„Sienos“ tyrimuose figūravusi ir už ukrainiečių pabėgėlių išnaudojimą bausta bendrovė „Nermeka“ dingsta iš Lietuvos verslo žemėlapio. Marijampoliečio Mečislovo Bušo kontroliuotas verslas žlunga su šimtatūkstantinėmis skolomis. O tuo pat metu „Nermekos“ vykdytą veiklą perima kitos su M.Bušu susijusios įmonės.
Daugiau nei prieš metus Sienos žurnalistai demaskavo verslą, išnaudojusį bei apgaudinėjusį nuo karo bėgančius ukrainiečius, o taip pat ir lietuvius. Po tuomet atlikto valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo, „Nermeka“ sulaukė baudų. Mečislovui Bušui, kaip įmonės vadovui, buvo skirta pusė minimalios baudos – 120 eurų.
Prabėgus kiek daugiau nei metams „Nermeka“ bankrutavo, į kapą su savimi nusinešdama solidžią skolą valstybei ir kitiems kreditoriams.
Tačiau „Nermekos“ bankrotas toli gražu nereiškia Mečislovo Bušo verslų pabaigos. Nes radome ne tik dvi įmones, galimai perėmusias „Nermekos“ veiklą, bet ir krūvą kitų, vadinamąjį fenikso sindromą primenančių bruožų.
„Sienos“ tyrimuose apie ukrainiečių išnaudojimą figūravusiai „Nermekai“ bankroto byla iškelta pernai rugsėjį. Kaip rodo teismo sprendimas, bankrotą inicijavo įmonės vadovybė. Bendra „Nermekos“ skolų suma viršija 424 tūkstančius eurų, o didžiausias įsiskolinimas yra Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiantis net 360 tūkstančių eurų.
Teismo nutartyje dėl bankroto bylos Nermekai iškėlimo, kaip esminė bankroto priežastis buvo nurodyta prasta įmonės finansinė padėtis ir nuostolingai baigti 2022 metai.
Mečislovo Bušo teismui pateiktais duomenimis, įmonė neturi pakankamai turto, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, veiklos nevykdo ir „nėra perspektyvų stabilizuoti padėtį“.
Vėliau M.Bušas raštu komentavo, esą prie „Nermekos“ bankroto prisidėjo ir „nepagrįstas žiniasklaidos dėmesys“.
„Įmonės bankrotas niekada nėra vienos priežasties pasekmė, susidėjo labai daug priežasčių į vieną vietą: COVID pandemija (prarasti klientai, sumažėjęs efektyvumas, klientų nemokumas), tinkamai ir laiku nesuvaldyti klientų skoliniai įsipareigojimai, ypatinga padėtis rinkoje, nepagrįstas ir neadekvatus, esamai situacijai, žiniasklaidos nepagrįstas dėmesys“, – raštu „Sienai“ pateiktame komentare teigė M.Bušas.
Tačiau tai, kad „Nermekos“ žlugimas sutapo su kitų dviejų, su juo pačiu susijusių įmonių iškilimu, M.Bušui nepasirodė nei įtartina, nei aktualu.
„Jūsų klausime aprašomos sąsajos nežinomos, tačiau kiekvieno juridinio asmens tikslas tvari ir ekonomiškai efektyvi veikla, tad darbuotojų skaičiaus didėjimas ar mažėjimas paprastai tiesiogiai priklauso nuo padėties rinkoje“, – teigiama M.Bušo atsakyme.
Nepaisant to, kad M.Bušas nemato sąsajų tarp netikėtai bankrutavusio seno verslo ir naujų įmonių iškilimo, „Sienos“ žurnalistams pavyko surinkti aibę duomenų, atitinkančių ne tik fenikso sindromą, bet ir galimo tyčinio bankroto požymius.
„Nermeka“ žlunga su daugiau nei 400 tūkstančių eurų skolų valstybei ir kitiems kreditoriams, o švarų veiklos puslapį atvertė dvi tą pačią veiklą vystyti pradėjusios įmonės – „Zimeda“ ir „Mezitora“, taip pat susijusios su M.Bušu.
