Per keliolika mėnesių, nuo 2022 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios, vien Lietuvoje jie apgavo daugiau nei šimtą žmonių, išviliodami ne mažiau nei 1,2 mln. eurų. Bendras jų laimikis Europos valstybėse ir Kanadoje – ne mažiau 35 mln. eurų. Ir tai yra tik preliminarūs skaičiai, kurie realybėje gali būti gerokai didesni. Visa tai padarė būrelis užsienio kalbas gerai įvaldžiusių jaunuolių iš Sakartvelo, įsikūrusių nedideliame verslo centre Tbilisyje.
Apie juos ir jų aukas pasakojame pirmoje tarptautinio tyrimo „Sukčių sindikatas“ dalyje.
Tbilisyje veikiantis skambučių centras ne vienus metus dirbo neskaičiuodamas valandų. Visą tą laiką sukčiai, prisistatydami išgalvotais vardais, skambino aukoms Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kviesdami žmones investuoti į kriptovaliutas ar užsienio biržas ir žadėdami solidžius pelnus.
Per keliolika mėnesių, kuriuos apima mūsų turimi duomenys, iš Tbilisyje veikiančio centro į Lietuvą skambinta daugiau nei 10 tūkstančių kartų, į fiktyvaus investavimo schemas įtraukiant tiek kuklias santaupas turinčius senjorus, tiek įgudusius verslininkus, išmanančius ir investavimą, ir su juo susijusias rizikas.
Tarptautinis projektas „Scam Empire“ – tai istorija, paremta nutekėjusiais duomenimis, kuriuos gavo Švedijos televizija SVT. Švedijos žurnalistai duomenimis pasidalijo su tarptautine žurnalistų komanda, kurios darbą koordinavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP. „Siena“ – vienintelis tyrimo partneris Lietuvoje.
Pinigų plovimo prevencijos kompentencijų centro skaičiavimais, investicinio sukčiavimo žala Lietuvoje pernai siekė daugiau nei 5 mln. eurų. Mūsų nustatyta grupuotė iš Tbilisio atsakinga už didelę dalį šios sumos.
Apie 1,2 mln. eurų – tai iš lietuvių išviliota suma, kurią OCCRP analitikai apskaičiavo remdamiesi nutekėjusiuose duomenyse aptiktais sukčių vidinės apskaitos dokumentais. Visgi neabejotina, kad realus skaičius kur kas didesnis, nes daugelis „Sienos“ surastų sukčių aukų nurodė praradusios didesnes sumas, nei nurodoma nutekėjusiuose dokumentuose.
„Siena“ nustatė kelias dešimtis Tbilisio skambučių centro aukų ir su jomis susisiekė. Tarp nukentėjusių – ir bedarbiai, ir verslininkai, ir politikai ar pramogų pasaulio žmonės. Dauguma pripažino buvę apgauti, bet viešai savo istorijas pasakoti atsisakė. O tie, kurie sutiko kalbėti prieš kamerą, prašė neatskleisti jų tapatybių, bijodami viešo pasmerkimo.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorės Eglės Lukošienės teigimu, kaltinti aukas, neva, jos yra pačios kaltos, kad užkibo, yra kvaila.
“Kiekvienas galim tapti auka. Tai yra labai gerai parengta socialinė inžinerija, paremta žmogaus psichologinėmis savybėmis. Galvoti, kad aš tikrai nenukentėsiu, mano supratimu, yra labai drąsu”, - teigia E.Lukošienė.
Pinigų plovimo prevencijos specialistei antrina ir psichologė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė.
“Yra kartais noras aukai primesti kaltę už tai, ką padarė agresorius. (...) Svarbu tai atskirti ir priskirti aiškiai, kas yra kaltas. Atsakingas yra nusikaltėlis, kuris daro nusikalstamą veiką. (...) Perdėtas savo galimybių nepakliūti sukčiams vertinimas, jisai yra gana nuoseklus veiksnys, kuris didina rizikas pakliūti sukčiams į nagus, nes tada yra prarandamas budrumas”, - komentavo K.Butkevičiūtė-Astrauskienė.
