Daugiau nei 200 milijonų eurų – tiek pinigų per įtartinas operacijas galėjo prasisukti Klaipėdos tepalų gamyklos „SCT Lubricants“ sąskaitoje. Vokiško kapitalo įmonė iš uostamiesčio – viena ryškiausių detalių naujame pinigų plovimo skandale, kurio gijos teka iš DNB ir „Nordea“ bankų, prieš keletą metų susijungusių į „Luminor“ grupę.
Tarptautinė žurnalistų komanda gavo „Luminor“ banko pinigų plovimo prevencijos audito duomenis. Jie rodo, kad per dešimtmetį – nuo 2008 iki 2018 m. – DNB ir „Nordea“ padaliniuose Baltijos šalyse atlikta įtartinų operacijų už 3,9 mlrd. eurų. Nutekėję duomenys rodo, kad auditoriams daugiausiai klausimų sukėlė keli klientai, tarp jų – „SCT Lubricants“.
Klaipėdos įmonės galutinis savininkas – Vokietijos pilietis Jurijus Sudheimeris, prieš keletą metų pagarsėjęs prieštaringai vertinamoje istorijoje, Rusijos opozicionieriaus Nikitos Belych korupcijos byloje. Būtent J.Sudheimerio paduoti pinigai tapo pagrindu N.Belych įkalinimui.
Netrūksta vertinimų, kad N.Belych byla – politinis susidorojimas. J.Sudheimeris tai kategoriškai neigia.
Nutekėję duomenys rodo, kad tepalus Klaipėdoje gaminanti ir eksportuojanti bendrovė „SCT Lubricants“ vykdė daug operacijų so ofšorinėmis įmonėmis, nemažai daliai jų auditoriai nerado pakankamo pagrindimo. Tarp operacijų – ir finansiniai ryšiai su pinigų plovimo skandaluose pagarsėjusiomis bendrovėmis.
„SCT Lubricants“ teigias jokių nusižengimų nepadariusi, o dalį nutekėjusių duomenų apskritai neigia. Bendrovė patvirtina, kad po audito jos santykiai su „Luminor“ nutrūko, tačiau tikina, kad tai nebuvo nulemta audito metu nustatytų pinigų plovimo rizikų.
„Luminor“ bankas rinkoje atsirado sujungus DNB ir „Nordea“ bankų padalinius Baltijos šalyse. Jungtinių Valstijų investicinis fondas „Blackstone“ investavo į naują darinį – trečią didžiausią banką regione – ir tapo pagrindiniu jo akcininku.
Investicija įvyko audringu metu – kai Baltijos šalis vienas po kito drebino pinigų plovimo skandalai, palietę ir iki tol švarų mundurą išlaikiusius skandinaviško kapitalo bankus. Garsiausiai nuskambėjo „Danske Bank“ istorija, po jos regioną sudrebino „Swedbank“ skandalas, trūkumus pinigų plovimo prevencijoje teko pripažinti ir SEB grupei.
Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, tai rodo, kad Baltijos šalių regionas buvo patrauklus nešvariems pinigams.
„Prieš penkerius metus, prieš dešimt tekdavo girdėti tam tikrą nuostabą, kai keldavai klausimus apie tai, kad galbūt nes irgi turim tam tikrų iššūkių, ir nėra aišku, kodėl Baltijos regionas turėtų būti išimtis iš viso pasaulio konteksto“, - „Sienai“ teigė S.Muravjovas.
„Luminor“ bankas taip pat siekė nustatyti, ar DNB ir „Nordea“ padalinių pinigų plovimo prevencija veikė be priekaištų, taigi buvo užsakytas išorinis auditas, kuris apėmė per bankus vykdytus sandorius 2008-2018 m. periodu.
„„Luminor“ bankas savo iniciatyva užsakė šią analizę ir ėmėsi lyderystės, bendradarbiavo su atitinkamomis priežiūros institucijomis, esant poreikiui, dalijosi išvadomis. Apgailestaujame, tačiau negalime komentuoti konkrečių klientų ar sandorių, tačiau galime patvirtinti, kad atliekant minėtą peržiūrą sisteminių klientų rizikos valdymo trūkumų nenustatyta“, - raštu pateiktame komentare teigia „Luminor“.
Audito rezultatai viešai skelbiami nebuvo. S.Muravjovo vertinimu, tai buvo klaida. „Tai vienareikšmiškai nėra gera praktika. Aš skatinčiau visas įmones, organizacijas, kurios rūpinasi rizikų valdymu, audituojasi, skelbti audito išvadas. Nes tai padeda geriau suprasti, kaip iš tikrųjų viskas atrodo“, - sakė S.Muravjovas.