UAB „Mezitora“ buvo įsteigta 2022 metų lapkritį, o vienintele įmonės akcininke ir direktore tapo ilgametė „Nermekos“ buhalterė Audronė Žitkuvienė.
Netrukus po įmonės įsteigimo, direktoriumi buvo paskirtas Mečislovas Bušas, o šių metų vasarį – Tomas Klasauskas, dar vienas su „Hirelabas“ grupe susijęs asmuo.
Nors įsteigta 2022 metų žiemą, pirmus gyvybės ženklus „Mezitora“ rodyti pradėjo kitų metų vasarį, įdarbindama dvidešimt septynis darbuotojus. Tuo pat metu, „Nermekoje“ darbuotojų skaičius ėmė stipriai mažėti.
„Sodros“ duomenimis, praėjusių metų gegužės pabaigoje „Nermekoje“ dirbo vos du darbuotojai. Tuo tarpu „Mezitoroje“ to paties mėnesio pabaigos duomenimis, darbuotojų skaičius šoktelėjo iki 148.
Dar įspūdingesnį darbuotojų skaičiaus augimą rodo kita su M.Bušu susijusi įmonė – „Zimeda“. Tai nėra naujas verslas – 2018 metais įsteigta įmonė ketverius metus veikė kitu pavadinimu, „Nermekos Grupė“.
Ukrainiečių išnaudojimu kvepiantį vardą pakeitusi įmonė 2023 metų vasarį pradėjo rodyti vis didesnius darbuotojų skaičius. Vėlgi, tai sutapo su „Nermeką“ esą netikėtai užgriuvusiomis problemomis ir darbuotojų skaičiaus mažėjimu.
Ir panašu, kad „Zimeda“ pakeitė pavadinimą, bet ne pagrindinę veiklą. „Sodros“ pateiktais duomenimis, apie 90 procentų šioje įmonėje registruotų darbuotojų sudarė ukrainiečiai.
Beje, „Sodra“ patvirtino, kad bent kelios dešimtys „Nermekoje“ dirbusių asmenų taip pat turėjo darbo santykius su „Mezitora“ bei „Zimeda“.
Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, vadinamojo fenikso sindromo tikslas – nusikratyti vieno verslo ir jį slegiančių skolų, o tą pačią veiklą iš žlungančios įmonės perkelti į kitus ūkio subjektus.
„Tai yra tam tikras procesas kai ūkio subjektai vengdami tam tikrų savo prievolių – tai yra įsipareigojimų įvykdymo ar mokesčių sumokėjimo – (...) sukuria, dažniausiai, naują ūkio subjektą, perkelia sėkmingai vykdomą veiklą, o visus nesumokėtus mokesčius, skolas, palieka tame juridiniame asmenyje, kuris ateityje veiklos nevykdo, bet ir lieka neįvykdęs visų savo kreditorinių įsipareigojimų“, – komentavo R.Puncevičius.
Pašnekovo teigimu, darbuotojų sumažėjimas vienoje įmonėje ir staigus šuolis kitose susijusiose bendrovėse bei valdymo struktūros perkėlimas į naujas įmones skamba kaip klasikiniai „fenikso“ skiriamieji bruožai.
„Mūsų praktikoje nustatoma, kad yra atleidžiami įmonėje darbuotojai, kurie yra įdarbinami (...) naujose įmonėse, kurios pradeda vykdyti tą pačią arba panašią veiklą. Taip pat vienas iš tokių požymių, kad įmonės vadovai, arba susiję pagrindiniai darbuotojai, taip pat pereina į naujas ar kitas įmones. Tačiau pati veikla, pati įmonės buveinė išlieka ta pati, internetinis tinklalapis išlieka tas pats, netgi prekinis ženklas kartais išlieka tas pats. Todėl tie visi požymiai indikuoja, kad veikla galimai buvo perkelta į kitą įmonę, o tai yra jau pasireiškęs fenikso sindromas“, – kalbėjo R.Puncevičius.
