Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
tyrimai

Lietuvos kariuomenės paslaptys – rusiško kapitalo įmonės seifuose

Lietuvos kariuomenės paslaptys – rusiško kapitalo įmonės seifuose

„Sienos“ iliustracija
Šarūnas Černiauskas („Siena“) ir Sergei Ezhov („The Insider“)
2024 11 07
Visi autoriaus tekstai →
Šeši seifai įslaptintų dokumentų saugojimui. Tokiu pirkiniu Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų batalionas apsirūpino dvi dienos iki Rusijos invazijos prieš Ukrainą pradžios. Ir panašu, kad kariuomenė nežinojo seifus perkanti iš rusiško kapitalo įmonės, kurios savininkų verslas taip pat aptarnauja ir Rusijos karo mašiną.

Vilniuje veikianti bendrovė „Eurosafe LT“ save pristato kaip europietiško kapitalo įmonę, valdomą per Lenkiją, o galutiniais naudos gavėjais nurodant Lenkijos ir Rumunijos piliečius. Tačiau, bendradarbiaudami su tremtyje veikiančiu nepriklausomu Rusijos leidiniu „The Insider“ nustatėme, kad tai – ne visai tiesa.

„Eurosafe LT“ savininkai – Rusijos verslininkai, savo tėvynėje taip pat plėtojantys panašų verslą ir savo įranga aprūpinantys Rusijos karo pramonės institucijas. O Lietuvoje šių verslininkų kontroliuojamai įmonei plačiai atvertos ne tik kariuomenės padalinių, bet ir Vyriausybės, Vadovybės apsaugos tarnybos ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų durys. 

Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia tik iš „Sienos“ sužinojęs apie „Eurosafe LT“ savininkus ir žada imtis priemonių, kad būtų įvertintos su įmonės savininkais susijusios rizikos. Rusijos verrslininkų kontroliuojamos įmonės seifus ministras ketina mesti „per langą“.

Savo ruožtu, Lietuviškos įmonės vadovas teigia nieko nežinojęs apie „Eurosafe LT“ savininkų rusiškus pasus ar veiklą Rusijoje. Verslininkas teigia palaikantis Ukrainą.

Rusiški pasai – už kadro

Vilniuje įsikūrusi „Eurosafe LT“ seifais prekiauja jau septynerius metus. Valstybės registrams pateikta informacija jokio įmonės ryšio su Rusija nerodo.  Bendrovė valdoma per Lenkijos kompaniją „Promet Safe“, o galutiniais naudos gavėjais nurodomi verslininkai iš dviejų Europos Sąjungos šalių – Lenkijos ir Bulgarijos. Tačiau kai kas liko už kadro.

„The Insider“ surinkti duomenys rodo, kad pagrindiniu „Eurosafe“ naudos gavėju įvardijamas Lenkijos pilietis Eugeniusz Pietrow – tai Rusijos verslininkas Jevgenijus Petrovas. Kitas „Eurosafe“ valdytojas – Rumunijos pilietis Konstantinas Smirnovas – taip pat yra Rusijos verslininkas.

Lietuvišką įmonę kontroliuojantis Rusijos verslininkas Jevgenijus Petrovas Registrų centrui pateiktuose duomenyse įvardintas kaip Lenkijos pilietis Eugeniusz Pietrow
(Forbes.ru ir „Sienos“ nuotr.)

J.Petrovo ir K.Smirnovo verslas Rusijoje – bendrovė „Promet“, taip pat prekiaujanti seifais ir kita daiktų saugojimo įranga. Tarp šios ir su ja susijusių įmonių klientų – Rusijos karo pramonė.

Putino padėjėjo palaikymas

„Promet“ veikia Rusijos Tulos srityje. „The Insider“ surinktais duomenimis, „Promet“ turėjo didelį palaikymą iš vietinės srities administracijos, kuriai ilgą laiką vadovavo Aleksejus Diuminas – asmuo, glaudžiai susijęs tiek su Vladimiru Putinu, tiek su jau dešimtmetį vykstančia Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Kaip nurodoma jo oficialioje biografijoje, iki tapdamas Tulos srities gubernatoriumi, A.Diuminas 2013-2015 m. vadovavo Rusijos specialiųjų operacijų pajėgoms. Būtent joms priskiriamas labai reikšmingas vaidmuo „žaliųjų žmogeliukų“ invazijoje, kuri galiausiai baigėsi Krymo okupacija ir aneksija. Anot Rusijos žiniasklaidos, A.Diuminas taip pat vadovavo per Maidano revoliuciją nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus išgabenimo į Rusiją operacijai.

