Nutekėjusiais Ūkio banko duomenimis paremtas tarptautinis žurnalistinis tyrimas „Troika Laundromat“ įvertintas tarptautiniu „Sigma“ apdovanojimu už duomenų žurnalistiką.
Apdovanojimą pelnė tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP), su partneriais Europoje ir už jos ribų atlikęs tyrimą, palietusį bankus, politikus ir ištisas valstybes. „Sienos“ vadovas, OCCRP regioninios redaktorius Šarūnas Černiauskas prie tyrimo prisidėjo tiek gaunant Ūkio banko duomenis, tiek koordinuojant tarptautinės komandos darbą.
OCCRP su partneriais nurungė tikrai stiprius konkurentus. Dėl „Sigma“ apdovanojimo šioje kategorijoje taip pat varžėsi tokie leidiniai kaip „The Washington Post“, „Financial Times“, „USA Today“, „Chicago Tribune“ ar „ProPublica“.
„Troika Laundromat“ tyrimas į dienos šviesą ištempė milijardų vertas operacijas, kurias, pasinaudojant Ūkio banko suteikta infrastruktūra, atliko ofšorinių įmonių tinklas, kontroliuojamas Rusijos investicinio banko „Troika Dialog“. Šis tinklas panaudotas pinigų iš gerai žinomų aferų legalizavimui, prabangaus turto įsigijimui bei neaiškiems mokėjimams, susijusiems su Rusijos politiniu elitu.
„Troika Laundromat“ publikacijos palietė Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausią aplinką. Atskleisti milijoniniai mokėjimai V.Putino bičiulio Sergejaus Roldugino kontroliuojamoms įmonėms, pinigus mokant iš esmės už nieką. Vladimiro Artiakovo, Rusijos valstybinės korporacijos „Rostec“ vieno vadovų, šeima per Ūkio banke veikusią sistemą apsirūpino prabangiu nekilnojamuoju turtu Ispanijoje. Tyrimas atskleidė dabartinio Kipro prezidento ryšius su abejotinos kilmės pinigais disponavusiu įmonių tinklu bei šešėlines operacijas Kroatijoje, kai žmonės iš vieno įtakingiausių šalies verslininkų aplinkos pildėsi kišenes parduodami nekilnojamąjį turtą, kurio paprasčiausiai nebuvo. Ir tai tik keletas pavyzdžių.
Bankų sektorių „Troika Laundromat“ supurtė turbūt labiausiai. Tyrimas kirto per bankų Suomijoje ir Austrijoje įvaizdį, fiksuojant žaibiškus akcijų kursų nuosmukius.
Be to, būtent nutekėję Ūkio banko duomenys privedė prie SEB grupės išpažinties apie abejotinos kilmės pinigus šio banko padaliniuose Baltijos šalyse. Švedijos televizijai SVT bei tarptautiniams partneriams (tarp jų – „Sienai“) aiškinantis, kiek pėdsakų iš Ūkio banke veikusios sistemos veda į SEB, bankas prisipažino: 2005-2018 m. per šios grupės bankus Baltijos šalyse prasisuko dešimtys milijonų dolerių abejotinos kilmės lėšų. Liūto dalis šios sumos – beveik 26 mlrd. dolerių – tenka SEB padaliniui Estijoje.
„Troika Laundromat“ tyrimas paremtas didžiausiu bankinių duomenų nuotekių istorijoje. Nutekėjusi informacija apie 1,3 mln. pavedimų ir apie 230 tūkst. įmonių įvairiose valstybėse. Tyrimo metu izoliuota palyginti nedidelė dalis duomenų, t.y. tas įmonių tinklas, kurį kontroliavo ir Rusijos elito poreikiams bei nusikalstamų operacijų lėšoms panaudojo „Troika Dialog“. Praėjus maždaug metams po pirmų istorijų publikavimo, tyrimas vis dar nėra baigtas.
