Šešeri metai – tiek praėjo nuo idėjos įsteigti pirmą nepriklausomą žurnalistinių tyrimų centrą Lietuvoje. Buvo nepamatuoto entuziazmo, buvo sustojimų. Buvo visko. Ir pagaliau startuoja „Siena“ – vieta, kur gims vietiniai ir tarptautiniai tyrimai, vystysis naujos idėjos ir augs nauji talentai.

Viskas prasidėjo 2013 m. vasarą, Rygoje. Su  kolega Mantu Dubausku lankėmės žurnalistinių tyrimų centro OCCRP mokymuose. Aš dirbau DELFI, Mantas – žurnale IQ. Ir Mantas pasiūlė, regis, utopinę idėją – o jeigu padarytume lietuvišką žurnalistinių tyrimų centrą, kur kartu dirbtume, publikuotume medžiagas ir darytume tai, apie ką svajojam. Ir iš tiesų – tai buvo utopija.

Mantas įsteigė VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras, pradėjome kurtis svetainę ir rinkti idėjas bendriems tyrimams, tačiau procesas įstrigo, o idėja taip ir neišsivystė. 2013 m. pabaigoje idėja nugulė į stalčių. Mantas po kurio laiko pasitraukė iš žurnalistikos, o aš nepriklausomo centro ambicijas atidėjau neribotam laikui.

Idėja buvo atgaivinta 2017 metais. Tada su buvusiu 15min.lt vadovu Tomu Balžeku būrėme komandą ir turėjome viziją sukurti gana didelę organizaciją, kuri Lietuvoje įsitvirtintų kaip žurnalistinių tyrimų lyderė. Šiam tikslui reikėjo viešosios įstaigos, tad pasiūliau mūsų su Mantu taip ir neišvystytą VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras. Tomas sutiko ir netrukus tapo šios įstaigos savininku. Sutarėme, kad tyrimų centras apsigyvens adresu Siena.lt.

Jau atrodė, pavyks. Bet... beveik susiformavusi komanda pradėjo byrėti, o idėja grįžo į stalčių. Vis dėlto mintis apie nepriklausomą tyrimų centrą man nedavė ramybės, ir visą laiką galvojau, kaip prie šios idėjos galėčiau sugrįžti.

Šių metų vasarą parašiau Tomui ir paklausiau, ar VšĮ vis dar pas jį. Atsakymas buvo teigiamas, ir rugpjūtį tapau VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras vieninteliu dalininku bei vadovu. Tomas atidavė ne tik organizaciją, bet ir domeną Siena.lt, kuriame dabar startuojame. Padedant būriui nuostabių žmonių, „Siena“ turi svetainę ir jau prisidėjo prie dviejų tarptautinių tyrimų: rezonansinės istorijos apie neskaidrių pinigų srautus SEB banko padaliniuose bei medžiagos apie Austrijos „Meinl“ banko vaidmenį išvedant turtą iš „Snoro“ ir bankų Ukrainoje.

Nesakysiu, kad trečias kartas nemeluoja. Visų pirma, tai būtų lėkšta. Visų antra – dar tikrai anksti sakyti, kad pavyko. Bet „Siena“ yra čia, ji veikia ir ji turi potencialo, kuriuo tikiu tiek, kiek žmogus gali tikėti idėja.

Taigi kas ta „Siena“ ir kuo ji skiriasi nuo likusios Lietuvos žiniasklaidos?

Ant sienų galima tepti dažus. Galima prie jų priremti. Galima už jų pasislėpti. Pasirodo, kalbant apie sienas galima net laimėti JAV prezidento rinkimus. Bet ši siena ne tokia.

„Siena“ neturi jokių pretenzijų tapti naujienų portalu. Čia nerasite kasdien pildomo naujienų srauto su karščiausiais įvykiais. Tai nebus vieta, kur kasdien randi kažką naujo. „Siena“ orientuojasi išimtinai į žurnalistinius tyrimus, kuriems reikia daug laiko ir pastangų. Taigi jei „Sienoje“ pasirodys po vieną ar du tyrimus per mėnesį – man tai bus geras rezultatas.

Tarp svarbiausių „Sienos“ prioritetų – talentų augimas. Yra nemažai jaunų ir talentingų žmonių, kurie dega noru imtis žurnalistinių tyrimų. Tokiems talentams „Siena“ siūlo galimybę dirbti, mokytis ir tobulėti, įvaldant visas pagrindines žurnalistinių tyrimų technikas bei žinias. Vienas toks talentas „Sienoje“ jau įsikūrė. Miglė Krancevičiūtė – neeilinio talento jauna žurnalistė, kuri pasiryžo tapti savotišku bandomuoju triušiu ir  „Sieną“ statyti kartu. Tikiu, kad tokių talentų bus daugiau. Ir darysiu viską, kad šie žmonės  „Sienoje“ gautų viską, kas geriausia.

„Siena“ atvira visai Lietuvos žiniasklaidai, kuri nori publikuoti žurnalistinius tyrimus. Čia skelbiami tyrimai gali būti perleisti bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, be jokio užmokesčio. Nes visuomenės teisė žinoti ir etiketė su kaina man yra nesuderinami dalykai.

Jei tyrimus dalini nemokamai ir nepardavinėji reklamos plotų – iš ko gyvensi? Logiškas klausimas. Kol kas „Siena“ tik pradeda savo veiklą ir tikiuosi, kad pavyks pritraukti vietinių ir tarptautinių fondų finansavimą bei privačių rėmėjų lėšas. Suprantama, visi stambesni „Sienos“ rėmėjai bus skelbiami viešai, o žurnalistinių tyrimų centras pasilieka teisę atsisakyti paramos iš fizinių ar juridinių asmenų, dėl kurių kyla abejonių.

„Siena“ bendrame žiniasklaidos fone išsiskirs ne tik veiklos modeliu ir turiniu. Iš nuosavos patirties tokiuose projektuose kaip Panama Papers ar Troika Laundromat žinau, kad bendradarbiavimas tarp žurnalistų turi milžinišką potencialą. Keisdamiesi informacija ir pastebėjimais, kartu dirbdami su duomenų masyvais žurnalistai pajėgūs nuveikti kur kas daugiau, nei bet kuris iš jų galėtų pasiekti vienas. Noriu, kad „Siena“ šiuos principus perkeltų į Lietuvos rinką. Bendri tyrimai su kitomis Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis – tarp „Sienos“ prioritetų ateinantiems metams.

Ir tai tik dalis idėjų, kurias sieju su „Siena“. Apie likusias kalbėti kol kas anksti, bet, jei „Siena“ nesugrius, čia pamatysite ne vieną inovaciją ir ne vieną eksperimentą, orientuotą į skaidrumą, valdžios atskaitingumą visuomenei, geresnę žurnalistiką ir – apskritai – švaresnę ir geresnę Lietuvą.

Idėja kurti nepriklausomą tyrimų centrą gimė prieš šešerius metus. Realybe ji virsta ne visai tokiomis aplinkybėmis, apie kokias svajojau. Klaidos turi savo kainą. Aš saviškę sumokėjau, brangiai ir su kaupu. Tačiau dairytis atgal neketinu. Dabar laikas dar kartą parodyti, kad dievinu šį darbą ir vadovaujuosi jo vertybėmis.

Kviečiu jus į „Sieną“, nes šimtu procentų tikiu tuo, ką darau. Ir tikiu, kad „Siena“ Lietuvai gali duoti labai daug naudos. Jei patikėsit ir jūs – „Sieną“ statysime drauge.

Share if you care.