Viktoras Šeimanas – vienas artimiausių Aliaksandro Lukašenkos bendražygių – pastaraisiais metais dažnai viešėdavo Afrikoje. Iš ten jis grįždavo su džiugiomis žiniomis apie milijoninius sandorius ir susitarimus, leisiančius Baltarusijai imtis aukso paieškų. Nutekėję dokumentai atskleidžia, kad už kadro liko šių sandorių naudos gavėjai – artima paties V.Šeimano aplinka.
Aliaksandro Lukašenkos režimas jau antrą dešimtmetį baudžiamas tarptautinėmis sankcijomis už žmogaus teisių pažeidimus bei represijas prieš pilietinę visuomenę, politinę opoziciją ir žurnalistus. Užsidarant durims Europoje, režimas ėmėsi plėtoti ryšius su Afrikos valstybėms, ypač – su Zimbabve.
Šeimano vizitų rezultatas – susitarimai, kurių vertė skaičiuojama šimtais milijonų dolerių. Ištikimas diktatoriaus bendražygis taip pat gyrėsi sutaręs dėl jungtinės Baltarusijos ir Zimbabvės įmonės, kuri imsis aukso paieškų Afrikos valstybėje.
V.Šeimanas visa tai raportavo tiesiai A.Lukašenkai. Visa tai buvo transliuojama Baltarusijos valstybiniuose kanaluose. Tačiau nutekėję dokumentai atskleidžia, kad už kadro liko šių sandorių naudos gavėjai – artima A.Lukašenkos ir paties V.Šeimano aplinka.
Tiriamosios žurnalistikos centro ICIJ koordinuojamas tarptautinis tyrimas Pandora Papers atskleidžia, ką dešinioji diktatoriaus ranka paliko už kadro. Pavyzdžiui, tai, kad „jungtinė įmonė“ aukso paieškoms sukurta ne tarp Baltarusijos ir Zimbabvės, o tarp Zimbabvės, V.Šeimano sūnaus ir Aleksandro Zingmano – prieštaringos reputacijos verslininko bei Zimbabvės garbės konsulo Minske.
Šį tyrimą atlikome kartu su „Belarusian Investigative Center“ žurnalistais, savo turinį publikuojančiais nepriklausomoje televizijoje „Belsat“.
A.Lukašenkos režimas šią vasarą „Belsat“ paskelbė „ekstremistine“ organizacija.
Komentarus bandėme gauti iš visų su aukso karštine susijusių šalių. Jokių atsakymų negavome nei iš V.Šeimano, nei iš jo sūnaus, nei iš Aliaksandro Lukašenkos administracijos. Aleksandro Zingmano įmonė dar prieš tyrimo publikavimą atsakė grasinimu „nedelsiant“ imtis teisinių priemonių.
Viktoras Šeimanas neretai vadinamas pilkuoju kardinolu arba antru galingiausiu žmogumi Baltarusijoje. Jis A.Lukašenką lydi dar nuo pirmosios kadencijos Baltarusijos prezidento poste. Per daugiau nei du dešimtmečius diktatoriaus pašonėje, V.Šeimanas užėmė daugybę aukšto rango postų – nuo generalinio prokuroro iki prezidento administracijos vadovo. Ir tapo vienu pirmųjų Baltarusijos politinio elito veikėjų, kuriems pritaikytos sankcijos.
Europos Sąjunga V.Šeimanui sankcijas pritaikė dar 2004 metais. Jis laikomas atsakingu dėl kelių žinomų A.Lukašenkos kritikų dingimo ir mirties.
Režimą užgulant vis naujoms sankcijoms, kai kurie sankcijų sąrašuose nugulę asmenys dingo iš Baltarusijos elito sąrašų. Turbūt ryškiausias pavyzdys – Jurijus Čyžas. Šis „Lukašenkos pinigine“ tituluotas oligarchas po sankcijų pateko Baltarusijos galios struktūrų nemalonėn ir prarado diktatoriaus favorito statusą.
V.Šeimano atvejis – ne toks. Nepaisant sankcijų, A.Lukašenka ištikimą bendražygį laikė arti, jam patikėdamas įvairias įtakingas pozicijas. Pavyzdžiui – užduotį atstovauti Baltarusijos interesams Afrikoje.
Zimbabvė – Afrikos šalis, su kuria Baltarusijai bene geriausiai sekėsi plėtoti santykius. 2018 m. kovą V.Šeimanas iš vizito Zimbabvėje grįžo su puikiomis žiniomis.
