Aiškėja naujos aplinkybės apie didžiausios Lietuvos įmonės „Orlen Lietuva“ prekybinius santykius su Padniestrės regiono separatistais Moldovoje. Visi kroviniai į Moldovą – ir Padniestrę – buvo gabenami „Lietuvos geležinkelių“, tačiau valstybės valdoma geležinkelių įmonė nežinojo, kur iš tikrųjų keliauja dešimtys tūkstančių tonų degalų.
Toks įspūdis susidaro peržvelgus oficialius degalų eksporto duomenis, kuriuos „Sienai“ pateikė „Lietuvos geležinkeliai“. Vienintelė įmonė, galinti išvežti tokius krovinius iš Lietuvos, savo apskaitoje neužfiksavo dešimčių tūkstančių tonų degalų, kuriuos „Orlen Lietuva“ deklaruoja išgabenusi į Moldovą.
„Orlen Lietuva“ savo prekybą su Moldovos ar Padniestrės subjektais ir toliau laiko po paslapties skraiste. Įmonė teigia negalinti aiškinti, iš kur atsirado neatitikimai su „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis. Naftos perdirbimo gamykla taip pat atsisako įvardinti, į kokias geležinkelio stotis Moldovoje ar Padniestrėje buvo siunčiami kroviniai.
Tuo tarpu diplomatai ir politikai nutylėtos „Orlen Lietuva“ prekybos su Padniestrės separatistais kontekste elgiasi atsargiai.
„Orlen Lietuva“ nurodo 2011-2019 m. į Moldovą eksportavusi 164,5 tūkst. tonų degalų. Tai beveik idealiai atitinka Statistikos departamento ir tarptautinės prekybos duomenų bazės UN Comtrade duomenis. „Orlen Lietuva“ deklaruojamas kiekis – beveik 99 proc. oficialaus Lietuvos eksporto į Moldovą.
Kaip jau skelbėme ankstesniame tyrime, paremtame nutekėjusiais FinCEN Files duomenimis, Moldovos deklaruojami skaičiai visiškai kitokie. Viena vargingiausių Europos valstybių savo apskaitoje fiksuoja kur kas mažesnį degalų importą iš Lietuvos.
Anot buvusio Moldovos Energetikos reguliavimo agentūros vadovo Viktoro Parlikovo, tokius neatitikimus gali paaiškinti degalų eksportas į separatistinį Padniestrės regioną. Iki 2017 m. vidurio Padniestrės separatistų kontroliuojamas Moldovos ir Ukrainos sienos ruožas buvo iš esmės nepasiekiamas Moldovos centrinei valdžiai – per ten plaukiantys kroviniai buvo neapskaitomi, už juos nebuvo mokami akcizai ir kiti importo mokesčiai į Moldovos biudžetą.
Būtent periodu iki 2017 m. neatitikimai tarp Lietuvos ir Moldovos deklaruojamų degalų prekybos duomenų buvo didžiausi.
Kaip rodo nutekėję FinCEN Files duomenys, „Orlen Lietuva“ prekiavo su Padniestrės korporacija „Šerif“. Ši dviejų buvusių sovietinių saugumo tarnybų pareigūnų įsteigta korporacija, anot ekspertų, iš esmės kontroliuoja separatistinio regiono politinį ir ekonominį gyvenimą. „Šerif“ taip pat ne kartą minėta kontrabandos ir kitų galimai nusikalstamų veikų istorijose.
„Orlen Lietuva“ tikslių prekybos apimčių su „Šerif“ neatskleidžia. Savo ruožtu, Padniestrės korporacija didžiausią Lietuvos įmonę viešai įvardija kaip vieną didžiausių savo tiekėjų.
„Orlen Lietuva“ patvirtina, kad visas eksportas į Moldovą vyko geležinkeliais, tiekiant degalus per Baltarusijos ir Ukrainos teritorijas. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“, vienintelė įmonė, galinti tokiu būdu išgabenti degalus iš Lietuvos, savo apskaitoje nurodo kur kas mažesnius kiekius, nei deklaruoja „Orlen Lietuva“.
Lietuvos geležinkeliai „Sienai“ nurodė 2011-2019 m. periodu į Moldovą išvežę 96,2 tūkst. tonų degalų. Tai 68,3 tūkst. tonų mažiau, nei nurodė „Orlen Lietuva“.
Paprastai tariant, „Lietuvos geležinkeliai“ nematė daugiau nei 40 proc. degalų, kuriuos „Orlen Lietuva“ eksportavo į Moldovos teritoriją. Tai nereiškia, kad krovinių nebuvo – greičiau tikėtina, kad geležinkelių važtaraščiuose nurodoma krovinio paskirties šalis buvo kita.
Teiravomės „Lietuvos geležinkelių“, kas galėjo nulemti tokius neatitikimus. Atsakymas buvo lakoniškas: „Informaciją apie paskirties šalį nurodo krovinio siuntėjas“.
Savo ruožtu, „Orlen Lietuva“ tvirtina, esą neatitikimus „turėtų paaiškinti vežėjas“.
„Orlen Lietuva“ neatmeta galimybės, kad paskirties stotis jos kroviniams galėjo būti keičiama po to, kai degalai paliko Lietuvos teritoriją. Tiesa, tokia tikimybė vertinama kukliai.
„Informacijos apie pasikeitusią paskirties stotį Moldovos Respublikoje nesame gavę“, - priduria „Orlen Lietuva“.
Paprašius patikslinti, kokios tiksliai buvo paskirties stotys, į kurias Moldovoje turėjo būti pristatyti lietuviški degalai, bendrovė tai padaryti atsisakė.