Tulos gubernatoriaus karjerą A.Diuminas baigė tik šiais metais – ir tik tam, kad persikeltų tiesiai į Kremlių. Šiuo metu jis eina V.Putino padėjėjo pareigas. O ilgamečio gubernatoriaus palaikymas „Promet“ grupei matomas tiek iš viešų A.Diumino pasisakymų, tiek iš bendrų nuotraukų su Jevgenijumi Petrovu, Lietuvoje pristatomu kaip Lenkijos pilietis Eugeniusz Pietrow. 

Jevgenijus Petrovas (kairėje) ir Aleksejus Diuminas (invest-tula.com nuotr.)

Ir kariniai užsakymai, ir verslas Kryme

„Promet“ reguliariai dalyvauja Rusijos karo pramonės forume „Armija“. Pavyzdžiui, 2017 metais, kai veiklą pradėjo J.Petrovo ir K.Smirnovo kontroliuojama „Eurosafe“, jų rusiškas verslas šioje parodoje eksponavo įrangą, skirtą rusiškų artilerijos kompleksų „Grad“ amunicijos saugojimui.

„The Insider“ surinkti duomenys rodo, kad „Promet“ ir susijusios įmonės aprūpina aibę su Rusijos karo pramone susijusių struktūrų – nuo gynybos ministerijos iki valstybinės korporacijos „Rostech“. Daugeliu atvejų, valstybės ir karinės struktūros iš J.Petrovo verslų užsakinėjo seifus. Bet tarp verslininko įmonių siūlomos produkcijos yra ir, pavyzdžiui, šarvuotos konstrukcijos blokpostų įtvirtinimui.

No photo description available.
„Promet“ stendas parodoje „Armija“ (įmonės nuotr.)

J.Petrovas taip pat yra Rusijos okupuotame Kryme veikiančios įmonės akcininkas. Ši įmonė seifais ir kita įranga aprūpina prokuratūrą, Rusijos okupacinę administraciją, jūrų laivyno karinę prokuratūrą ir kitas institucijas. Įmonės pavadinimas – „Eurosafe Krym“.

Beje, sunku būtų teigti, kad Rusijos verslininkai J.Petrovas ir K.Smirnovas labai stengėsi slėpti savo šaknis. Ir ne tik dėl to, kad Kryme veikiantis verslas pavadinas beveik identiškai lietuviškam, o lietuviškos įmonės valdymo struktūroje kartojasi „Promet“ pavadinimas.

Lenkijos įmonė „Promet Safe“ lietuvišką „Eurosafe LT“ kontroliuoja tik nuo šių metų birželio. Iki tol bendrovė buvo valdoma per Estiją – ten taip pat veikusią įmonę „Promet-Safe OU“. O jos valdymo struktūra Estijos registre tik per porą paspaudimų veda į abu įmonės valdytojus, aiškiai deklaruojant jų ryšį su Rusija.

Seifai Lietuvos kariuomenės paslaptims

Bent du Lietuvos kariuomenės padaliniai iš J.Petrovo ir K.Smirnovo kontroliuojamos „Eurosafe LT“ yra įsigiję seifus slaptos informacijos saugojimui.

Specialiųjų operacijų pajegų Vytauto Didžiojo batalionas tokių seifų įsigijo net šešis. Dvi dienos iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad keturi seifai skirti dokumentams su žyma KF („konfidencialu“), o du – dokumentams su žyma S, arba „slaptai“. Slaptų dokumentų klasifikacijoje tai yra antras aukščiausias lygmuo, nusileidžiantis tik žymai VS – „visiškai slaptai“.

Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgos (Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.)

Du seifus slaptų dokumentų saugojimui iš „Eurosafe“ įsigijo ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba. Tiesa, tai įvyko 2021 m. vasarą – kai Rusijos invazija į Ukrainą viešojoje erdvėje net nebuvo svarstoma kaip realus scenarijus. 

Tarp „Eurosafe“ klientų yra ir daugiau krašto apsaugos sistemos organizacijų. Ne tik kariuomenės padaliniai, bet ir dvi Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos – Mobilizacijos departamentas bei Gynybos resursų agentūra, atsakinga už svarbiausius įrangos ir ginkluotės pirkimus Lietuvos kariuomenei.