Pristatydamas vizito vaisius A.Lukašenkai, jis pranešė apie didelės vertės sandorius: jau sudarytas sutartis už 58 mln. dolerių ir planus šį skaičių kelti iki milijardo – tokį rodiklį numatyta pasiekti 2020 metais. Tačiau kalba ėjo ne tik apie skaičius.
„Kas liečia kalnakasybą, priimtas sprendimas sukurti jungtinę kalnakasybos įmonę tarp Zimbabvės ir Baltarusijos. Užsiimsime plačiu naudingų iškasenų spektru. Ką rasime – tą iškasime“, – valstybinei televizijai duotame interviu pasakojo V.Šeimanas.
Už kadro liko du žmonės, kuriuos V.Šeimanas įtraukė į oficialią delegaciją Zimbabvėje. Abu jie vietos žiniasklaidoje pristatyti V.Šeimano patarėjais. Pirmasis – Sergejus Šeimanas, V.Šeimano sūnus. Antrasis – verslininkas Aleksandras Zingmanas.
Pastarasis pasižymi dvejopa reputacija. Viešojoje erdvėje jam ne kartą klijuota ginklų prekeivio etiketė. Šių metų kovą A.Zingmanas buvo sulaikytas Kongo Demokratinėje Respublikoje. Sulaikymo vaizdo įrašas netruko pasklisti internete.
Po dvylikos dienų A.Zingmanas buvo paleistas, nepareiškus jokių įtarimų. Paties verslininko atstovų išplatintame pranešime teigta, esą Afrikos valstybės žiniasklaida paskelbė gandus, jogį Kongą jis atvyko apginkluoti perversmo. A.Zingmanas kategoriškai neigia turintis sąsajų su ginklų prekyba.
Nutekėję dokumentai rodo, kad būtent jis ir V.Šeimano sūnus stovėjo už „jungtinės kalnakasybos įmonės tarp Zimbabvės ir Baltarusijos“.
2017 m. gruodį, keli mėnesiai prieš V.Šeimano vizitą Zimbabvėje, Seišeliuose įsteigtas naujas juridinis asmuo pavadinimu „Midlands Goldfields Foundation“. Pandora Papers dokumentai rodo, kad šis darinys turėjo du naudos gavėjus – A.Zingmaną ir S.Šeimaną, savo dalis pasidalijusius santykiu 50/50.
Įmonė labai panašiu pavadinimu – „Midlands Goldfields Limited“ – 2017 m. gruodžio 22 d. įregistruota ir Londone. Jungtinės Karalystės registre pateikti šios įmonės dokumentai nerodo jokio ryšio nei su Seišelių fondu, nei su A.Zingmanu ar S.Šeimanu. Vieninteliu jos akcijų savininku nurodytas britas Robertas Michaelas Friedbergas.
Pandora Papers dokumentuose radome įrodymą, kad sutampantys pavadinimai – ne atsitiktinumas. Tarp nutekėjusių dokumentų yra R.M.Friedbergo pasirašytas dokumentas, kuriame nurodoma, kad Londono įmonė iš tiesų įsteigta „Midlands Goldfields Foundation“ naudai.
Taigi, Pandora Papers duomenys rodo, kad Londono įmonę faktiškai kontroliavo Seišelių fondas, priklausantis A.Zingmanui ir S.Šeimanui. Abiejų darinių pavadinimai piršo mintį, kad slaptas verslas gali būti susijęs su Afrikos aukso ištekliais, tačiau nutekėjusiuose dokumentuose tokios informacijos nebuvo.
Lūžis tyrime įvyko visiškai atsitiktinai.
„Belarusian Investigative Center“ vadovas Stas Ivashkevich viename žurnalistų renginyje susitiko su kolega, kuris taip pat domėjosi Baltarusijos pėdsakais Zimbabvėje. Euradio.fm žurnalistas Aliaksei Karpeka atkreipė dėmesį į Zimbabvės įmonę pavadinimu „Zim Goldfields“ ir sutiko su mumis pasidalinti turima informacija.
„Zim Goldfields“ viešojoje erdvėje buvo pristatoma kaip jungtinė Zimbabvės ir Baltarusijos kompanija. Taigi ji tikrai buvo panaši į tą darinį, apie kurio įsteigimą 2018 metais kalbėjo V.Šeimanas.
Aliaksejus nežinojo nieko apie „Zim Goldfields“ savininkus. Nežinojome ir mes. Informacija apie įmonių akcininkus Zimbabvėje prienama kur kas sunkiau nei Lietuvoje ar daugumoje kitų Europos valstybių. Pagalbos kreipėmės į kolegas iš tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP.