Dabar audito duomenys pateko į tarptautinės žurnalistų komandos rankas. Prie nutekėjusių duomenų dirbo Eesti Päevaleht (Estija), „Re:Baltica“ (Latvija), YLE (Suomija) ir „Siena“, koordinuojami tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP.
Išorinis auditas, kurį atliko JAV kompanija Alvarez & Marsal, nustatė, kad per 2008-2018 laikotarpį per sąskaitas „Luminor“ suformavusiuose bankuose prasisukusių įtartinų pinigų suma – apie 3,9 milijardo eurų. Be to, sandorius už dar 17 milijardų esą reikėtų vertinti papildomai.
„Nordea“ Latvijos padalinyje auditas aptiko dvi gerai žinomas pavardes iš Rusijos. Tai metalurgijos pramonės milžino „Severstal“ savininkas Aleksejus Mordašovas bei chemijos kompanijos „Uralchem“ savininkas Dmitrijus Mazepinas. Ukraina jiems pritaikė sankcijas po 2014 m. įvykusios Krymo aneksijos. Dabar, dėl Rusijos karo prieš ukrainą, abu oligarchai yra ir ES sankcijų sąraše.
Dar viena įdomi pavardė „Nordea“ klientų sąraše – Jurijus Butokas, buvęs aukštas Rusijos ginkluotųjų pajėgų karininkas, taip pat vadovavęs Rusijos centrinio banko padaliniui Estijoje. Su J.Butoku susijusios bendrovės per „Nordea“ padalinį Estijoje atliko operacijų už daugiau nei 947 mln. eurų.
Susisiekus su J.Butoku, jis patvirtino, kad naujasis „Luminor“ bankas nutraukė su juo santykius. Buvęs Rusijos kariškis tvirtino mėginęs užginčyti tokį sprendimą, bet nesėkmingai. Paprašius pateikti daugiau informacijos, pašnekovas padėjo ragelį.
Viena ryškiausių figūrų „Luminor“ užsakytame audite – Klaipėdos kompanija „SCT Lubricants“, vokiško kapitalo įmonė, kurios ryšiai veda į Rusiją.
2016 metų vasarą Rusijos politikas, žinomas opozicijos veikėjas bei Kirovo srities gubernatorius Nikita Belych, atvyko į susitikimą viename iš Maskvos restoranų. Netrukus jis buvo sulaikytas su trenksmu – ant stalo išklojus žymėtus banknotus, 150 tūkst. eurų, kuriuos jam padavė vienas verslininkas. Šis verslininkas – tai Vokietijos pilietis Jurijus Sudheimeris, „SCT Lubricants“ savininkas. Skirtingai nei kyšio gavėjas, pinigus padavęs verslininkas nesulaukė nei įtarimų, nei kaltinimų. Rusijos teisėsauga patvirtino, kad jam jokių pretenzijų neturi.
Daug verslo interesų Rusijoje turintis J.Sudheimeris esą kreipėsi į Rusijos teisėsaugą dėl gubernatoriaus korupcinių veiksmų, ko pasekoje ir buvo įvykdytas sulaikymas.
N.Belych savo kaltės niekada nepripažino. Politikas tvirtino, kad pinigai buvo skirti projektų Kirovo srityje įgyvendinimui. Tokie paaiškinimai teismo neįtikino – N.Belych aštuoneriems metams pasiųstas už grotų. Laisvės atėmimo bausmę atliekančiam politikui pernai iškelta dar viena byla už korupcinius nusikaltimus.
Kyšio restorane istorija netruko apaugti įtarimais, kad tai nebuvo eilinis korupcijos atvejis. „Transparency International“ Rusijos skyrius netrukus paskelbė analizę, kurioje J.Sudheimeriui suteikė „torpedos“ titulą, įtariant, kad verslininkas galėjo dirbti išvien su Rusijos FSB, mainais gaudamas savotišką neliečiamybę.
J.Sudheimeris kategoriškai neigia buvęs „torpeda“. „Dėl minimų publikacijų spaudoje, jis samdė advokatus Rusijoje, teikė pretenziją ir reikalavimą redakcijai dėl paneigimo ir melagingos informacijos pašalinimo. Deja, tai nebuvo padaryta, o teisių gynimas Rusijos Federacijos teismuose, tuo metu, jam neatrodė perspektyvus. Kiek p. Sudheimer yra žinoma, minimos publikacijos nebuvo perspausdintos jokiuose kituose Vakarų valstybių publikacijose, ir jis pagrįstai tikisi, kad Jūsų publikacija nebus išimtis, t. y. nebus paremta abejotinos vertės publikacijų citavimu“, - teigiama komentare, kurį „Sienai“ perdavė „SCT Lubricants“.
