimėjo pateikdamas dokumentus apie niekada neatliktus darbus Lentvario dvare. Kitame K.Komskio konkurentai, siūlę pastebimai mažesnes kainas, vienas po kito pasitraukė iš kelio, šimtatūkstantinį užsakymą atiduodami politiko valdomai įmonei.
Pagėgių savivaldybės kraštovaizdžio formavimo darbų konkurso sąlygose buvo nustatytas reikalavimas turėti panašių darbų patirties. Buvo apibrėžta, kad konkurse dalyvaujančios įmonės per pastaruosius 5 metus turėjo būti įvykdžiusios bent vieną panašaus pobūdžio sutartį už ne mažiau kaip 40 tūkst. eurų.
Kaip to įrodymą „Kalibrus“ pateikė bendrovės „Ginota“ raštą, liudijantį, jog K.Komskio įmonė 2019 m. atliko „Lentvario dvaro sodybos ir parko sutvarkymo darbų“ už 73,5 tūkst. eurų be PVM.
Susisiekus su UAB „Ginota“ direktoriumi Artūru Laktionkinu, šis iš pradžių negalėjo atsiminti darbų toje teritorijoje, tačiau vėliau pats įvardijo, kad “Kalibrus” galimai darbavosi parko teritorijoje.
„Lentvario dvare? Ne, kad Lentvario dvare aš neatsimenu, kad būtume dirbę. Jūs turit omeny gal šitą Lentvario parko teritoriją? Nes mes patys kai subrangovai ten darbavomės“, – Sienai sakė A.Laktionkinas.
Netrukus paaiškėjo, kad nei dvare, nei parke nedirbo nei „Kalibrus“, nei „Ginota“.
Lentvario dvare ir dabar vyksta didelės apimties darbai, finansuojami ES lėšomis. Tačiau šiems darbams pasamdyta bendrovė „Senamiesčio restauratoriai“ nedirbo nei su „Ginota“, nei su jos neva persamdyta „Kalibrus“.
„Neturim mes čia subrangovų visiškai. (...) Ne, pirmąkart girdžiu“, – „Sienai“ sakė „Senamiesčio restauratorių“ atstovas Andrius Milkius.
Netrukus po šio pokalbio A.Milkius susisiekė su dvaro savininku, milijonieriumi Ugniumi Kiguoliu.
„Sakė siųsti visus toli toli. Sakė: „nieko aš nesamdžiau“, – pokalbį su U.Kiguoliu atpasakojo pašnekovas.
Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, „Siena“ kreipėsi į „Ginotos“ direktorių su prašymu patikslinti, kokius darbus Lentvario dvaro teritorijoje atliko jos samdyti K.Komskio pavaldiniai. Informacijos A.Laktionkinas ieškojo maždaug pusantros savaitės.
Tada „Ginotos“ direktorius versiją pakeitė ir teigė, kad jokių darbų UAB „Kalibrus“ Lentvario dvare ar parke vis dėlto neatliko. Anot verslininko, K.Komskio įmonė tikrai dirbo ir tikrai įgyvendino didelės apimties darbus – tik ne dvare ir ne Lentvaryje, O Vilniaus mieste, Karoliniškių mikrorajone, adresu D.Gerbutavičiaus g. 9.
A.Laktionkino teigimu, klaidą Pagėgių savivaldybei pateiktame dokumente padarė buvęs darbuotojas.
„Tą dokumentą ruošė žmogus, kuris nebedirba pas mus. Ir ten yra klaida padaryta tokia, kad ne tas objektas parašytas. Suma atitinka, darbai žemės tvarkymo, bet objektas nurodytas visiškai ne tas. Kodėl tas objektas parašytas tai aš galiu tik spėliot“, – komentavo A.Laktionkinas.
Kaip pavyko supainioti Lentvario dvarą su stadionu Karoliniškėse, kur K.Komskio įmonė esą tikrai dirbo, A.Laktionkinas teigė negalįs paaiškinti. Verslininkas svarstė, esą „Ginota“ taip pat norėjo dalyvauti Lentvario dvaro tvarkymo konkurse.
