Lenkijos katalikiškų organizacijų tinklas, aktyviai palaikantis siekį dar labiau griežtinti kaimyninės šalies abortų politiką, atsidūrė pilietinio karo stadijoje. Įstaigų tinklas, finansuojantis ir mažiausiai vieną organizaciją Lietuvoje, susipešė dėl dešimtimis milijonų vertinamų įplaukų ir turto.
„Sienos“ partnerių, Lenkijos tiriamosios žurnalistikos centro „Fundacja reporterów“ tyrimas praskleidžia paslapties skraistę, ilgai gaubusią kunigo Petro Skargos vardo institutą ir fondą – dvi Lenkijos struktūras, prisidėjusias prie įtakingos organizacijos „Ordo Iuris“ iškilimo, o Lietuvoje finansuojančias su judėjimu „Pro Patria“ susijusį Krikščioniškosios kultūros institutą.
Ilgą laiką slėpti Petro Skargos fondo ir to paties vardo asociacijos turtai pirmą kartą pateko į viešumą. Paaiškėjo, kad katalikiškos organizacijos generuoja ne tik solidžius pinigų srautus, bet ir prikaupė nemažos vertės nekilnojamojo turto. Apie pinigus ir turtą sukasi ir šių organizacijų viduje įsiplieskęs konfliktas.
Petro Skargos organizacijų turtai į viešumą iškilo dėl vidinių nesutarimų. Kilus konfliktui aukščiausiuose hierarchijos sluoksniuose, prasidėjo teisminis procesas, kuriame „Fundacja reporterów“ ir aptiko duomenis apie turtą.
Norint suprasti, ko ir kaip nepasidalina įtakingi ir didelius turtus sukaupę veikėjai, pirmiausiai reikėtų pažymėti, kad Petro Skargos vardu pakrikštytos dvi organizacijos – fondas ir asociacija. Abi jos sukaupė didelius turtus ir infrastruktūrą, užtikrinančią labai solidžias pajamas iš pamaldžių lenkų. Dabar dėl šio turto pešasi nevienareikšmiškai vertinamos tarptautinės organizacijos „Tradition, Family, Property“ (TFP) atstovai ir jų ilgamečiai sąjungininkai Lenkijoje.
Sukauptą nekilnojamąjį turtą organizacija pati vertina beveik 23 mln. zlotų (daugiau nei 5 mln. eurų). Tai ne tik XIX amžiaus pastatas Krokuvos centre, kuriame veikia Petro Skargos fondas ir asociacija, bet ir, pavyzdžiui, du butai, kurių vertė siekia po maždaug milijoną zlotų (apie 223 tūkst. eurų). Vienas butas naudojamas kaip organizacijos biuras. Kam naudojamas antras – nustatyti nepavyko.
Be NT, religinės organizacijos disponuoja ir milžiniškais pinigų srautais. Anot oficialių duomenų, didžioji dalis šių pinigų sunešama dievobaimingų lenkų.
Teismo procese pateikti dokumentai rodo, kad Petro Skargos fondo pajamos iš aukų 2014-2018 m. periodu sudarė beveik 200 mln. zlotų (apie 44,6 mln. eurų). Palyginimui – Lenkijos Caritas per tą patį laikotarpį surinko 245 mln. zlotų.
Raktas į tokias įspūdingas įplaukas – puikiai įvaldytas marketingo mechanizmas. Šimtams tūkstančių lenkų organizacija kasmet išsiuntinėja pigius medalionus su Fatimos Dievo motinos ir šventųjų atvaizdais, knygas, rožinius. Siuntoje kartu būna ir prašymas paaukoti organizacijos darbui su visomis reikalingomis instrukcijomis. Petro Skargos organizacijos tai apibendrina anglišku terminu „direct mailing“.
Tokią praktiką organizacijos vysto jau daugelį metų. Sukaupta didelė adresatų duomenų bazė, leidžianti siuntomis su pakabukais ir kita atributika periodiškai aprūpinti daugybę pamaldžių lenkų. Anot organizacijos dokumentų, vien 2018 m. išplatinta 377 tūkstančiai Fatimos tematikos pakabukų ir brošiūrų, 740 tūkst. kalendorių „365 dienos su Marija“ ir daugiau nei milijonas bukletų paramos rinkimui.
Ir nors organizacija savo finansavimo modelį grindžia katalikiškais simboliais, oficialiai su bažnyčia ji nesusijusi. Patys Petro Skargos fondo ir asociacijos žmonės save vadina pasaulietiniu katalikų judėjimu.
Ar aukų davėjai žino, kad jų sunešti pinigai naudojami didelės vertės NT pirkimui? Petro Skargos fondo atstovas Piotras Kucharskis nurodė, kad visos organizacijos veiklos sritys „aprašomos korespondencijoje su aukotojais“.
Paklaustas, kodėl tokiu atveju ilgus metus buvo slepiama organizacijų sukaupto turto vertė, P.Kucharskis buvo lakoniškas: esą tokias veiklas vystančioms organizacijoms nebuvo įstatyminės prievolės atskleisti tokią informaciją.
2019 m. gegužę 78-erių Leonardo Przybyszas, Petro Skargos fondo tarybos narys, gavo elektroninį laišką su kvietimu dalyvauti tarybos posėdyje. Kvietimas ir netikėtas, ir sunkiai įgyvendinamas: nurodoma, kad susirinkimas įvyks kitą dieną. Ne Varšuvoje ir ne Krokuvoje – Paryžiuje.
L.Przybyszas mandagiai atsiprašė dėl savo negalėjimo dalyvauti posėdyje. O tai, kas jame įvyko, įžiebė iki šiol besitęsiantį vidinį karą tarp Petro Skargos organizacijas valdančio elito.