Prekinio ženklo tęstinį naudojimą pastebėjome ir „Mezitoroje“.
Rekvizitai.lt „Nermekos“ kontaktų skiltyje nurodytas interneto puslapis hiralabas.lt. Jis veikia iki šiol ir priklauso bankrutuojančiai Nermekai. „Mezitoros“ kontaktų skiltyje nurodytas labai panašus interneto svetainės adresas hiralabasbau.lt.
„Mezitoros“ direktoriaus Tomo Klasausko paklausę, kokiu tikslu buvo įsteigta įmonė ir kokią veiklą ji vykdo, sulaukėme tokio atsakymo: „Mano nuomone įmonės steigiamos tam, kad vykdyti komercinę veiklą bei kurti vertę. Natūralu, kad įmonės būtent tam ir įkuriamos.[Įmonės] „Mezitora“ veikla šiam momentui orientuota į specializuotą rinkos segmentą: statybos, apdaila, įvairaus pobūdžio darbai kelių priežiūros srityje“.
Pažvelgus į įmonių facebook paskyras matyti, kad naujos įmonės ne tik naudojasi senu prekės ženklu, bet ir aktyviai naudoja senas socialinių tinklų paskyras. Pavyzdžiui, „Nermekos“ naudotas facebook puslapis pavadinimu „Hirelabas įmonių grupė“ iki šiol yra netgi aktyvesnis nei „Mezitoros“, o apie „Nermekos“ žlugimą ten nėra nė žodžio.
Maža to, jau inicijavus įmonės bankrotą, veiklą aktyviai tęsė ir susijusių įmonių vadybininkai, skelbdami laikinojo įdarbinimo pasiūlymus užsienyje ir Lietuvoje.
Tačiau tai yra tik viena medalio pusė.
Dar viena itin įdomi detalė, apie kurią jau kalbėjome ankstesniuose tyrimuose – darbuotojų nuomos veikla neturint tam licencijos. Iš visų su Mečislovu Bušu susijusių įmonių, licenciją verstis darbuotojų nuoma turi tik UAB „Toltrade“.
Tiek „Nermeka“, tiek „Mezitora“ ir dar viena susijusi įmonė „Zimeda“ oficialiai neskelbia, kad vykdo laikinąjį darbuotojų įdarbinimą. Šių įmonių nėra ir oficialiame Darbo inspekcijos sąraše, kuriame registruoti visi darbo jėgos nuoma besiverčiantys ūkio subjektai.
Tai primena „Sienos“ jau nagrinėtą „Nermekos“ veiklos modelį, kai darbuotojų nuomos požymių buvo apstu, bet įmonė Darbo inspekcijoje tokios veiklos neregistravo.
Kaip įmonėms pavyksta apeiti kontrolės įstaigų reikalavimus, mums papasakojo advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, darbo teisės ekspertas Vilius Mačiulaitis.
„Kiekviena įmonė, kuri užsiima laikinojo įdarbinimo veikla užsiregistruoti darbo inspekcijos sąrašuose. (...) Ir čia yra pilkų zonų. Pavyzdžiui, rangos santykiai. Čia gaunasi jau nebe laikinasis įdarbinimas, bet jau išeina paslauga“, – komentavo V.Mačiulaitis.
Tiek „Nermeka“, tiek „Mezitora“ ir „Zimeda“, kaip oficialią įmonių veiklą nurodo sandėliavimą, vidaus apdailos darbus ir statybas. Oficialiai į laikinąjį įdarbinimą teikiančių įmonių sąrašą yra įtraukta tik UAB „Toltrade“. Tačiau abiejose naujai veiklą ėmusiose vykdyti įmonėse radome laikinąjį įdarbinimą primenančių bruožų.