Didžiausia mūsų aptikta sukčių auka – daugiau nei du dešimtmečius versle dirbantis Gedas. Jo, kaip ir kitų nukentėjusiųjų, vardas pakeistas pašnekovo prašymu. Ne vieną verslą sėkmingai išvystęs vyriškis sukčių pinklėse išbuvo beveik metus – nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. lapkričio. Paties Gedo skaičiavimais, jis sukčiams patikėjo apie 380 tūkst. eurų.
Jis „Sienai“ pasakojo nuo seno domėjęsis galimybe investuoti į kriptovaliutas, o į sukčių pinkles patekęs po to, kai patikėjo draugo rekomendacija. Iš pradžių Gedas teigė investavęs atsargiai, tačiau savisaugos instinktą nuramino greitas uždarbis, gautas į „Revolut“ sąskaitą pirmosiomis menamo investavimo savaitėmis.
„Vakare jis [sukčius] man skambina: „tau šiandien vakare įkris penki tūkstančiai, tu nori tų pinigų, tau jų reikia?“ Taip, reikia, sakau. (…) Pokšt – atėjo tie penki tūkstančiai“, - prisiminė pašnekovas.
Tokiu būdu verslininkas greitai uždirbo apie 6 tūkst. dolerių ir patikėjo, kad jo pinigai – patikimose rankose. Tuomet „Georgijaus Zimino“ vardu prisistatęs sukčius iš jo išviliojo vis didesnes sumas, neva investuotas į kriptovaliutas ir užsienio biržas.
Kuomet Gedas panoro atgauti daugiau pinigų, prasidėjo problemos. Kaip pasakojo pats nukentėjusysis, „Ziminas“ neva netinkamai dirbo savo darbą ir buvo pakeistas kitu menamu brokeriu – „Aleksandru Klimu“.
„Ziminui esu pasakęs piktai, kaip jūs taip galit elgtis, jūs man negrąžinat pinigų ir nežinot kodėl ta birža neleidžia man grąžinti pinigų <...> ir netrukus po to, pakeitė į Klimą. Parašė, kad dabar su tavim bendraus mūsų aukštesnis žmogus“, – prisiminė Gedas.
Kaip ir jo pirmtako atveju, tai buvo netikra tapatybė. Tačiau abu sukčiai pasirūpino tiek netikromis socialinių tinklų anketomis, tiek padirbtais pasais.
„Siena“ nutekėjusiuose duomenyse aptiko keliasdešimt „Aleksandro Klimo“ skambučių Gedui. Juose sukčius įtaigiai pasakoja apie pasaulio rinkas ir politinių įvykių poveikį investavimo perspektyvoms, teiraujasi, kaip jo auka gyvena, palaiko draugiškus santykius ir kuria dūmų uždangą apie uždirbto pelno išmokėjimui neva kliudančias institucijas.
Menamus pelnus Gedui išmokėti neva trukdė Šveicarijos ar Londono prievaizdai. „Siena“ nutekėjusiuose duomenyse rado Gedui paruoštus dokumentus, neva patvirtinančius, kad dideli pinigai įstrigo, įtariant pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimus. Visa tai buvo melas.
Sukčiai savo kompiuteriuose turėjo visą katalogą paruoštukų, kuriuos galėjo panaudoti kuriant klastotes – nuo menamiems brokeriams neva išduotų sertifikatų iki pranešimų iš Londono biržos apie neva įšaldytus pinigus, kurių tikrumo įspūdį sukčiai papildo skambučiais, neva atkeliaujančiais iš priežiūros institucijos.
