Didžiausia Lietuvos įmonė „Orlen Lietuva“ nutarė nesileisti į diskusijas apie nutekėjusių dokumentų atskleistą jos prekybą su Moldovoje, separatistiniame Padniestrės regione, veikiančiu abejotinos reputacijos verslu. Į klausimus apie akcizus, kurių nuo lietuviškų degalų galėjo negauti Moldovos biudžetas, „Orlen Lietuva“ atsako glaustai – tai ne jos atsakomybė.
Nutekėję dokumentai, kuriuos nagrinėja tarptautinis tyrimas FinCEN Files, atskleidė „Orlen Lietuva“ santykius su korporacija „Šerif“. Anot ekspertų, ši dviejų buvusių sovietinių saugumo tarnybų darbuotojų įsteigta korporacija faktiškai kontroliuoja Padniestrės politinį ir ekonominį gyvenimą.
„Šerif“ metami tarimai gyvenus iš kontrabandos – į Moldovą ir kitas šalis tiekiant prekes, atpigintas specifinėmis Padniestrės sąlygomis. Tarp kontrabandos iš Padniestrės srautų minimi ir degalai. Esą jie į separatistinę teritoriją ilgą laiką buvo vežami be jokios Moldovos tarnybų kontrolės ar, juo labiau, mokesčių surinkimo. Be to, pigesni Padniestrės degalai esą tvindo Moldovos juodąją rinką.
„Orlen Lietuva“ neneigia prekiavusi su „Šerif“. Vis dėlto Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ kontroliuojama bendrovė atsisako atskleisti, kiek degalų pardavė Padniestrės korporacijai. Taip pat nutylima, kiek metų vyko prekyba tarp didžiausios Lietuvos įmonės ir Padniestrės oligarchų.
Prekyba su Padniestrės korporacija jau patraukė ir politikų dėmesį. Trys parlamentarai reikalauja paaiškinimų dėl „Orlen Lietuva“ santykių su „Šerif“.
Pirmadienį „Siena“ publikavo informaciją apie „Orlen Lietuva“ prekybos santykius su korporacija „Šerif“. Tai didžiausias verslas Padniestrėje, įsteigtas dviejų buvusių sovietinių saugumo tarnybų pareigūnų ir tituluojamas faktiniu separatistinio regiono valdovu. Korporacija „Šerif“, anot Moldovos ekspertų, taip pat siejama su didelio masto kontrabanda.
Kontrabandos verslui klestėti leido dešimtmečiais žiojėjusi skylė Ukrainos ir Moldovos pasienyje, kur sieną faktiškai kontroliavo Padniestrės separatistai, o Moldovos pusė neturėjo jokių pajėgumų tikrinti krovinius ar rinkti importo mokesčius. Taip Padniestrė importavo kur kas daugiau prekių, nei reikia pačiam regionui. Šios prekės – daug pigesnės nei Moldovoje ar kitose kaimyninėse šalyse – upėmis plaukė į juodąją rinką.
Kontrabanda iš Padniestrės – viena priežasčių, dėl kurių Moldova yra viena vargingiausių Europos valstybių.
Nutekėję bankiniai pranešimai apie įtartinas operacijas atskleidžia, kad „Orlen Lietuva“ prekiavo su „Šerif“. Nutekėjusiuose dokumentuose minima tik 4,4 mln. dolerių suma, tačiau „Šerif“ didžiausią Lietuvos įmonę nurodo tarp didžiausių savo tiekėjų.
Papildomas galvosūkis Lietuvos ir Moldovos naftos prekyboje – įspūdingi neatitikimai abiejų valstybių deklaruojamoje statistikoje.
„Orlen Lietuva“ „Sienai“ nurodė 2011-2019 m. į Moldovą eksportavusi 164,5 tūkst. tonų benzino ir dyzelino, tai beveik 99 proc. oficialaus Lietuvos eksporto, nurodomo Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos duomenų bazėje UN Comtrade. Tačiau Moldovos deklaruotos degalų importo iš Lietuvos apimtys kelissyk mažesnės. Ypač akis bado skirtumai 2013-2017 m. periodu.