„Sienai“ pavyko gauti dokumentą, kuriame J.Sudheimeris pats liudija apie N.Belych istoriją. Tai Šveicarijoje vykusios apklausos, nesusijusios su teisėsaugos veikla Rusijoje, protokolas.
„Šitas sukčius privertė mane duoti jam pinigų. Bet kyšis, kurį gavo Nikita Belych, nebuvo mano. Tai buvo FSB pinigai, visa tai yra FSB operacijos“, - teigė J.Sudheimeris.
Verslininkas patvirtino, kad tokia apklausa vyko, tačiau patikino, esą jo žodžiai apie „FSB pinigus“ traktuojami netinkamai.
„Dėl šio klausimo p. Sudheimer, buvo nustebintas, kadangi minimos informacijos gavimas ir turėjimas, jo įsitikinimu yra negalimas, kadangi vykdomas tyrimas, kurio duomenys nėra vieši. Klausimo ištraukos ir formuluotė, apie „FSB pinigus“ ir FSB operaciją“ aiškiai paimtos iš konteksto, nesiejant paimtos jų su esme ir galimai cituojamo dokumento turiniu“, - teigiama „SCT Lubricants“ perduotame komentare.
Anot bendrovės, J.Sudheimeris kategoriškai atsiriboja nuo bet kokių insinuacijų, esą N.Belych sulaikymas buvo politinė operacija.
„Kadangi, klausiate apie p. Sudheimer vaidmenį tyrime dėl korupcijos, reikėtų akcentuoti, kad susidūrus su neteisėtais veiksmais Rusijoje, p. Sudheimer pasielgė absoliučiai teisėtai – jis pranešė apie jo atžvilgiu daromą nusikaltimą valstybės teisėsaugos pareigūnams. Pareigūnai į tai reagavo, įvykdė procesinius veiksmus ir užfiksavo nusikaltimą. Asmuo, kuris įvykdė nusikaltimą yra nuteistas teismo nuosprendžiu. p. Sudheimer vaidmuo šioje istorijoje apsiriboja tuo, kad jis, kaip užsienio investuotojas, pranešė apie jo atžvilgiu vykdomą nusikaltimą, visi tyrimo veiksmai buvo atliekami pagal Rusijos Federacijos įstatymus ir procedūras. Todėl bet kokios abejotinos publikacijos, kuriomis buvo siekiama kitaip vertinti šią situaciją, p. Sudheimer manymu, buvo išimtinai naudingos kaltinamojo gynybos pusei, norint sumenkinti nukentėjusiojo liudijimų patikimumą“, - teigiama komentare.
Kitokios pozicijos laikosi politologas Vytis Jurkonis, didžiąją dalį savo karjero skyręs rytinių Lietuvos kaimynių režimų analizei.
„Uždavus klausimą dabartinei Rusijos opozicijai - klausiau trijų grupių iškart - buvo atsakymas ir reakcija, kad, aišku, čia buvo užsakyta provokacija. Tai buvo politiškai motyvuotas pakišimas šito politiko. Aš manau, kad politinių motyvų čia tikrai nestokota“, - „Sienai“ teigė V.Jurkonis.
Žinia apie N.Belych sulaikymą ir J.Sudheimerio vaidmenį šioje istorijoje pasklido dar 2016 metais. Paklaustas, ar „SCT Lubricants“ apta DNB bankas tokią informaciją galėjo traktuoti kaip pavojaus signalą, V.Jurkonis atsakė be dvejonių.
“Turbūt ne tik galėjo, bet ir privalėjo”, - teigė pašnekovas.
„Luminor“ užsakytame audite J.Sudheimerio asmenybei neskirta daug dėmesio. Tačiau to negalima pasakyti apie „SCT Lubricants“ finansines operacijas. Audito vertinimu, analizuotu laikotarpiu Klaipėdos įmonės atliktų įtartinų operacijų vertė – daugiau nei 200 mln. eurų.
Auditoriai pažymėjo tokius epizodus kaip santykiai su Nepriklausomų valstybių sandraugos subjektais, daug operacijų su ofšorinėmis įmonėmis bei didelis kiekis finansinių operacijų su apvaliomis pinigų sumomis – o tai bankininkystėje laikoma viena standartinių „raudonų vėliavėlių“, identifikuojant kliento atliekamų operacijų rizikas.
Tarp įmonių, su kuriomis atliktas „SCT Lubricants“ operacijas banko auditas įvardijo kaip įtartinas, yra ne tik su J.Sudheimeriu susiję verslai.
