Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
tyrimai

Lošimas gyvybėmis: milijonai nesaugių respiratorių pasiekė Europą

Lošimas gyvybėmis: milijonai nesaugių respiratorių pasiekė Europą

Edin Pašović / OCCRP nuotr.
Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP su partneriais iš 16 Europos valstybių identifikavo mechanizmą, leidusį karantino periodu į Europą įvežti daugybę nesaugių respiratorių. Pateikiant klaidinančius dokumentus, naudotus ir Lietuvoje, pandemijos suvaldymui buvo įsigyta daugybė respiratorių, kurie saugumo standartų neatitinka net iš tolo.

Abejotinos kokybės asmens apsaugos priemonės Europos ligoninėms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms buvo parduodamos pasitelkiant dokumentus, kurie sudaro gaminio kokybės iliuziją, bet jokios atitikties saugos standartams nepatvirtina. Apie tokius dokumentus „Siena“ jau rašė dviejuose naujausiuose tyrimuose:

Į Lietuvą pateko daugybė pavojų kelti galinčių respiratorių
Klaipėda pirko respiratorius su galimai padirbtais dokumentais

Sertifikatais pristatomi dokumentai dažnai žymimi CE simboliu, kuris turėtų patvirtinti gaminio atitiktį europiniams saugos standartams. Tačiau tarptautinis tyrimas nustatė daugybę atvejų, kai kiniški respiratoriai į Europą pateko šį ženklinimą naudojant be jokio teisinio pagrindo. Vienais atvejais, gaminiai buvo ženklinami CE simboliu, prie jo pridedant identifikacinį kodą įstaigos, kuri neturi teisės sertifikuoti respiratorių. Pavyzdžiui, taip nutiko su Lietuvoje platintais respiratoriais KY2020:

Respiratoriai KY2020 („Delamode Baltics“ nuotr.)

Jie pažymėti „CE1282“. Šis kodas nurodo Italijos kompaniją „Ente Certificazzione Macchine“ (ECM), kuri nėra akredituota atlikti asmens apsaugos priemonių sertifikavimą. ECM pati skelbia, esą jos identifikacinis kodas ant respiratorių naudojamas neteisėtai.

Kitais atvejais, CE ženklinimas ant kiniškų respiratorių dedamas be jokio identifikacinio kodo. O kodas yra būtinas, nes tik taip įmanoma nustatyti, kokia (jei iš viso) akredituota įstaiga patvirtino gaminio saugumą. Tokį ženklinimą radome ant „Love Surprise“ respiratorių, kurių už 107 tūkst. eurų įsigijo Klaipėdos savivaldybė.

Respiratoriai „Love Surprise“  (UAB „Vadasiga“ nuotr.)

Gali paliesti visą ES

Švedijos televizijos SVT žurnalistams pavyko surinkti duomenis, parodančius, kiek patikimi yra ECM ir kitais abejotinais sertifikatais aprūpinti respiratoriai. SVT surinktais duomenimis, laboratoriniai tyrimai parodė, jog daugiau nei pusė tokių respiratorių neatitinka minimalių saugos reikalavimų.

Problemos mastas yra milžiniškas. Kaip teigia Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), jau konfiskuota milijonai nekokybiškų respiratorių ir kitų asmens apsaugos priemonių, patekusių į ES karantino periodu. OLAF vertinimu, problema gali paliesti visas ES valstybes nares.

„Netikrais sertifikatais aprūpinti gaminiai gali būti neveiksmingi ar net kenksmingi sveikatai. Tai liečia ne tik pavienius vartotojus, bet ir vaistines, slaugos namus ir dideles perkančiąsias organizacijas kaip ligoninės ar kalėjimai“, – OCCRP teigė OLAF vadovas Ville Itälä.

OLAF dar kovą pradėjo tyrimą dėl klaidinančių ar suklastotų sertifikatų naudojimo, tiekiant abejotinos kokybės priemones Europos šalims.

Lošimas gyvybėmis

OCCRP ir partnerių atliktas tyrimas nustatė, kad ECM ir kitų tiekėjų abejotini sertifikatai buvo panaudoti tiekiant asmens apsaugos priemones į mažiausiai 19 Europos valstybių. Tarp parduotų gaminių netrūko ir tokių, kurie buvo išimti iš prekybos bei pasirodė esantys nesaugūs, atlikus nepriklausomus bandymus laboratorijose.

Sertifikatus ar į juos panašius dokumentus išduodančios įmonės tai daro ne už dyką. Dokumentas, galintis atverti duris į ES rinką, gali kainuoti ir keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Kaip suprantate, visi, norintys uždirbti greitų pinigų, yra pasirengę pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis“, – OCCRP teigė Europos saugos federacijos (ESF) generalinis sekretorius Henkas Vanhoutte. Anot jo, nuo kovo vidurio organizaciją užvertė „beprotiškas“ kiekis klausimų ir pranešimų apie abejotinus sertifikatus. Kartais tokių pranešimų ateidavo net po šimtą per dieną.

Daugiausiai pranešimų ESF gavo apie Italijos kompanijos ECM sertifikatus. Šie sertifikatai dažniausiai aptikti ir šio tyrimo metu nagrinėtuose viešųjų pirkimų dokumentuose.

Tyrimo metu žurnalistai aptiko 66 skirtingus ECM sertifikatus asmens apsaugos priemonėms. Bent dešimtyje atvejų, dokumentai buvo išduoti respiratoriams, kurių prekyba vėliau buvo apribota, arba kurių neatitikimą saugos standartams įrodė laboratoriniai bandymai.

„ECM lošia žmonių gyvybėmis“, – sakė Danijoje dirbanti saugos sektoriaus konsultantė Dorte Kardel.

ECM biuras Italijoje (įmonės nuotr.)

Vartai į Europą – už 20 tūkstančių

ECM turi teisę sertifikuoti, pvz., radijo techniką ar tam tikrus medicinos prietaisus, bet ne asmens apsaugos priemones. Problemų dėl netinkamo gaminių sertifikavimo Italijos bendrovė turėjo dar 2010 metais. Koronaviruso pandemijos metu suklestėjęs ECM sertifikatų verslas sukėlė didelį rezonansą Italijoje, itin nukentėjusioje nuo COVID-19.

„Accredia“, Italijos institucija, prižiūrinti akreditavimo įstaigų veiklą, dar balandžio pradžioje pareiškė, kad ECM išduodami dokumentai yra klaidinantys. Esą tokia veikla „gali diskredituoti visą sistemą“.

Net po tokių pareiškimų, ECM tęsė tą pačią veiklą. OCCRP pavyko gauti Italijos kompanijos susirašinėjimą su potencialiu klientu, vykusį balandžio pabaigoje. ECM elektroniniuose laiškuose siūlė kiniškų respiratorių „atitikties“ dokumentus parengti už 20 tūkst. eurų sumą, pinigus sumokant avansu.

Visą OCCRP tyrimą skaitykite čia.

„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Patreon platformoje.
© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.
No items found.

Discover more investigations

Spustelėdami „Sutinku“ sutinkate, kad jūsų įrenginyje būtų saugomi slapukai tam, kad užtikrintume Jums sklandesnį naršymą svetainėje bei galėtume analizuoti svetainės naudojimą. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, peržiūrėkite mūsų PRIVATUMO POLITIKĄ.