„Sako, reikalingas depozitas, 5100 eurų, kuris bus įšaldytas. Sakau, o kas bus, jeigu aš tų pinigų nepervesiu? Sako, nieko – mes įtrauksime jus į sąrašą asmenų, kurie per Londono biržą nebegalės investuoti“, – taip savo patirtį su menamu pareigūnu prisimena Edita (vardas pakeistas), dėl sukčių veiklos praradusi apie 18 tūkst. eurų.
Iš pradžių moteris patikėjo įspėjimais ir į menamą investicinę sąskaitą pervedė reikalaujamą sumą. „Kitą dieną skambina vėl iš tos „finansų įstaigos“. Sako, jūs per mažai įdėjot. Ir viskas. Man tada viskas nutirpo ir supratau: aš spąstuose“, – sakė Edita.
Pašnekovė teigė mėginusi išsireikalauti savo pinigus iš menamo brokerio – to paties „Aleksandro Klimo“, kuris apgavo ir Gedą. Bet bandymai prisibelsti iki sukčiaus sąžinės vaisių nedavė – kaip ir kreipimasis į policiją.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) pastebi, kad auga ne tik investicinių sukčių daroma žala, bet ir jų kvalifikacija.
„Stebimas išaugęs sukčių profesionalumo lygis, naudojami sudėtingi algoritmai, realistiškai atrodančios svetainės, oficialiai atrodanti komunikacija. Tikėtina, kad išnaudojamas ir dirbtinis intelektas (pvz.: tekstų, vaizdų kūrimui ar komunikacijai su nukentėjusiuoju), be to, tikėtina, kad naudojama duomenų analizė, siekiant nustatyti potencialas aukas, susidomėjimą investavimu, neretu atveju panaudojant pačių aukų viešoje erdvėje viešinamus duomenis“, – raštu pateiktame komentare nurodo LKPB.
Tai savo kailiu patyrė trečia „Sienos“ pašnekovė – patyrusi verslininkė, ne pirmus metus užsidirbanti ir iš investavimo. Ji nurodė sukčiais patikėjusi būtent dėl to, kad menamas brokeris pademonstravo ne tik gerą rinkų išmanymą.
„Pokalbiai su Aleksandru tęsėsi beveik 4 mėnesius, kol pasiryžau pervesti pirmąją pinigų sumą. Labai daug žinių turėjo, kaip tikras profesionalas. <...> Vos ne draugystė užsimezgė”, – taip su Monika (vardas pakeistas) bendravo „Aleksandras“, iš verslininkės išviliojęs apie 30 tūkst. eurų. Tai buvo tas pats „Aleksandras“, apgavęs ir kitas „Sienos“ kalbintas aukas.
Daugelis „Sienos“ kalbintų nukentėjusiųjų pinigus prarado per sukčių kontroliuojamą platformą „FX Admirals“ – kokybišką tikros investavimo platformos „Admiral Markets“ kopiją. Tokių tikrų investavimo platformų „klonų“ Tbilisio sukčiai savo arsenale turėjo ne vieną ir ne du. O tai, ką menamų brokerių aukos laikė savo „investicinėmis sąskaitomis“, tebuvo iliuzija.
Dar vienas daugeliui aukų girdėtas pavadinimas – „Anydesk“. „Tai yra programinė įranga, skirta valdyti bet kokį kompiuterį per nuotolį“, – paaiškino „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
Siūlymas instaliuoti „Anydesk“ ir suteikti „brokeriui“ prieigą prie savo kompiuterio – savotiška sukčių darbo rutina. Anot D.Povilaičio, toks pasiūlymas gali reikšti tik viena – kad menamas investavimo profesionalas yra sukčius.
„Sakyčiau, kuo greičiau nutrauk pokalbį ir blokuok tą numerį. Akivaizdu, kad tai yra priešas”, – sakė D.Povilaitis.