Pavyzdžiui, „SCT Lubricants“, audito duomenimis, palaikė santykius su ilgu sąrašu vienu adresu registruotų Jungtinės Karalystės įmonių, kurių savininkai – sunkiai atsekami arba nežinomi.
Tarp nustatytų rizikų – ir finansinės operacijos su įmonėmis, kurias auditas sieja su pasaulinio garso pinigų plovimo operacijomis. Pradedant vadinamaisiais „Magnickio pinigais“ ir baigiant OCCRP tyrimais „Russian Laundromat“ ir „Azerbaijani Laundromat“. „SCT Lubricants“ daugiau ar mažiau patvirtina didžiąją dalį nutekėjusiuose duomenyse aptiktos informacijos, bet būtent šiuos sandorius įmonė kategoriškai neigia.
„Mes nebuvome informuoti, kad atliekant Luminor grupė atliktą auditą, apie taip vadinamas „raudonų vėliavėlių finansines operacijas“, ir juo labiau, kurios būtų susijusios su UAB „SCT Lubricants“. (...) Patikrinome savo banko sąskaitų išrašus, - nei viena iš Jūsų išvardintų kompanijų nėra atlikus mokėjimų į UAB „SCT Lubricants“ banko sąskaitą, taip pat Bendrovė negavo įplaukų iš minimų įmonių, todėl galime patvirtinti, jog UAB „SCT Lubricants“ neturėjo jokių santykių ir/ar finansinių operacijų su Jūsų išvardintomis kompanijomis“, - teigia bendrovė, pridurdama, kad gali imtisi „atitinkamų teisinių veiksmų“.
Audito ataskaitoje nurodyta, kad DNB bankas teisėsaugai nepateikė nė vieno pranešimo apie įtartinas operacijas.
Tarp galimų rizikų auditas įvardijo ir Klaipėdos įmonės santykius su Baltarusijos valstybine naftos pramonės kompanija „Naftan“. Esą santykiai tęsėsi ir po 2011 m. sprendimo, kuriuo JAV paskelbė „Naftan“ įtraukiančios į sankcijų sąrašą dėl ryšiu su Aliaksandro Lukašenkos režimu.
„Mes sankcijų nepažeidėme“, - pokalbyje telefonu teigė „SCT Lubricants“ vadovas Dimitrijus Ignatovas.
Raštu pateiktame komentare, „SCT Lubricants“ pasisakė plačiau.
„Su Baltarusijos įmone Naftan esame turėję komercinių sandorių, kaip ir kitos Lietuvoje veikiančios įmonės, uosto bendrovės. Iš įmonės Naftan esame pirkę gamybai naudotas žaliavas, už prekes buvo atsiskaitoma vykdant bankinius mokėjimus. UAB SCT Lubricants savo veikloje laikosi kompetentingų institucijų nustatytų tarptautinių sankcijų reikalavimų, įskaitant bet neapsiribojant, Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Jungtinių Amerikos Valstijų ir jomis nustatytų ribojimų“, - teigia Klaipėdos įmonė.
Audito ataskaitoje nurodyta, kad dėl tolesnių santykių su „SCT Lubricants“ reikalingas „Luminor“ valdybos sprendimas. Bankas nenurodė, koks sprendimas buvo priimtas, tačiau „SCT Lubricants“ vadovas D.Ignatovas patvirtino, kad santykiai su „Luminor“ nutrūko.
„Mes tiesiog išsiskyrėme, ir viskas“, - sakė jis.
Raštu pateiktame komentare „SCT Lubricants“ taip pat patvirtina, kad „Luminor“ įmonės nebeaptarnauja. Tačiau bendrovė kategoriškai neigia, kad santykių nutrūkimas galėjo būti susijęs su audito rezultatais.
„Paaiškiname, jog UAB SCT Lubricants santykiai su Luminor banku nutrūko abipusiu susitarimu, jokių ginčų šiuo klausimu nebuvo. Mes nebuvome banko informuoti apie jokias galimas ar tariamas rizikas, kurios būtų susijusios su pinigų plovimo prevencija. Manome, jog Jūsų žinios nėra teisingos ir patikimos“, - teigia Klaipėdos įmonė.
Ši publikacija - dalis didesnio tarptautinio tyrimo, prie kurio dirbo žurnalistai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos. Tyrimo komanda: Holger Roonemaa („Eesti Päevaleht“, Estija), Šarūnas Černiauskas („Siena“), Minna Knus-Galán (YLE, Suomija), Jyri Hänninen (YLE, Suomija), Ville Juutilainen (YLE, Suomija), Inga Springe („Re:Baltica“, Latvija), Guna Gleizde („Nothing Personal“, Latvija), Martin Laine („Eesti Päevaleht“, Estija)
