Prasidėjus pilno masto Rusijos karui prieš Ukrainą, daugelis žinomų vakarietiškų kompanijų pasitraukė iš šalies agresorės rinkos. Tačiau garsių prekės ženklų produkcija į Rusiją toliau plaukė per sankcionuoto valstybinio banko „Sberbank“ valdomą įmonę, kurią aptarnauja ir Lietuvos bendrovės. Tarp jų – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžioje įstaigoje dirbančios valdininkės verslas.
„Nike“, „Tommy Hilfiger“, „Puma“, „Calvin Klein“, „Adidas“ – tokių prekės ženklų produkciją į Rusiją, apeinant sankcijas, dideliais kiekiais importavo „Sberbank“ kontroliuojama įmonė. Nutekėję duomenys, kuriuos gavo „Sienos“ partneriai iš Rusijos, rodo, kad prabangos prekių tiekimo grandinėje figūruoja bent kelios lietuviškos įmonės. Tarp jų – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pavaldžios įstaigos tarnautojai priklausanti bendrovė „Mėlynšilis“, rodo jungtinis „Sienos“, „Chronicles Media“ ir „Belarusian Investigative Center“ tyrimas.
Ši publikacija – dalis tarptautinio tyrimo, kurį atlikome bendradarbiaudami su nepriklausomu Rusijos leidiniu „Chronicles Media“ bei tremtyje veikiančiu Baltarusijos tiriamosios žurnalistikos centru „Belarusian Investigative Center“.
„Chronicles Media“ detaliai nagrinėja prabangos prekių tiekimą į Rusiją per „Sberbank“ kontroliuojamą verslią, o „Belarusian Investigative Center“ dėmesio centre – prabangos prekių tiekimas, dirbtinai sumažinant jų kainas, tame tarpe – ir per Lietuvoje esančius sandėlius. Mūsų kolegų tyrimus (anglų kalba) kviečiame skaityti čia ir čia.
2022-aisiais, ankstyvaisiais karo mėnesiais, Rusijoje susiformavo didelis vakarietiškų gamintojų prekių trūkumas. Ir nepaisant skambių pareiškimų apie žinomų prekių ženklų pakeitimą rusiška produkcija, Kremlius ėmėsi legalizuoti šioms prekėms taikomų sankcijų apėjimą.
2022 m. birželį Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo legalizuojamas vadinamasis „paralelinis importas“, atleisdamas Rusijos įmones nuo atsakomybės už prekių įsivežimą į rinką neturint gamintojo sutikimo. Šis sprendimas, lyginamas su kontrabandos legalizavimu, atrišo rankas aibės prabangos prekių – nuo drabužių ar avalynės iki sportinių automobilių – gabenimui į Rusiją, nepaisant vakarietiškų kompanijų prieštaravimų ir, juo labiau, nepaisant vakarietiškų sankcijų.
Į šią naują rinką žaibiškai įsiliejo „Sberbank“ kontroliuojama įmonė „Umnyj Import“ („Умный импорт“). Pažodinis jos pavadinimo vertimas – „Protingas importas“.
Ši „Sberbank“ kontroliuojama bendrovė nemenkai pelnosi iš to, ko Rusijos parduotuvių lentynose būti neturėtų – prabangos prekių, kurių gamintojai oficialiai paskelbė apie pasitraukimą iš agresorės rinkos. Tiesa, jau vykstant karui, iš viešų registrų pašalinta informacija apie „Umnyj Import“ ryšį su „Sberbank“ – įmonės savininkų struktūra apskritai neviešinama.
Apeinant sankcijas ir gamintojų prieštaravimus, „Sberbank“ kontroliuojama įmonė į Rusiją gabeno tiek drabužius, tiek „Apple“ ar „Samsung“ elektroniką, tiek kitas prekes, kurių eksportą į šalies agresorės rinką draudžia tiek gamintojai, tiek sankcijos.
Remiantis nutekėjusias duomenimis iš Rusijos, bendrovė „Umnyj Import“ – ryški „paralelinio importo“ rinkos žaidėja. Per mažiau nei trejus metus ji į Rusiją įvežė prekių už daugiau nei 220 mln. JAV dolerių. Nutekėję duomenys rodo, kad Lietuva „Sberbank“ įmonės tiekimo grandinėje atliko svarbų vaidmenį.
Iš duomenų matyti, kad prekes per Turkiją, Serbiją ir kitas sankcijų apėjimui naudojamas šalis bendrovei „Umnyj Import“ gabeno kelios Lietuvos įmonės. Dažniausiai pasikartojantis vardas – nedidelė bendrovė „Mėlynšilis“.