Tačiau šio konkurso laimėtojas paaiškėjo 2019 m., pradžioje. Taigi šių metų vasarį, išduodama darbus Lentvario dvare neva patvirtinantį dokumentą, „Ginota“ neturėjo net teorinių galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose.
Anot A.Laktionkino, „Kalibrus“ buvo samdoma, nes disponavo specializuotiems darbams reikalinga technika. Tačiau tuo metu, kai Ginota nurodė samdžiusi K.Komskio įmonę, „Kalibrus“ turėjo vos vieną darbuotoją ir neturėjo jokios technikos. Visą reikalingą techniką ir darbuotojus galbūt turėjo kita K.Komskio įmonė „Agrolira“. Dabar ji bankrutuoja, bet pernai balandį, kai „Ginota“ esą samdė kitą K.Komskio verslą, „Agrolira“ jokių žlugimo ženklų nerodė.
Paklausus, ar „Ginotai“ buvo žinomos šios aplinkybės, įmonės vadovas to neslėpė ir netgi papasakojo, kad sutarties pasirašymas su darbuotojų ir technikos neturinčia „Kalibrus“ buvo ne jo iniciatyva.
– Kodėl pasirašėte sutartį būtent su „Kalibrus“?
– O nežinau, man taip jie davė šitą įmonę.
– Būtent pats direktorius pasiūlė?
– Taip taip, mes bendravom ir jie darė per šitą įmonę darbus.
<...>
– Pamenate, sakėte, kad žinojote, jog „Kalibrus“ turi tik vieną darbuotoją?
– Taip, pamenu.
– O technikos, kiek mes matom, irgi tuo metu jokios neturėjo, tai įdomu, kodėl samdėt įmonę ir be darbuotojų, ir be technikos?
– Nu matot, paprastas dalykas – ar man samdyti „Agrolirą“, ar man samdyti „Kalibrusą“, man jokio skirtumo. Man svarbu, kad darbai buvo atlikti už tą sutartą kainą. Tai jeigu jie tarpusavy kažką pasirašo ar dar su trečiais asmenimis, man jau jokio skirtumo.
Kraštovaizdžio formavimo darbų konkurse K.Komskio įmonė varžėsi su bendrove „Vilniaus betono demontavimo technika“.
Konkursas buvo sudarytas iš dviejų dalių – pirmoje dalyje „Kalibrus“ pateikė kur kas mažesnę kainą (36,448 tūkst. eurų su PVM – 57 tūkstančiais pigiau nei konkurentai) ir laimėjo. Antroje dalyje K.Komskio įmonė pateikė beveik dvigubai didesnę nei konkurentų kainą: darbus siūlė atlikti už 144,859 tūkst. eurų, konkurentai – už 78,14 tūkst. eurų. Bet laimėjo „Kalibrus“.
Galutinė „Kalibrus“ kaina abiejose pirkimo dalyse siekė kiek daugiau nei 181 tūkstantį eurų – tai yra maždaug 17 tūkst. eurų daugiau nei konkuruojančios įmonės.
„Vilniaus betono demontavimo technikos“ pardavimų ir veiklos administravimo vadovė Indrė Metrikė Sienai komentavo, kad konkursas jai pasirodė neskaidrus po to, kai jų pasiūlymas buvo atmestas dėl neva nepateiktų įkainuotų darbų kiekių žiniaraščių.
„Ten tikrai buvo nešvarių dalykų“, – „Sienos“ žurnalistams sakė I.Metrikė ir patikino, kad žiniaraštį jos įmonė, vis dėlto pateikė.
„Situacija tokia, kad mes pateikėme pasiūlymą, visus priedus ir nepastebėjome, kad žiniaraštis neprisikabino dėl techninės klaidos. Tai mes jį išsiuntėme dvi minutės po termino. Bet matyt, jiems reikėjo, kad laimėtų kiti ir jie iškart mus išmetė už tai“, – apie situaciją pasakojo I. Metrikė.
Įmonės atstovė teigė, kad buvo pateiktas ieškinys dėl konkurso organizavimo, tačiau dėl žmogiškos klaidos skundas pasiekė ne tos apylinkės teismą ir įmonė liko nieko nepešusi.