„Jei žinote, kad pagrindinis importuotojas iš Mažeikių į Moldovą buvo „Šerif“ – iškart sakau, kad skirtumas tarp apimčių, deklaruojamų Moldovos ir Lietuvos, yra Padniestrėje“, - „Sienai“ sakė buvęs Moldovos Energetikos reguliavimo agentūros vadovas Viktoras Parlikovas.
Skaičiuojant doleriais, neatitikimas tarp Lietuvos ir Moldovos deklaruojamų duomenų siekia apie 94 mln. dolerių. Pasiteiravome „Orlen Lietuva“, kaip bendrovė galėtų paaiškinti tokius didelius skirtumus.
„Apgailestaujame, tačiau negalime komentuoti Moldovos Respublikos pateikiamų statistinių duomenų“, - teigiama bendrovės raštu pateiktame komentare.
Lietuvos degalų eksportas į Moldovą drastiškai krito po 2017 metų. Tada Ukraina ir Moldova pradėjo įvedinėti jungtinę kontrolę Ukrainos ir Padniestrės pasienyje. „Orlen Lietuva“ tvirtina, kad eksportas krito dėl išaugusios degalų paklausos Lenkijoje.
Pasiteiravome, kokia dalis „Orlen Lietuva“ eksporto į Moldovos teritoriją vyko per Padniestrės separatistų kontroliuojamą Moldovos-Ukrainos pasienio ruožą. Naftos perdirbimo gamykla patvirtino, kad visas krovinių eksportas į Moldovą vyko per Ukrainą, bet konkrečių pasienio ruožų nenurodė.
„Visi degalai, skirti klientams, registruotiems Moldovos Respublikoje, buvo parduoti/nuosavybės teisė perleista ties Baltarusijos/Ukrainos siena“, - teigia „Orlen Lietuva“.
Galimo lietuviškų degalų gabenimo į Padniestrę, apeinant Moldovos muitų sistemą, bendrovė nevertina – esą tokių mokesčių mokėjimas nėra jos atsakomybė.
„Naftos produktų, kurie parduodami buvusios Tarybų Sąjungos šalių teritorijose, nuosavybės teisė perduodama pasienyje ir klientas yra atsakingas už visus importo formalumus ir tinkamą deklaravimą. Tai taip pat apima, bet neapsiriboja, muito mokesčių, akcizų, PVM ir kitų mokesčių sumokėjimo šalyje, kurios rinkoje naftos produktai bus realizuoti ar išleisti į apyvartą“, - rašoma įmonės komentare.
Taip pat pateikėme keletą klausimų apie „Orlen Lietuva“ ir „Šerif“ santykius. Teiravomės, kada Mažeikių įmonė pradėjo prekiauti su Padniestrės korporacija, kokią dalį oficialaus eksporto į Moldovą sudarė „Šerif“ parduoti degalai. Be to, prašėme nurodyti, ar sudarant sandorius su Padniestrės korpporacija buvo vertinama galima reputacinė rizika, o taip pat – ar sutartys sudarytos su Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ pritarimu.
Visus šiuos klausimus „Orlen Lietuva“ nutarė palikti neatsakytus. „Orlen Lietuva“ nekomentuoja komercinių sandorių ir/arba jo detalių, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, ir kliento duomenų“, - teigiama bendrovės komentare.
Paaiškinimų dėl „Orlen Lietuva“ santykių su„Šerif“ jau reikalauja ir politikai. Parlamentarai Agnė Bilotaitė, Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas dėl „Sienos“ paviešintos informacijos kreipiasi į premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, ekonomikos ir inovacijų ministrą Rimantą Sinkevičių bei Muitinės departamento laikinąjį generalinį direktorių Joną Miškinį. Politikai įtaria galimą sankcijų pažeidimą ir „prašo informuoti apie numatomas priemones, kurių bus imtasi situacijai spręsti“.
Primename, kad su „Šerif“ prekiavo ne tik „Orlen Lietuva“. Nutekėję FinCEN Files dokumentai rodo, kad mažiausiai 1,7 mln. dolerių iš „Šerif“ gavo ir žinomo verslininko Kęstučio Verslovo valdomi prekybos namai „Transis“. K.Verslovas teigia, jog muitų mokėjimas nėra jo įmonės atsakomybė. Visą tyrimą apie K.Verslovo įmonės santykius su „Šerif“ skaitykite čia.
.jpg)