Registrų centro duomenimis, Šalčininkų rajone registruota įmonė krovinių gabenimo veiklos ėmėsi tik 2022 m. liepą – būtent tuomet „Mėlynšilio“ įstatai buvo pakeisti, įtraukiant naujas veiklas.
Pirmais Rusijos karo prieš Ukrainą metais atgijo ir bendrovės pajamos, 2020 ir 2021 metais siekusios lygiai nulį eurų. Iki karo veiklos nevykdžiusi bendrovė 2023 metais jau pasižymėjo beveik 469 tūkst. eurų apyvarta. Nutekėję duomenys rodo, kad didelė dalis šios apyvartos susijusi su prabangos prekių gabenimu į Rusija.
Nutekėjusiuose duomenyse aptikome šimtus įrašų, rodančių, kaip „Umnyj Import“ vakarietiškomis prekėmis apsirūpino per „Mėlynšilį“. „Calvin Klein“, Tommy Hilfiger“, „New Balance“ ir kitų žinomų gamintojų prekės neretai į Rusiją keliavo ne tiesiogiai, o pirmiausiai jas eksportuojant pirkėjams Turkijoje ar Serbijoje.
„Mėlynšilis“ – dažniausiai duomenyse aptinkama lietuviška įmonė, su kuria susiję kroviniai galiausiai atsidūrė Rusijoje, kaip „Umnyj Import“ įvežamos prekės. Duomenyse taip pat figūruoja kelios kitos lietuviškos įmonės, tačiau su jomis susijusios krovinių apimtys – nepalyginamai mažesnės.
Nutekėjusiuose duomenyse matyti su „Mėlynšiliu“ susiję kroviniai, į Rusiją plaukę nuo 2023 m. pradžios iki praėjusių metų pavasario. Bendra šių krovinių vertė – daugiau nei 4,5 mln. JAV dolerių. Negana to, „Mėlynšilio“ savininkė – Lietuvos valstybės tarnautoja.
Bendrovės vienintelė akcininkė – Antonina Miliauskienė, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM patarėja.
Susisiekus su ja, „Mėlynšilio“ savininkė iš pradžių tvirtino nieko apie įmonės veiklą neišmananti – esą ji su įmone aktyviau dirbo tuomet, kai ji dar vertėsi medienos sektoriuje.
„Miško ruoša pas mus buvo, ir tiek“, - teigė A. Miliauskienė.
Paprašyta pakomentuoti duomenis apie „Mėlynšilio“ krovinius, per Turkiją ar Serbiją atsidūrusius Rusijoje, valstybės tarnautoja teigė negalinti to komentuoti. „Negaliu į tokius klausimus ir atsakyti, nes aš ten nedirbu“, - teigė A. Miliauskienė.
Ji patvirtino pati 2022 metais pakeitusi įmonės įstatus, į „Mėlynšilio“ veiklos sritis įtraukiant krovinių gabenimą. Visgi apie Rusijoje aptiktus prabangos prekių krovinius ji pasiūlė kalbėtis su įmonei vadovaujančiu jos sūnumi. „Aš ten neveikiu, nieko nedarau ir net nežinau“, - sakė A. Miliauskienė.
Taigi susisiekėme ir su „Mėlynšilio“ vadovu, A. Miliauskienės sūnumi Mindaugu Miliausku. Išgirdęs, jog žurnalistai turi duomenis apie krovinių gabenimą į Rusiją, jis tepasakė „Aha“. O paprašytas pakomentuoti santykius su „Umnyj Import“, pašnekovas tarstelėjo „Nežinau“ ir padėjo ragelį. Į velesnius „Sienos“ skambučius verslininkas nebeatsiliepė.
„Umnyj Import“ į Rusiją gabena platų asortimentą vakarietiškų prekių – nuo drabužių ir avalynės iki elektronikos. O tiekimo grandinėje figūruoja ne tik Lietuva.
Mūsų kolegų iš nepriklausomo Rusijos leidinio „Chronicles Media“ atlikta duomenų analizė rodo, kad „Sberbank“ kontroliuojama įmonė į Rusiją įvežė didelius kiekius „Apple“ produkcijos. Bendra „Apple“ gaminių vertė nutekėjusiuose duomenyse – daugiau nei 107 mln. dolerių. Tiesa, tiek šio, tiek kitų gamintojų elektronika per Lietuvą nekeliavo.
Tarp „Umnyj Import“ tiekimo grandinėje figūruojančių valstybių – ne tik jau minėtos Turkija ar Serbija, bet ir Honkongas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija ir Uzbekistanas. Būtent per šias jurisdikcijas plaukė didžioji dalis Rusijoje atsidūrusios vakarietiškos elektronikos.
Publikacija iš dalies finansuota „JournalismFund Europe“ lėšomis