Prekes žada „nešti velniop“

Daugelis „Sienos“ išanalizuotų viešųjų pirkimų sutarčių rodo, kad „Eurosafe“ ne tik pardavė seifus ar kitą dokumentų saugojimo įrangą, bet ir įsipareigojo ją pristatyti kliento adresu. Taigi – į kariuomenės padalinius ir kitas valstybės institucijas. Kai kuriais atvejais, dokumentai taip pat rodo, kad įmonė prekes turėjo ne tik pristatyti, bet ir įrengti – taigi gavo kažkokio lygmens prieigą prie klientų patalpų.

Su šia informacija supažindinome kadenciją baigiantį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną. Poltikas teigė matantis neabejotinas saugumo rizikas.

„Rusiška įmonė, susijusi su režimu ir karine pramone – vien jau tai, ką mes iš jų perkam, jau yra blogai. Ir tai yra peržengta linija. (...) O jeigu jie turėjo priėjimą prie patalpų ir galėjo ten įrenginėjant pasižvalgyti – tai kelia įvairias rizikas. Mes jau kalbam apie žvalgybines rizikas. Reikės atskiro tyrimo, kaip visa tai buvo daroma“, – teigė L.Kasčiūnas. 

Laurynas Kasčiūnas (Roberto Riabovo / BNS nuotr.)

Politikas svarstė, esą „Eurosafe LT“ ryšiai su Rusija galėjo likti nepastebėti dėl to, kad įmonė dalyvavo palyginti nedidelės vertės pirkimuose, apsiribojant kelių ar keliolikos tūkstančių eurų neviršijančiomis sumomis.

Ministras žada nedelsdamas imtis priemonių, kad kuo greičiau būtų įvertintos su „Eurosafe LT“ laimėtais pirkimais susijusios rizikos. Jis taip pat teigia matantis poreikį koreguoti teisės aktus, kad būtų atidžiau vertinamos ir mažos vertės pirkimuose dalyvaujančios įmonės – bent jau tuomet, kai tai liečia šalies saugumą.

Verdiktą dėl „Eurosafe“ kariuomenei parduotų seifų ministras jau turi. „Aš manau, kad reikės nešti velniop tuos seifus, be abejo. Reikia juos dar ir patikrint dabar“, – atsiduso L.Kasčiūnas.

Visgi krašto apsaugos sektorius – ne vienintelis „Eurosafe LT“ klientas.

Ne tik kariuomenė

Tarp lenkiškai rumuniškai rusiško kapitalo įmonės klientų galima rasti aibę itin svarbių valstybės įstaigų. Tai Vyriausybės kanceliarija, Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija.

Atskiro paminėjimo vertas klientas – Vadovybės apsaugos tarnyba, kurios pareigūnai saugo prezidentą, premjerę, Seimo pirmininkę ir užsienio delegacijų narius. 2021 metais ši tarnyba iš „Eurosafe LT“ įsigijo daugiau nei 160 stelažų dokumentų saugojimui. Prekės pirktos su pristatymu ir įrengimo paslaugomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda, saugomas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų (Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.)

„Eurosafe LT“ vadovas Nerijus Micevičius į „Sienos“ klausimus atsakė raštu. Verslininkas pirmiausiai patikino neturėjęs jokios informacijos, kuri rodytų, kad jo darbdaviai yra ne lenkas ir rumunas, o du Rusijos piliečiai.

„UAB Eurosafe akcininkas yra Lenkijos bendrovė Promet Safe Sp.o.o. Šios kompanijos akcininkais ir naudos gavėjais yra/buvo Jūsų įvardinti Lenkijos ir Rumunijos piliečiai. Informacijos apie galimą minėtų fizinių asmenų daugybinę pilietybę neturiu ir tokių asmenų duomenų negalėčiau gauti jokiu teisiniu pagrindu“, – teigė N.Micevičius.

Įmonės vadovas taip pat nurodė nieko nežinojęs apie „Promet“ veiklą Rusijoje ar ryšius su šios šalies karinėmis struktūromis. N.Micevičius teigia pats skyręs asmeninių lėšų Ukrainos palaikymui ir smerkiantis Rusijos agresiją.

„UAB „Eurosafe“ ir jos darbuotojai nuo pat karo pradžios ir iki šiol palaiko ir palaikys Ukrainą ir jos piliečius“, – teigė verslininkas.

