Dirbdamas Rusijos ambasadoriumi Vilniuje, Aleksandras Udalcovas pasižymėjo aibe demaršų prieš Lietuvą. Nutekėję duomenys rodo, kad šią veiklą A.Udalcovas tęsia ir pabaigęs diplomato karjerą bei būdamas Europos Sąjungos sankcijų sąraše.

A.Udalcovas į ES sankcijų sąrašą įtrauktas maždaug prieš metus. To priežastis – buvusio ambasadoriaus veikla vadovaujant Rusijos organizacijai „Užsienyje gyvenančių tėvynainių paramos ir teisių apsaugos fondas“, žinomai ir trumpesniu pavadinimu „Pravfond“.

Apie „Pravfond“ veiklą finansuojant prorusiškas organizacijas Baltijos šalyse prieš keletą metų jau rašė portalas 15min. O nauji iš „Pravfond“ nutekėję duomenys, kuriuos gavo ir su „Siena“ pasidalijo Danijos nacionalinis transliuotojas DR, rodo, kad A.Udalcovo vadovaujama organizacija gali stovėti net už kelių prieš Lietuvą nukreiptų procesų.

Nutekėjusiuose dokumentuose radome duomenis, kurie rodo, kad „Pravfond“ aktyviai veikia finansuojant prieš Lietuvą nukreiptus skundus Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ir kitoms tarptautinėms institucijoms. „Pravfond“ dokumentuose mirga Sausio 13-osios byloje nuteistų asmenų pavardės, o taip pat – advokatu save vadinantis Stanislovas Tomas bei už šnipinėjimą nuteistas Algirdas Paleckis.

Kandidato veikla atitinka „Pravfond“ dokumentus

Sausio 13-osios byloje nuteistas Rusijos pilietis Jurijus Melis už savo nusikaltimus devyneriems metams buvo pasiųstas už grotų.. Pernai, atlikęs bausmę, jis išvyko į Rusiją. Tačiau tuo J.Melio istorija nesibaigė.

Nutekėjusiuose „Pravfond“ dokumentuose už 2023 metus nurodoma, kad šios organizacijos lėšomis „buvo apmokėtos Lietuvos advokato paslaugos EŽTT atstovaujant Rusijos piliečiui J.Meliui“. Be to, nurodoma, kad 2024 metais analogiški skundai bus pateikti atstovaujant dar dviem Sausio 13-osios bylos personažams – Albertui Galinaičiui ir Genadijui Ivanovui.

J.Meliui Sausio 13-osios byloje atstovavo advokatas Ryšardas Burda, su vadinamaja „Taikos koalicija“ nesėkmingai kandidatavęs Europos Parlamento rinkimuose. Susisiekus su advokatu, jis patvirtino parengęs kreipimusis į EŽTT – ne tik dėl J.Melio, bet ir dėl A.Galinaičio bei G.Ivanovo. 

„Iki praeito mėnesio pabaigos Teisingumo ministerija turėjo pateikti EŽTT atsakymą į mūsų skundus“,  – „Sienai“ teigė R.Burda.

Paklaustas, kas apmokėjo skundų EŽTT parengimą, pašnekovas tepasakė, kad „sutartis yra sudaryta su J.Meliu“.

„Šituo klausimu negaliu kalbėti“,  – teigė R.Burda, paprašytas patikslinti, kieno lėšomis apmokamas jo darbas.

„Pravfond“ dalyvavimo finansuojant šį procesą advokatas nei patvirtino, nei paneigė.

„O kiek tau metų?“

Advokatu save vadinantis Stanislovas Tomas Lietuvoje pagarsėjo ne kartą – tiek kaip Rolando Pakso gynėjas, tiek kaip nesėkmingas kandidatas įvairiuose rinkimuose. Tiesa, „geriausiu advokatu Lietuvos istorijoje“ save vadinantis veikėjas apskritai neturėtų vadintis advokatu – tai atskleidė dar 2016 metais publikuotas portalo 15min tyrimas.

Visgi S.Tomas toliau prisistatinėja advokatu ir giriasi teikiantis skundus prieš Lietuvos valstybę. Vienas skundas – itin vertas dėmesio.