Negana to, kad „Kalibrus“ konkursą laimėjo su gerokai didesne nei konkurentų kaina, po poros mėnesių ši kaina dar išaugo. K.Komskio įmonė liepos mėnesį su Pagėgių savivaldybe pasirašė susitarimą dėl antros pirkimo dalies darbų kainos kėlimo 17 tūkst. eurų – nuo 144 tūkst. iki 162 tūkst. eurų.
Kitame Pagėgių savivaldybės konkurse gausus būrys verslininkų varžėsi dėl tikrai solidžios sumos. Maždaug 300 000 tūkstančių eurų vertės Polderių rekonstrukcijos darbų konkurse dalyvavo 9 dalyviai. Paaiškėjus pasiūlymų kainoms, „Kalibrus“ rikiavosi tik ketvirtoje vietoje. Bet galiausiai laimėjo.
Viena K.Komskio verslo konkurentė teigė padariusi klaidą sąmatoje ir todėl pasitraukusi. Antroje vietoje buvusios įmonės direktorius „Sienos“ žurnalistams teigė laimėjęs didesnį konkursą, todėl iš šio pasitraukęs. O trečios įmonės direktorius pasakojo pasitraukęs dėl to, kad prieš jį eilėje, neva, buvo du pigesni pasiūlymai ir šis nematęs prasmės toliau dalyvauti. Tai Alfonsas Jokūbaitis, įmonės „Vorupė“ savininkas ir direktorius.
Paklaustas, iš kur tebevykstant konkursui jis galėjo sužinoti tokią informaciją, A.Jokūbaitis tikino sąrašą gavęs iš Pagėgių savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus.
„Atsiuntė eilę man atrodo sustatytą Pagėgių savivaldybė ir kadangi aš ten koks trečias ar ketvirtas buvau, nebeteikiau toliau“, – telefonu komentavo A.Jokūbaitis.
Pagėgių savivaldybė pateikė kitokią įvykių versiją. A.Jokūbaitis esą savo noru atsisakė pasirašyti sutartį, nors buvo paskelbtas laimėtoju. Po kurio laiko ir verslininkas pakeitė savo poziciją: esą buvo gautas pranešimas apie pergalę konkurse, bet dokumentas „pasirodė neįtikinamas“.
Kreipėmės į K.Komskį prašydami pakomentuoti situaciją. Politikas paprašė klausimus pateikti raštu. Nuo to laiko praėjo jau daugiau nei savaitė, bet K.Komskis jokių atsakymų nepateikė ir į skambučius neatsiliepė.
Su didžiausio K.Komskio įmonės laimėto konkurso aplinkybėmis supažindinome laikinąją Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovę Jovitą Petkuvienę. Anot jos, tai primena neretai naudojamą modelį, kai konkurentai sulaukia „signalų“, kad pasitrauktų iš kelio vienam tiekėjui, o dokumentuose tai aprašoma kaip savanoriškas jau laimėto konkurso atsisakymas.
„Kai pigesnius ar geresnius pasiūlymus pateikę tiekėjai toliau nedalyvauja pirkime – nepateikia prašomų dokumentų ar nepatikslina pasiūlymo informacijos – ir yra atmetami, visada kyla abejonių dėl tokio pirkimo skaidrumo. Galbūt formaliai procedūriniai dokumentai ir sutvarkomi, tačiau šešėlis ant tokių pirkimų tikrai krenta.
Ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai „netinkamas tiekėjas“ sulaukia signalų iš perkančiosios organizacijos atstovų, kad vykdyti sutartį bus neįmanoma ir geriau toliau nedalyvauti. Apmaudu, kad tokiais atvejais verslas per dažnai nutyli ir nesikreipia į atsakingas institucijas“, – teigė J.Petkuvienė.
„Kalibrus“ K.Komskio verslo žemėlapyje atsidūrė tik pernai vasarį. Dabar ši įmonė yra didžiausia darbų tiekėja Pagėgių savivaldybei. Tokių darbų, kuriuos anksčiau atlikdavo bankrutuojanti „Agrolira“.