Tačiau ankstesniuose tyrimuose mūsų kalbinti ukrainiečiai bei lietuviai tikino sutartis pasirašę su „Nermeka“, ne Toltrade. Negana to, prieš karą įsidarbinimo galimybių ieškoje ukrainiečiai buvo darbinami ir per Lenkijoje veikusią įmonę „Hirelabas group“, taip apeinant Lietuvoje galiojusius draudimus laikinajam įdarbinimui naudoti darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Be „Mezitoros“, laikinojo įdarbinimo veiklos požymius rodo ir bendrovė „Zimeda“. Nors įmonė skelbia veikianti gamybos ir sandėliavimo sektoriuje, „CV banke“ patalpintame skelbime įmonė nurodo teikianti laikinojo įdarbinimo ir darbuotojų nuomos paslaugas.
Kodėl įmonė nėra užsiregistravusi į laikinąjį įdarbinimą vykdančių įmonių sąrašą, bandėme paklausti ir „Zimedos“ direktoriaus Donato Rastausko. „Zimeda“ neteikia laikinojo įdarbinimo, jeigu ką. Neteisingai tiesiog suformuluotas skelbimas“, – kalbėjo D.Rastauskas.
Paprašytas patikslinti šias aplinkybes, įmonės vadovas pareiškė neprivalantis „nieko aiškinti“ ir padėjo ragelį.
Svarbu paminėti, kad D.Rastauskui skambinome balandžio 11 dieną. O jau dieną po šio pokalbio Registrų centrui pateiktas dokumentą dėl jo atleidimo iš pareigų.
Darbo teisės eksperto Viliaus Mačiulaičio manymu, verslai imasi rizikos nerodyti laikinojo įdarbinimo veiklos, nes dažnu atveju gali išvengti tiesioginės atsakomybės, o ir baudos neatbaido.
„Man dar neteko savo praktikoje matyti, kad įmonė būtų pripažinta besiverčianti neteisėta komercine veikla, bet yra praktika, kad tokios įmonės yra baudžiamos ten už laikinojo įdarbinimo reikalavimų pažeidimus, o bauda yra pirmą kartą ten gal iki 200, antrą kartą – gal iki 800 eurų. Tai kas iš to, jeigu aš nesiregistruoju, bet veikiu kaip laikinojo įdarbinimo įmonė? Na, Lietuvos rinkoje – nieko“, – teigė V.Mačiulaitis.
Anot VMI atstovo R.Puncevičiaus, atsakomybė dėl „fenikso“ gimimo gali verslininkus pasivyti net ir nepavykus įrodyti neteisėtos komercinės veiklos.
„Kai mes kalbame apie fenikso sindromo pasireiškimą, tai tokiu atveju dažniausiai visos sudedamosios dalys [tyčinio bankroto] jos vienoj ar kitoj plotmėj egzistuoja. Todėl aš manau, kad fenikso sindromas yra viena iš esminių aplinkybių, nuo kurios ir prasideda jau įrodinėjimas kitų požymių. Ir tada jau tiktai teismas sprendžia, ar tų aplinkybių visuma yra pakankama įrodyti tyčinį bankrotą“, – kalbėjo VMI specialistas.
R.Puncevičiaus teigimu, net ir neįrodžius tyčinio bankroto, valstybė turi galimybę atgauti skolas kitais būdais.
„Jeigu tyčinis bankrotas net ir nėra įrodomas, administratorius vis tiek civiline tvarka iš atsakingų asmenų – iš vadovo, akcininko – turi galimybę prisiteisti valstybei nesumokėtus mokesčius“, – komentavo R.Puncevičius.
M.Bušas savo verslo žlugimo ir atgimimo susijusiose įmonėse sieti nenorėjo.
„Kiekvieno juridinio asmens tikslas tvari ir ekonomiškai efektyvi veikla, tad darbuotojų skaičiaus didėjimas ar mažėjimas paprastai tiesiogiai priklauso nuo siekiamo tikslo įgyvendinimo“, – raštu teigė M.Bušas.
Šis tyrimas – jau trečia „Sienos“ istorija apie M.Bušą ir su juo susijusius verslus. Kviečiame prisiminti ir du ankstesnius su šia įmonių grupe susijusius tyrimus.
Šis tyrimas yra tarptautinio projekto “War and Labor” dalis. Tyrimas iš dalies finansuotas International Women’s Media Foundation lėšomis.