„Kai jūs pralaimėjot savo bylą, pvz., Lietuvos aukščiausiajam teisme, ir jis pažeidė jūsų ekonominę, socialinę arba kultūrinę teisę – jūs galėtumėte pasiskųsti į Jungtinių Tautų ekonominių ir socialinių reikalų teismą arba komitetą. (...) Aš parašiau virš 20 skundų, ir vienas iš jų – dėl sovietinių paminklų Antakalnio kapinėse“,  – viename iš savo kanale publikuojamų video pasakojo S.Tomas.

Nutekėjusiuose „Pravfond“ dokumentuose nurodyta būtent tokia veikla, nurodant ir S.Tomo pavardę. A.Udalcovo organizacija įvardija, kad „su fondo finansiniu palaikymu“ S.Tomas kreipėsi kaip tik į jo paties įvardintą Jungtinių Tautų organizacijos komitetą, o skundai pateikti dėl įvairių menamų Lietuvos nusižengimų, „įskaitant paminklus ir memorialus sovietų kariams“. 

Mėginome susisiekti su S.Tomu įvairiais jo paties puslapyje nurodytais kontaktais. Nei telefonu, nei elektroniniu paštu susisiekti nepavyko. O per „geriausio advokato“ svetainėje nurodytą „Telegram“ profilį atsakymas atkeliavo rusų kalba:

„Deja, nekalbu estų kalba. Vis dėlto siūlau tau įstoti į Rusijos Federacijos komunistų partiją“. 

S.Tomas vietoj atsakymo į žurnalisto klausimus pateikė savo klausimą: „O kiek tau metų?“

Vėlesniame susirašinėjime S.Tomas save vadino milijonieriumi ir pareiškė, kad „mėgaujasi gyvenimu Amerikoje ir laukia Lietuvos okupacijos, kad taptų jos prezidentu“. Į klausimus apie „Pravfond“ jis taip ir neatsakė.

Danijos nacionalinis transliuotojas DR taip pat kreipėsi ir į „Pravfond“, tačiau buvusio Rusijos ambasadoriaus Vilniuje vadovaujama organizacija jokių komentarų nepateikė.

A.Paleckis kreipsis į „kitą instituciją“?

Nutekėjusiuose dokumentuose minimas ir už šnipinėjimą nuteistas bei laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. „Pravfond“ nurodo, kad „buvo išskirtos lėšos apmokėti skundo EŽTT parengimą ir pateikimą“ A.Paleckio vardu.

A.Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas „Sienai“ nurodė, kad jo klientas skundų į EŽTT neplanuoja. „Mano žiniomis, yra ruošiamas pareiškimas į kitą instituciją“,  – pridūrė A.Liutvinskas.

Paklaustas, kokia ta „kita institucija“, pašnekovas teigė dar negalintis jos įvardinti.

A.Liutvinskas teigia niekada negirdėjęs apie „Pravfond“. Vis dėlto A.Paleckio advokatas neslepia, kad šios organizacijos pinigų neatsisakytų, nors jos vadovui ir taikomos ES sankcijos.

„Jeigu moka – tegul man tik moka, aš priimsiu“,  – sakė A.Liutvinskas.

Pašnekovo teigimu, dėl sankcijų nėra „jokių problemų“, o Lietuvos piliečiai pinigus iš tokių subjektų pinigus priimti gali. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba laikosi kitokios pozicijos.

Anot FNTT, advokatams gali būti leidžiama priimti lėšas iš sankcionuotų asmenų, kuriems jie atstovauja teisiniuose procesuose – bet ir tokiu atveju pirmiausiai reikalingas FNTT leidimas lėšų priėmimui.

„Iš praktikos pastebima, kad dažniausiai, kai taikomos sankcijos juridinio asmens vadovui, yra laikoma, kad juridinis asmuo yra sankcionuotas. Tokiais atvejais nustatoma, kad įmonė yra valdoma, kontroliuojama arba nuosavybės teise priklauso sankcionuotam asmeniui (taikomos antrinės sankcijos).

Taigi, jeigu bus nustatyta, kad Lietuvos pilietis, taip pat ir teikiantis teisines paslaugas, tiesiogiai arba netiesiogiai gauna pinigines lėšas iš Rusijos subjekto, kuris yra sankcionuotas, arba su juo susijusių asmenų, ir tokiam piniginių lėšų gavimui neturi kompetentingos institucijos leidimo, tai būtų laikoma tarptautinių sankcijų pažeidimu“,  – teigiama raštu pateiktame FNTT komentare.