Dauguma „Sienos“ kalbintų nukentėjusiųjų iš Lietuvos nurodė savo pinigus sukčiams pervedę per sąskaitas Lietuvoje veikiantį neobanką „Revolut“. Kai kurie teigė patys sulaukę sukčių raginimų „investavimui“ reikalingas sąskaitas atsidaryti būtent šioje finansų įstaigoje.
„Revolut“ ir kitos naujos kartos finansų įstaigos mirga tūkstančiuose dokumentų, nutekėjusių iš sukčių kompiuterių. O kai kurios aukos prisimena, esą vadinamieji „tradiciniai“ bankai jų pavedimus sukčiams stabdydavo kur kas dažniau.
„Sukčiavimą ir su visoje finansų industrijoje paplitusias organizuoto nusikalstamumo rizikas „Revolut“ vertina nepaprastai rimtai. Turime modernias finansinių nusikaltimų aptikimo priemones, (...) nuolat tobulinamas duomenų mokslo, automatinio mokymosi ir kitomis optimizavimo technikomis.
Kai „Revolut“ gaunami pranešimai apie sukčiavimo atvejus ar įtariame neteisėtas operacijas, turime aiškias procedūras tokių pranešimų įvertinimui ir rizikų valdymui. Apie incidentus sparčiai pranešame tiek savo finansinių tyrimų padaliniui, tiek atitinkamoms institucijoms. (...) Kovodami su sukčiavimu, artimai bendradarbiaujame su [finansų] sektoriaus partneriais, priežiūros institucijomis ir vyriausybėmis’, - raštu pateiktame komentare teigia „Revolut“. Panašius komentarus gavome ir iš ne vienos kitos tarptautinės finansų įstaigos.
Kodėl sukčiai savo aukas nukreipia būtent į naujos kartos finansų įstaigas? To priežastys gali slypėti prevencijos sistemos spragose.
„Matyt, kad nusikalstamas pasaulis ieško labiau pažeidžiamų finansų įstaigų. Galbūt nepastebės, galbūt sistema nesuveiks taip, kaip turėtų suveikt, galbūt turės rizikos apetitą didesnį negu gali suvaldyti. Pažeidžiamų vietų jie ieško tam, kad jų veikla būtų sėkminga“, – „Sienai“ teigė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Tiek „Revolut“, tiek kitų konkrečių finansų įstaigų veiklos ji teigė negalinti vertinti.
Netikros tapatybės, netikri telefono numeriai, suklastoti brokerių sertifikatai, esant reikalui – ir netikri pasai. Tokiu įrankių arsenalu prisidengę sukčiai jautėsi ne tik užtikrinti, bet ir saugūs. Kai kuriais atvejais, jie tai itin atvirai deklaruodavo savo aukoms.
„Siena“ mėgino nustatyti daugelį aukų iš Lietuvos apgavusių „Georgijaus Zimino“ ir „Aleksandro Klimo“ tapatybes, tačiau to padaryti nepavyko. Užsienio kolegoms sekėsi geriau – jie identifikavo ne tik pavienius sukčius, bet ir asmenis, kurie jiems vadovauja.
Tbilisio skambučių centras veikė štai šiame pastate, iš kitų aplinkinių biurų išsiskiriančiame nebent užtrauktomis langinėmis. Kad gyvenimas biure virte verda – išduodavo tiek degančios šviesos, tiek balkonuose rūkantys darbuotojai. Pasitelkiant nutekėjusiuose duomenyse esančias informacijos nuotrupas ir socialinių tinklų analizę, kai kurie iš jų buvo identifikuoti.
Ryškiausias atvejis – „Mary Roberts“ pseudonimu prisistatinėjusi skambučių centro darbuotoja, kuri su savo aukomis elgdavosi itin ciniškai. Kuomet kanadietis Marcelis Deschampsas suprato esąs apgautas ir pasakė galvojantis apie savižudybę, „Mary Roberts“ reagavo šaltakraujiškai: „Pirmyn, eik ir nusižudyk“.