Gauti dokumentus apie „Zim Goldfields“ užtruko apie pusantro mėnesio. Rezultatas – trūkstama dėlionės detalė.
OCCRP gautuose dokumentuose matyti, kad „Zim Goldfields“ įsteigta 2018 m. balandį, maždaug mėnuo po V.Šeimano vizito. Tų pačių metų gegužę bendrovė gavo leidimus žvalgyti aukso išteklius keliose skirtingose teritorijose, kurių bendras plotas siekia apie 60 tūkst. hektarų. Kokie šių operacijų rezultatai – mūsų gauti dokumentai neparodo.
Dalis „Zim Goldfields“ tikrai priklausė Zimbavės valstybei. 30 proc. akcijų paketas teko valstybinei kalnakasybos įmonei „Zimbabwe Mining Development Corporation“ (ZMDC). Tačiau vadinti „Zim Goldfields“ jungtine dviejų valstybių kompanija dokumentai neleido.
70 proc. „Zim Goldfields“ akcijų valdė Londone registruota „Midlands Goldfields Limited“. Ta pati įmonė, už kurios slapta stovėjo A.Zingmanas ir S.Šeimanas.
Atrasta informacija pasidalijome su politologu, Baltarusijos ekspertu Vyčiu Jurkoniu. Jo vertinimu, Viktoras Šeimanas veikė aiškiame interesų konflikte, o atskleista medžiaga – akivaizdi piktnaudžiavimo schema, kurios gijos driekiasi iki Baltarusijos prezidento rūmų.
„Tėvas tiesiogiai susijęs su prezidento administracija. Labai aiškiai išskirta funkcija Afrikos kontinentui. (...) Ir... sutapimas? Na ne, ne sutapimas“, – apie Viktoro ir Sergejaus Šeimanų situaciją kalbėjo V.Jurkonis.
Komentarų kreipėmės tiek į S.Šeimaną, tiek į ZMDC, tiek į A.Zingmaną. Į laišką atsakė tik pastarasis – per savo įmonę Dubajuje „Aftrade DMCC“.
Pirmame laiške „Aftrade“ kategoriškai neigė A.Zingmano ryšį su „Zim Goldfields“.
„Ponas Zingmanas neturi visiškai jokių ryšių nei su „Zim Goldfields“, nei su „Midlands Goldfields Limited“, - teigė „Aftrade“. Bendrovė taip pat pareiškė, kad jai pateikti klausimai sudaro įspūdį, esą siekiama „pakenkti ponui Zingmanui ir „Afrade“.
Laišką A.Zingmano įmonė baigė užuominomis, jog istorijos publikavimas gali baigtis ieškiniu.
Paprašius papildomo komentaro ir pateikus iškarpas dokumentų, kurie rodo A.Zingmano ryšį su „Midlands Goldfields Foundation“, kompanija pateikė kitokį atsakymą:
„Ponas Zingmanas niekaip nesusijęs su jūsų kreipimesi minimų įmonių veikla, investicijomis ar finansinėmis operacijomis. Ponas Zingmanas taip pat nėra susisaistęs verslo ryšiais ar veikiančiomis įmonėmis su ponu Sergejumi Šeimanu.“
Pateiktų dokumentų kopijas „Aftrade“ komentuoti atsisakė.
„Midlands Goldfields“ – tiek Londone, tiek Seišeliuose – jau nebepatenka į veikiančios įmonės apibrėžimą. Abi jos buvo likviduotos pernai rugsėjį. Tai nutiko netrukus po to, kai Zimbabvės valdžia uždraudė aukso gavybą upių vagose.
Būtent upių vagose dirbo ir „Zim Goldfields“, kurios kontroliniu akcijų paketu disponavo „Midlands Goldfields“. Kas perėmė 70 proc. įmonės akcijų po Londono bendrovės uždarymo – OCCRP gauti dokumentai neparodo.
Pernai lapkritį, jau po minėtų įmonių Londone ir Seišeliuose likvidavimo, „Zim Goldfields“ vardas nuskambėjo ne tik Zimbabvėje, bet ir kaimyninėse Afrikos šalyse bei Kinijoje. Mirtino incidento metu keletas nelegalių auksakasių buvo užpilti žemėmis ir „palaidoti gyvi“, kai rangovai iš Kinijos ėmėsi užpylinėti karjerus. Anot viešos informacijos, rasti du nelaimėlių kūnai. Bendras žuvusiųjų skaičius – 10 ar net daugiau.
