„Sienos“ tyrimų apie pabėgėlių iš Ukrainos išnaudojimą centrinė figūra – marijampolietis verslininkas Mečislovas Bušas – neišvengė atsakomybės už savo veiklą. Pusantrų metų trukę M.Bušo bandymai užginčyti jam skirtą baudą už darbo teisės pažeidimus baigėsi fiasko.

Dar 2022 metų gruodį Valstybinė darbo inspekcija pripažino M.Bušą atsakingu už tai, kad, būdamas UAB „Nermeka“ direktoriumi, nedeklaravo įmonėje laikinojo įdarbinimo vykdomos veiklos ir nesilaikė Darbo kodekso reikalavimų. Už šio ir kitų administracinių nusižengimų padarymą M.Bušui buvo skirta 2000 eurų bauda.

Šį nutarimą M.Bušas skundė tiek Kauno apylinkės teismui, tiek jį pralaimėjęs, KaunoApygardos ir Aukščiausiajam teismui. Tačiau Aukščiausiasis teismas liepos 4 dieną paskelbė išnagrinėjęs bylą, M.Bušo skundų netenkino ir inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą.

Pateikdamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, Bušas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą. Bušo teigimu, jo vadovaujama UAB „Nermeka“ nevykdė laikinojo įdarbinimo veiklos, o į kitą įmonę – UAB „Lindo“ – keturi UAB „Nermeka“ darbuotojai buvo komandiruoti vadovaujantis tarp įmonių pasirašyta paslaugų teikimo sutartimi. Taigi, tarp įmonių neva buvo susiklostę paslaugų teikimo, o ne laikinojo įdarbinimo santykiai.

Apie šią ydingą praktiką, kai laikinasis įdarbinimas slepiamas po paslaugų ir rangos sutartimis, Sienai jau anksčiau pasakojo darbo teisės ekspertas, Widen advokatų kontoros partneris Vilius Mačiulaitis. 

„Čia yra pilkų zonų. Pavyzdžiui, rangos santykiai. Čia gaunasi jau nebe laikinasis įdarbinimas, bet jau išeina paslauga“, – tuomet komentavo V.Mačiulaitis.

Tačiau „pilkosios zonos“ teismų neįtikino. Aukščiausiasis teismas savo sprendime pažymėjo, kad UAB Nermekos ir UAB Lindo santykiai atitiko laikinojo įdarbinimo, ne rangos santykius. 

„Laikinajam įdarbinimui yra būdinga tai, jog laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo darbo naudotojo, o ne laikinojo įdarbinimo įmonės naudai ir būdamas jam pavaldus. Todėl tokie atvejai, kai darbuotojai paskiriami laikinai dirbti įmonėse jų veiklos srityje ir jų veiklos tikslams pasiekti, darbo naudotojo darbuotojų prižiūrimi ir vadovaujami, darbo naudotojui teikiant darbo priemones ir įrankius, turi būti vertinami kaip laikinojo darbo sutartis“, – rašoma teismo pranešime spaudai. 

Aukščiausiasis teismas paliko galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus ir M.Bušui paskirtą piniginę baudą.

Primename, kad Mečislovas Bušas ir UAB Nermeka buvo jau ne kartą sulaukusi teisėsaugos dėmesio ir baudų, kai Sienos žurnalistai paviešino įmonės vykdomą darbuotojų išnaudojimą, kurį vėliau pripažino ir darbo inspekcija bei skyrė M.Bušui 120 eurų baudą.

Kviečiame pasižiūrėti jau anksčiau Sienos skelbtus tyrimus apie „Nermeką“ ir M.Bušą.

Tekstas parengtas pagal Lietuvos Teismų pranešimo žiniasklaidai medžiagą. Pilną pranešimo tekstą galite skaityti čia.