Nukentėjusiojo pareiškimus apie kreipimąsi į teisėsaugą „Mary Roberts“ pasitiko garsiu juoku ir pareiškimais, neva Marcelis „niekada neras“ jos tikro paso. Ji klydo.
Padedamas tarptautinės žurnalistų komandos, kanadietis sužinojo, kas iš tiesų yra „Mary Roberts“. Paaiškėjo, kad tai Mariam Charchian, 25-erių mergina iš Tbilisio. Sukčių skambučių centre dirba ir jos sesuo Veriko Charchian, prisidengusi slapyvardžiu „Veronica Nowak“.
Tiek dvi seserys, tiek kiti žurnalistų identifikuoti sukčiai socialiniuose tinkluose dalijasi nekuklaus gyvenimo vaizdais.
Skambučių centrą kontroliuoja menkai žinoma vietos įmonė pavadinimu „AK Group“.
Nutekėjusiuose dokumentuose yra daugybė susirašinėjimų tarp„ AK Group“ darbuotojų per įmonės „Telegram“ kanalus. Nors visi naudojo slapyvardžius, kai kurios asmeninio gyvenimo detalės išsprūdo. Šnekiausia iš visų – „Veronika Nowak“. Susirašinėdama su kolegomis, moteris dalinosi savo amžiumi, gimtuoju miestu, ir, galų gale, pavarde – Charchian. Ši informacija bei daugybė nuotraukų iš prabangių kelionių socialinėse medijose atskleidė, kad tikrasis Veronikos vardas yra Veriko Charchian.
Darbo metu, Veriko itin artimai susirašinėdavo su „Mary Roberts“. Moterys aptarinėjo Veronikos planus vykti į Dubajų ir Mykonos salas Graikijoje. Taip buvo identifikuota Verikos sesuo – Mariam Charchian. Ta pati moteris, kuri tyčodamasi iš Marselio, sakė, kad jis niekada jos nesuras.
Veriko ir Mariam Charchiani užaugo armėniškoje šeimoje Ozurgeti miestlyje Sakartvele. Jų socialinių tinklų paskyros dar neseniai rodė gana paprastą gyvenimą. Tačiau prieš keletą metų, abi pradėjo dalintis visiškai kitokiu gyvenimu būdu: prabangi juvelyrika, aukštosios mados pirkiniai, bei deimantinės „Cartier“ ir „Van Cleef“ apyrankės. Veriko ir Mariam paskyros buvo pilnos nuotraukų iš prabangių kelionių – Dubajaus, Kipro, Graikijos, Paryžiaus. „Dievinu Mykonos“, pasirašė Veriko Charchian po socialinių medijų nuotrauka, kurioje ji dėvi rožinę „Dior“ skrybėlę.
Seserų Charcian kolegė, Lana Vakhtangadze, aukoms žinoma kaip „Lana Lehmans“, neatsiliko. Lana ir jos vyras atšventė savo vestuvės prabangiame Bioli kurorte Sakartvele. Į jį nuotaka atvyko sraigtasparniu.
Tarp sukčių vyko ir savotiškos varžytuvės. Nutekėję duomenys rodo, kad buvo sudaryta savotiška turnyrinė lentelė, kurioje fiksuoti didžiausias sumas iš aukų išviliojusių sukčių rodikliai. „Mary Roberts“ šiuose turnyruose sekėsi puikiai.
.jpg)
Tarptautinėms žurnalistų pajėgoms pavyko nustatyti ne tik pavienių sukčių, bet ir jų darbdavių tapatybes. Nustatyta, kad „AK Group’ kontroliavo du jauni Sakartvelo verslininkai – Meri Šotadze ir Akaki Kevkišvili.