Kinijos įmonė, vykdžiusi darbus, skelbė, kad vietiniai nelegalūs auksakasiai buvo įspėti apie numatomą karjerų užpylimą, o informacija apie teritorijoje buvusius žmones gauta per vėlai.
Kas mirtino incidento metu valdė kontrolinį „Zim Goldfields“ akcijų paketą, neaišku. Jokie OCCRP gauti dokumentai neparodo, kas – jei iš viso – perėmė akcijas iš Londono įmonės, uždarytos pora mėnesių iki tragedijos.
A.Zingmano įmonė „Aftrade“ į prašymus komentuoti mirtiną incidentą nereagavo. Visi kiti šios istorijos dalyviai komentarų nepateikė.
A.Zingmanas figūruoja ir dar vienoje Pandora Papers įmonėje, susijusioje su Baltarusijos ir Afrikos reikalais. Pastarąjį verslą jis valdė kartu su žinomu Baltarusijos oligarchu Aliaksandru Šakutinu. Dėl ryšių su A.Lukašenkos režimu pernai gruodį jam pritaikytos ES sankcijos.
2016 m. A.Zingmanas ir A.Šakutinas Honkonge įsteigė bendrovę „Afex Company Limited“. Abu verslininkai Pandora Papers dokumentuose nurodė, kad „Afex“ bus orientuota į prekybą technika tarp Baltarusijos ir Afrikos valstybių.
Tais pačiais metais Baltarusijoje įsteigta bendrovė „Afex Global“, kurią valdė A.Zingmano ir A.Šakutino verslas Honkonge. Būtent ši įmonė, anot viešų pranešimų, dalyvavo į Afriką tiekiant baltarusišką techniką. „Afex Global“ kaip vartus į Afriką įvardijo bent dvi valstybės valdomos Baltarusijos įmonės. Viename pranešimų minėta ir tai, kad tiekiama technika – dalis susitarimo, kuriame dalyvauja ir „Amkodor“ – A.Šakutino verslas.
Baltarusijos įmonė buvo likviduota 2018 m. spalį. A.Zingmanas ir A.Šakutinas tais pačiais metais atsisakė verslo Honkonge – „Afex Company Limited“ perleista Zimbabvės advokatui Farai Mutamangira.
Susisiekus su A.Šakutinu, jis patvirtino, kad „Afex“ veikė Afrikos kryptimi, bet teigė nežinantis įmonės veiklos detalių. Jis taip pat paaiškino, kodėl iš jos pasitraukė.
„Mes dirbome Afrikos kryptimi, tikrai. Pas mus buvo darbų Afrikoje programa. Bet po to, kai pasakė, kad dėl, nes aš neva artimas prezidentui, Europos bankai atsisako dirbti su šia kompanija… Atitinkamai, nusprendžiau netrukdyti kompanijos darbui“, – kalbėjo A.Šakutinas.
Savo ruožtu, A.Zingmano kompanija „Aftrade“ nurodė, kad „Afex“ ir jos dukterinė įmonė Baltarusijoje „neatliko nė vienos prekybos operacijos“ ir buvo likviduotos.
Būtent A.Zingmano „Aftrade“ šiuo metu užsiima Baltarusiškos technikos tiekimu į Afriką.
Politologo Vyčio Jurkonio vertinimu, informacija, kokią atskleidė šis tyrimas, gali baigtis teisiamųjų suolu. Tačiau tokios reakcijos esą būtų normalu tikėtis iš demokratinės valstybės, o ne iš autoritarinio režimo. Taigi kaip, jei iš viso, į informaciją apie Zimbabvės auksą reaguos A.Lukašenkos režimas, prognozuoti sunku.
V.Jurkonio nuomone, pastarųjų metų įvykiai tiek įsiūbavo režimą, kad A.Lukašenka gali nesiryžti surengti net parodomojo proceso V.Šeimano atžvilgiu. Mat diktatoriui reikia išlaikyti savo patikėtinių rato lojalumą.
„Lukašenkos režimas neturi prabangos taškytis, kaitinti temperatūrą ar didinti nepasitikėjimą savo gretose“, - reziumavo V.Jurkonis.
Prie šio tyrimo prisidėjo Khadija Sharife, Mafira Kureva, Aliaksei Karpeka (Euroradio.fm), Prosper Tatenda, Stas Ivashkevich bei OCCRP ID analitikai