„The Insider“ pavyko susisiekti ir su „Eurosafe LT“ savininku J.Petrovu. Verslininkas teigė nežinantis apie Lietuvos įmonės dalyvavimą kariuomenės pirkimuose ir aiškino, esą „Eurosafe LT“ pajamos iš tokių pirkimų yra „juokingi skaičiai“. Į klausimą, kurioje valstybėje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, jis neatsakė.

Ne pirmas kartas

Tai ne pirmas atvejis, kai rusiško kapitalo verslas prieina prie itin svarbių valstybės įstaigų ar įmonių viešųjų pirkimų. Praėjusiais metais, bendradarbiaudami su Ukrainos leidiniu „Lviv Media“, atskleidėme, kaip toks verslas įsisuko į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektus.

Bendrovė „Eksortus“ sėkmingai dalyvavo IAE pirkimuose ir taip buvo pasamdyta, tame tarpe, su branduolinių atliekų saugyklos projektu susijusiems darbams. Įmonės savininku buvo nurodomas Lenkijos pilietis Sergiusz Pietrosz, tačiau kolegos iš Ukrainos surinko visus įrodymus, kurie rodo, kad tai yra Rusijos pilietis Sergejus Petrovas.

Seimas pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis perrašė Viešųjų pirkimų įstatymą, sudarydamas sąlygas rusiško kapitalo įmonių eliminavimui iš strateginių įmonių konkursų, tačiau „Eksortus“ sėkmės IAE pirkimuose tai nepakeitė.

Visgi rusiškas S.Petrovo pasas įmonę pasivijo jam jau nesant jos savininku. IAE informavo, kad dvi sutartys su „Eksortus“ už bendrą 262 tūkst. eurų sumą yra nutrauktos, o dėl galimai nusikalstamos veiklos, susijusios su S.Petrovo pilietybės nuslėpimu, inicijuotas ir ikiteisminis tyrimas. 

„Dėl tiekėjo UAB „Eksortus“ tyčia nuslėptų aplinkybių 2022 m. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis pažeidžiant LR Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Taip pat dėl tiekėjo nesąžiningų veiksmų 2022-2023 m. buvo vykdoma kita 2021 m. sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri dėl 2022 m. įsigaliojusių tarptautinių viešųjų pirkimų sankcijų nebegalėjo būti vykdoma po 2022-10-10.  Prieš daugiau nei metus paaiškėjus tiekėjo „Eksortus“  nuslėptoms aplinkybėms teisės aktų nustatyta tvarka  nedelsdami užbaigėme abiejų sutarčių vykdymą, siekdami apsaugoti įmonės veiklos skaidrumą ir Lietuvos strateginio projekto saugumą.

Negana to, šios situacijos pagrindu inicijavome FNTT ikiteisminį tyrimą tam, kad tarptautines sankcijas bandantys apeiti Rusijos piliečiai ir su jais susiję asmenys už savo veiksmus atsakytų įstatymų nustatyta tvarka“, - raštu pateiktame komentare teigė IAE vadovas Linas Baužys.

Ignalinos atominė elektrinė (Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.)

IAE administracija taip pat patikslino, kad nutraukiant abi sutartis su „Eksortus“, didžioji jų dalis jau buvo įvykdyta. Visgi IAE nurodo sieksianti susigrąžinti bent keliasdešimt tūkstančių eurų, jau nukeliavusių į „Eksortus“ kasą.

Veikia ir kitose ES valstybėse

„The Insider“ ir „Sienos“ surinkta informacija rodo, kad bendrovę „Eurosafe LT“ kontroliuojantys Rusijos verslininkai analogiškus verslus vysto ir kitose ES šalyse. Tarp jų – ne tik Lenkija, per kurią valdoma Vilniaus įmonė, bet ir Estija bei Bulgarija.

Ar šiose ES šalyse Rusijos verslininkų įmonės taip pat aprūpina valstybės įstaigas ir institucijas – kol kas nežinoma.

Krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas teigia, kad ši situacija parodo dideles spragas valstybės rizikų valdymo sistemoje. Anot politiko, šias spragas reikia lopyti nedelsiant.

„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Patreon platformoje.
© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.
No items found.

Discover more investigations

Spustelėdami „Sutinku“ sutinkate, kad jūsų įrenginyje būtų saugomi slapukai tam, kad užtikrintume Jums sklandesnį naršymą svetainėje bei galėtume analizuoti svetainės naudojimą. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, peržiūrėkite mūsų PRIVATUMO POLITIKĄ.