Žurnalistai į abu juos kreipėsi komentarų, bet atsakymų gauti nepavyko. A.Kevkišvili žurnalistai pakalbinti mėgino ir gyvai, tačiau jo asmens sargybinis nei žurnalistės, nei operatorių neprileido prie savo darbdavio. Kol žurnalistai aiškinosi su apsaugininku, A.Kevkišvili sėdo į automobilį ir išvažiavo.
Mūsų kolegų surinkti duomenys rodo, kad kartu su A.Kevkišvili „AK Group“ kontroliuojanti Meri Šotadze ėmėsi naikinti savo pėdsakus internete bei pardavinėti savo turtą. Panašių veiksmų ėmėsi ir seserys Mariam bei Veriko Charcian. Netrukus po to, kai žurnalistai nustatė jų tapatybes, seserys ėmė naikinti savo prabangaus gyvenimo įrodymus, tačiau jie buvo išsaugoti gerokai iki Mariam ir Veriko ėmėsi įrodymų slėpimo.
Dalis nukentėjusiųjų iš Švedijos jau kreipėsi į Sakartvelo teisėsaugą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą prieš „AK Group“ ir su šia įmone susijusius asmenis. Ar tyrimas buvo pradėtas – kol kas nežinoma.
Lietuvoje pavienės aukos taip pat pildė pareiškimus policijoje, tačiau jų teigimu, pagalbos sulaukti nepavyko.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) teigimu, tokių nusikaltimų išaiškinimas yra itin sudėtingas, o dažnai ir neįmanomas dėl įvairių sukčių naudojamų apsisaugojimo priemonių.
“Tokio pobūdžio sukčiavimų atskleidimą apsunkina tai, kad nemaža dalimi investiciniai sukčiavimai Lietuvos gyventojų atžvilgiu yra vykdomi iš valstybių ne ES narių, su kuriomis teisinis bendradarbiavimas, lyginant su ES valstybėmis, yra apsunkintas. (...) Be to, naudojamos paslaugos, kurios yra ne ES valstybėse (trečiųjų šalių prieglobos paslaugų teikėjai, VPN, proxy, virtualiosios valiutos keityklos, IP telefonijos paslaugos). Sukčiai išnaudoja visus būdus užtikrinti savo veiklos anonimiškumą. Nusikalstamų veikų atskleidimą bei lėšų susigrąžinimą apsunkina ir tai, kad nukentėjusieji apie jų atžvilgiu vykdomą nusikaltimą susivokia po itin ilgo laiko (kelių mėnesių, pusmečio)”, – rašoma „Sienai“ siųstame LKPB komentare.
Kitoje tyrimo dalyje papasakosime apie kitą sukčių grupuotę, savo padarytos žalos apimtimis smarkiai lenkiančią „AK Group“. Nutekėjusiuose duomenyse neradome nė vienos jų aukos iš Lietuvos, tačiau radome aibę sukčių reikmėms panaudotų lietuviškų įmonių, per kurias pasisavintos milžiniškos pinigų sumos. Kokios tai įmonės ir kodėl sukčiai savo įmonių veiklai pasirinko būtent Lietuvą – papasakosime jau kitą savaitę.
Prie šio tyrimo prisidėjo Björn Tunbäck, Sanna Klinghoffer, Joachim Dyfvermark (SVT, Švedija), Antonio Baquero Iglesias, Lawrence Marzouk, Kelly Bloss, Malina McLennan, Eric Barrett, Pete Jones, Ilya Lozovsky, Julia Wallace, Laura Mannering, Tom Stocks, Graham Stack, Holger Roonemaa, Margaux Farran, Anna Baydakova, Stelios Orphanides, Kira Zalan, Bojana Pavlovic, Olena Lafoy, Ivana Jeremic, Alina Tsogoeva, Maria Cheresheva (OCCRP), Frédéric Zalac, Paul Émile d’Entremont, Jeff Yates (CBC / Radio Canada), kolegos iš Sakartvelo leidinių „Studio Monitor“ bei „IFact“ ir kiti užsienio partneriai.