Tarybos posėdis įvyko dalyvajant dviem nariams – TFP atstovams Caio Xavierui de Silveirai i Matthiasui von Gersdorffui. Tarybos sprendimu nutarta atšaukti Petro Skargos fondo valdybą ir suformuoti naują.
Ilgamečiai fondo vadovai Sławomiras Olejniczakas, Sławomiras Skiba ir Arkadiuszas Stelmachas išmesti per bortą, juos pakeitė du fondui giminingos jaunimo organizacijos „Krucjata Młodych“ („Jaunimo kryžiaus žygis“ – lenk.) atstovai ir ilgametis TFP veikėjas Fernando Antunezas Aldunate. Taip vainikuotas dar 2018 m. prasidėjęs konfliktas tarp TFP atstovų ir jų ilgamečių sąjungininkų Petro Skargos organizacijose.
Anot teismui pateikto ieškinio, vienas iš nušalintų vadovų S.Olejniczakas 2019 m. pradžioje ėmėsi perkėlinėti turtą iš vienos organizacijos į kitą. Paprastai tariant, turtas keliavo iš Petro Skargos fondo (kuriame S.Olejniczakas netrukus neteko kontrolė) į to paties vardo asociaciją, kurioje S.Olejniczakas pozicijas išlaikė.
Dėl šių operacijų ir po Petro Skargos vėliava sukaupto turto užvirė tebesitęsiantis karas tarp senosios ir naujosios fondo valdybos. S.Olejniczakas su bendražygiais ginčija sprendimą dėl valdybos atleidimo, o nauja valdyba savo pirmtakus įduoda prokuratūrai, kaltindama juos kenkimu organizacijai ir turto išpumpavimu.
Kol kas šiose varžybose dėl turto ir įtakos šiek tiek pirmauja senoji fondo valdyba. Prokuratūra buvo pradėjusi tyrimą dėl jos veiksmų, bet jį nutraukė. Ir nors Petro Skargos fondą tebevaldo naujos sudėties valdyba, didelė dalis turto lieka kontroliuojama Petro Skargos asociacijos, kurioje šeimininkauja senieji valdybos nariai.
Petro Skargos vardo organizacijos Lenkijoje tiesiogiai siejamos su institutu „Ordo Iuris“ – įtakinga organizacija, pasisakančia už abortų draudimą ir prieš vienos lyties partnerystes. Būtent Petro Skargos organizacijos stovėjo „Ordo Iuris“ ištakose ir institutui išsilaikyti ankstyvaisiais veiklos metais.
„Ordo Iuris“ ypač sustiprėjo į valdžią atėjus dabartiniams Lenkijos valdantiesiems.
Vienas „Ordo Iuris“ įkūrėjų Aleksandras Stępkowskis (Aleksander Stępkowski) 2015 m. paskirtas užsienio reikalų viceministru. Tarp jo kuruojamų sričių buvo ir žmogaus teisės. Politiniame poste A.Stępkowskis ilgai neužsibuvo – iš viceministro pozicijos jis pasitraukė jau 2016 metais. Bet pernai jis paskirtas Lenkijos Aukščiausiojo teismo teisėju.
A.Stepkowskį į šias pareigas paskyrė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. 2018 m. A.Duda šio teismo teisėju paskyrė ir dar vieną su „Ordo Iuris“ susijusį teisininką Krzysztofą Wiaką (Krzysztof Wiak).
„Ordo Iuris“ aktyviai siekė abortų politikos sugriežtinimo Lenkijoje. Organizacija skelbiasi prisidėjusi prie Konstitucinio Tribunolo sprendimo dėl abortų, po kurio Lenkijoje prasidėjo milžiniški protestai.
„Ordo Iuris“ palaiko ir lietuviška organizacija, Laisvos visuomenės institutas, kurio renginį po prezidentūros stogu priglaudė ir globojo pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Apie tai rašėmė antradienį.
Petro Skargos fondas tebeturi atstovus „Ordo Iuris“ valdyboje. Tačiau fondas tvirtina, kad tai tėra „patariamasis balsas“, o ne vadovavimas organizacijai. Vis dėlto pinigų srautas tarp Petro Skargos organizacijų ir „Ordo Iuris“ nenutrūko bent iki 2019 metų.
Kaip ir „Ordo Iuris“, Petro Skargos asociacija stojo palaikyti Lenkijos Konstitucinio Tribunolo po prieštaringai vertinamo sprendimo dėl abortų. Organizacijos vertinimu, tribunolas priėmė „istorinį“ sprendimą, kuriuo uždraudė „negimusių [kūdikių] žudymą“.
Petro Skargos asociacija sukūrė ir viešai kvietė pasirašyti internetinę peticiją, išreiškiančią palaikymą tribunolo sprendimui. Skelbiama, kad iki dabar peticiją pasirašė apie 30 tūkst. žmonių.
Lietuvoje Petro Skargos fondas turi savotišką dukterinę organizaciją – tai Krikščioniškosios kultūros institutas (KKI), finansuojamas tiek fondo, tiek to paties vardo asociacijos. Kaip ir organizacijos Lenkijoje, institutas aktyviai naudoja religinę atributiką ir Fatimos simbolius.
Bene labiausiai KKI pagarsėjo 2018 m., kai kartu su kitomis organizacijomis rengė protestą prieš LRT, reikalaudami „sugražinti sąžiningą ir valstybei lojalią žurnalistiką“. Protestą KKI organizavo kartu su dešiniosios pakraipos jaunimo sambūriu „Pro Patria“. Keli su „Pro Patria“ susiję veikėjai tuo metu buvo įdarbinti KKI vadybininkais.
Publikacija finansuojama IJ4EU lėšomis