„Atsakydami į Jūsų klausimą norime informuoti, kad AB „Orlen Lietuva“ neatskleidžia informacijos apie konkrečius komercinius naftos produktų pardavimo sandorius, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, ir apie paskirties stotis“, - teigia bendrovė.
Panašią poziciją ji deklaravo ir paviešinus informaciją apie jos santykius su Moldovos separatistais. Tada Mažeikių įmonė nurodė, kad „nekomentuoja komercinių sandorių“ ir klientų duomenų.
Žinia apie „Orlen Lietuva“ prekybą su „Šerif“ jau nuvilnijo Moldovoje. Kaip „Sienai“ teigė šios šalies parlamento vicepirmininkas Mihai Popsoi, tai ne pirmas atvejis, kai Baltijos šalių verslai prisideda prie Moldovai žalingų operacijų.
„Deja, tai nėra taip stebėtina, kaip galėtų atrodyti. (...) Žinoma, kai dabar tokiose schemose pasirodo europietiškos įmonės, tai kelia nerimą. Bet pamename, kaip europietiški bankai, pvz., iš Rygos, dalyvavo plaunant pinigus iš Moldovos“, - kalbėjo M.Popsoi.
Politiko žodžiais, informacija apie ryšius tarp „Orlen Lietuva“ ir „Šerif“ yra „liūdna realybė“. Paklaustas, ar tai gali pakenkti santykiams tarp Moldovos ir Lietuvos ar net Lenkijos, pašnekovas vylėsi, kad taip nenutiks.
„Turime probleminį regioną, nestabilumo zoną. Iki šiol, deja, šis konfliktas nėra išspręstas, nes iš to uždirbdavo dažnai uždirbdavo pareigūnai Kijeve, Maskvoje – ir Kišiniove, ką čia slėpti. (...) Deja, pirmiausiai tai parodo valstybės institucijų silpnumą, pirmiausiai Moldovoje“, - tęsė M.Popsoi.
Anot jo, degalų kontrabanda iš Padniestrės tebėra opi problema Moldovai, nepaisant aplopytos sienos su Ukraina kontrolės. Esą iki šiol buvo manoma, kad kontrabandiniai degalai pirmiausiai plaukia iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Kontrabanda, deja, tebevyksta, nors buvo įvesta jungtinė Moldovos ir Ukrainos pasienio kontrolė. (...) Visi Moldovoje supranta, kad kontrabanda Padniestrėje – tai reikšminga dalis biudžeto. Padniestrė didele dalimi laikosi ant kontrabandos“, - sakė M.Popsoi.
Oficialaus komentaro kreipėmės ir į Moldovos ambasadą Vilniuje, tačiau diplomatinė atstovybė jokių vertinimų nepateikė.
Netrukus po „Sienos“ publikacijos apie „Orlen Lietuva“ ir „Šerif“, trys Seimo nariai kreipėsi į premjerą, Užsienio reikalų ministeriją ir Muitinės departamentą su prašymu išaiškinti, kaip tokie prekybiniai santykiai atitinka Lietuvos geopolitines pozicijas. Parlamentaras Žygimantas Pavilionis šį klausimą uždavė ir Seimo posėdžio metu, kreipdamasis į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.
„Mes viena ranka remiame laisvės darbortvarkę tose šalyse, kovojame prieš okupacijas. O kita ranka – mūsų įmonės prekiauja, padeda toms įmonėms, kurios iš esmės tą okupaciją įtvirtina“, - kalbėjo Ž.Pavilionis.
L.Linkevičius atsakė diplomatiškai, bet kritiškai. „Jeigu faktai pasitvirtintų – be abejo, neigiamai vertiname. Padniestrė yra Moldovos teritorija, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, - sakė ministras, pridurdamas, kad „reikia daugiau detalių“.
Detalių suteikti galėtų „Orlen Lietuva“. Tačiau, kaip jau skelbėme, Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ kontroliuojama naftos perdirbimo gamykla atsisako atskleisti prekybos su „Šerif“ apimtis ir specifiką.
L.Linkevičiaus vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) padėtį vertina diplomatiškai.
.jpg)
„Užsienio reikalų ministerija neturi instrumentų uždrausti įmonei pasirinkti prekybos/verslo partnerius. Tačiau, URM savo ruožtu, nuolat atkreipia Lietuvos įmonių dėmesį apie galimas įvairias rizikas tam tikrose šalyse ir ragina, tik gerai įsivertinus šias rizikas, priimti sprendimus dėl verslo ryšių plėtojimo, kad nenukentėtų tiek įmonės, tiek ir Lietuvos reputacija“, - teigiama ministerijos komentare „Sienai“.
Nutekėjusiuose dokumentuose atskleistos „Orlen Lietuva“ prekybos su Padniestrės „Šerif“ ministerija nutarė nevertinti – esą nėra oficialios informacijos apie didžiausios Lietuvos įmonės prekybos partnerius Padniestrėje ar Moldovoje.
„Neturime duomenų su kokiais prekybiniais partneriais Moldovoje bendradarbiauja „Orlen Lietuva“ įmonė. Informaciją apie prekybinius partnerius Lietuvos įmonės laiko komercine paslaptimi ir nelinkę jos atskleisti“, - teigia URM.
Primename, kad nutekėję bankiniai pranešimai apie įtartinas operacijas atskleidžia ne tik „Orlen Lietuva“ prekybą su Padniestrės separatistais. Dideles pajamas iš „Šerif“ gavo ir Kęstučio Verslovo firma „Transis“.