Pagėgių savivaldybė „Tauragės kurjeriui“ yra nurodžiusi, kad netikėto bankroto ištikta „Agrolira“ sulaukė sankcijų. Pernai dėl nebaigtų darbų su žlungančia K.Komskio įmone nutrauktos trys sutartys. Kaip nurodo Pagėgių savivaldybė, neatliktų darbų vertė siekia apie 160 tūkst. eurų.
„Kalibrus“ laimėtų pirkimų vertė šią sumą jau dabar viršija kelis kartus. Nors „Kalibrus“ vykdo tokią pačią veiklą, kokia užsiėmė žlunganti „Agrolira“, seno K.Komskio verslo problemos nesukelia sunkumų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Bendrovės „Kalibrus“ neslegia ir „Agroliros“ skolų našta.
„Agrolira“ bankrutuoja sukaupusi skolų už daugiau nei 400 tūkst. eurų. Įmonės turto vertė šiai sumai neprilygsta nė iš tolo.
Beje, teikdamas dokumentus Pagėgių savivaldybės pirkimams, K.Komskis klaidingai nurodė „Kalibrus“ adresą. Dokumentuose nurodyta vieta, kurioje registruota bankrutuojanti „Agrolira“.
„Kalibrus“ atsiradimas tarp K.Komskio verslų sutapo su „Agroliros“ žlugimo pradžia.
Pernai vasarį priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo „Agroliros“ darbininkas pripažintas kaltu dėl mirtinos avarijos, kurioje žuvo dviejų mažamečių vaikų tėvas. Teismo sprendimas palietė ir „Agrolirą“, mat darbininkas vairavo įmonės automobilį, o avariją sukėlė būdamas neblaivus, po darbo važiuodamas su būreliu bendradarbių.
Žuvusiojo vaikams ir artimiesiems priteista apie 100 tūkst. eurų. Nepraėjus nė mėnesiui nuo teismo sprendimo, K.Komskio įmonė „Rembuta“ nusipirko „Kalibrus“ – 2018 m. įsteigtą, bet jokios reikšmingos veiklos nevykdžiusią įmonę.
Pernai balandį „Agrolira“ nustojo mokėti įmokas „Sodrai“. Ilgainiui tai tapo įmonės bankroto priežastimi.
Kol „Kalibrus“ augo ir, anot dokumentų, darbavosi Lentvario dvare, „Agrolira“ kaupė skolų bagažą. Ne tik „Sodrai“ ar Mokesčių inspekcijai: didžioji dalis avarijoje žuvusio vyro artimiesiems priteistos kompensacijos taip pat liko neišmokėta.
Bankroto byla „Agrolirai“ iškelta pernai, lapkričio 12 d. Diena anksčiau įmonėje atsirado naujas akcininkas – Saulius M. iš Pagėgių, pats dirbęs „Agroliroje“ paprastu darbininku. Netrukus prie Sauliaus M. prisidėjo dar du vyrai iš Pagėgių, darbo santykiais susiję su K.Komskio verslais.
Kai „Sienos“ ir „Tauragės kurjerio“ žurnalistai susisiekė su naujaisiais „Agroliros“ akcininkais, visi trys vyrai tvirtino jokių akcijų niekada nepirkę. Vienas savo versiją pakeitė kitą dieną: vyriškis teigė įgijęs 24 proc. „Agroliros“ akcijų – lygiai tiek, kiek leidžiama registruoti neturint notaro patvirtintos sutarties. Iš kokių pinigų ir kodėl pirko bankrutuojančio verslo akcijas, vyras taip ir nepaaiškino.
Dėl „Agroliros“ žlugimo šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis pradėtas „Sienos“ ir „Tauragės kurjerio“ publikacijų pagrindu. Kaip „Sienai“ pranešė Generalinė prokuratūra, įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo nusikalstamo bankroto ir turto iššvaistymo. Teisėsauga neatmeta galimybės, kad tyrimas gali būti praplėstas, jei bus gauta duomenų „dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų“.
