Antanas Kandrotas prisistatinėja įmonių supirkinėtoju ar net kolekcionieriumi. Tačiau po kaip pats A.Kandrotas sako, “hobiu”, slepiasi keisti bankrotai, netikėtai pradingstantys įmonių finansiniai dokumentai ir didelės skolos valstybei.
Naujausias „Sienos“ tyrimas parodo, kaip veikė ir tebeveikia nemažas būrys Celofano valdomų ir valdytų įmonių. Duomenų neteikimas, staiga išaugančios skolos ir bankrotas – dažnas vaizdas A.Kandroto versluose.
Šis reiškinys Celofano įmonių kreditorius paprastai palieka tuščiomis. Tame tarpe – ir valstybę, kuri dėl iš žlugusių A.Kandroto įmonių neatgavo daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Tarp Celofano verslų taip pat radome pradangintą valstybės paramą, mažiausiai vieną tyčinį bankrotą ir požymius, galinčius rodyti, kad šeimų maršo aktyvistas gali susilaukti naujų sankcijų. Taigi, žiūrėkit.
Šių metų liepos mėnesį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo įtartino bankroto istoriją. Neseniai bankrutavusi bendrovė „Stebėjimo technologijos“ į žlugimą nuriedėjo per kelis mėnesius po to, kai joje atsirado naujas savininkas ir vadovas – Antanas Kandrotas.
Įmonę Celofanas perėmė 2021 m. rudenį. Ne iš bet ko – o iš demaršais prieš privalomą kaukių dėvėjimą prekybos centruose pagarsėjusio verslininko Ramūno Leipaus. Tų pačių metų vasarą R.Leipaus viešai transliuotas konfliktas su parduotuvės salės darbuotoju sulaukė nemenko atgarsio.
Tarp tų, kuriuos sudomino R.Leipaus vaizdo įrašas, buvo ir A.Kandrotas.Netrukus vyrai susitiko studijoje. Celofanas verslininką kalbino būtent dėl nemenką rezonansą sukėlusio A.Leipaus konflikto su parduotuvės darbuotoju.
Netrukus po šio pokalbio A.Kandrotas iš R.Leipaus perėmė „Stebėjimo technologijas“. Po kelių mėnesių įmonė nuriedėjo į bankrotą.
„Stebėjimo technologijų“ bankroto administratorius netruko pastebėti, kad įmonėje vyko įtartini dalykai. Prieš įmonės perleidimą Celofanui buvo išparduota nemaža dalis turto, taip pat netikėtai dingo bankroto procesui reikalingi finansiniai dokumentai. Jų buvo bandoma reikalauti tiek iš buvusio įmonės savininko, tiek iš A.Kandroto, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime.
Negana to, prieš perduodamas verslą Celofanui, R.Leipus įsisteigė naują įmonę. Bendrovė „Apexis Baltic“ verčiasi lygiai ta pačia veikla – saugos sistemų prekyba ir įrengimu. Naujo, ta pačia veikla besiverčiančio verslo įsteigimas, senąjį „nuskandinant“ su skolomis, Mokesčių inspekcijos žodyneturi ir specifinį terminą – „feniksas“.
Dėl šių ir kitų priežasčių, teismas „Stebėjimo technologijų“ bankrotą pripažino tyčiniu ir apie tai informavo prokuratūrą.
R.Leipus teisme įrodinėjo, neva įmonės perleidimas Celofanui nebuvo fiktyvus. Teismo nutartyje nurodyta, kad buvęs įmonės savininkas tvirtino už akcijas netgi gavęs nemenką sumą pinigų – apie 23 tūkst. eurų. Pinigai neva sumokėti grynais, todėl R.Leipus negalėjo pateikti jokių realaus pinigų sumokėjimo įrodymų.
„Sienai“ susisiekus su R.Leipumi, vyriškis atsisakė komentuoti „Stebėjimo technologijų“ bankrotą. Savo ruožtu, A.Kandrotas tvirtino nepamenantis šios įmonės istorijos, įskaitant ir apvalios sumos sumokėjimą grynais.
„Nebeatsimenu, žinokit. Jau seniai buvo“, - tepasakė kaunietis.
„Stebėjimo technologijos“ – vienas naujausių, bet ne vienintelis bankrotas Celofano biografijoje.
Išnagrinėjome dar keturias Celofano įmones, žlugusias 2015-2017 m. laikotarpiu: bendroves „Dar projektai“, „Vaizdo stebėjimo sistemos“, „Incom“ ir „Stelažai LT“. Šias įmones sieja ne tik bankrotas ir Antanas Kandrotas. Visos jos žlugo su labai panašiais simptomais.
Pirmiausiai įmonės nustodavo teikti finansinius dokumentus Registrų centrui. Po to – pradėdavo kauptis skolos, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Galiausiai, kai įmonės finansinės būklės nustatymas tampa beveik neįmanomas, o Celofanas neteikia bankroto administratorių reikalaujamų dokumentų – bankrotas.
Šios keturios įmonės bankrutavo su aibe nesugrąžintų skolų. Pirmiausiai – valstybei. Vien šių keturių bendrovių nesumokėtų mokesčių suma viršija 200 tūkst. eurų.
Panaši situacija matoma ir tyčiniu pripažintame „Stebėjimo technologijų“ bankrote. O taip pat – šiemet į bankrotą riedėti pradėjusioje bendrovėje „Lasilita“, kurios savininku A.Kandrotas tapo jau po bankroto bylos iškėlimo.
Sudėjus šias šešias su A.Kandrotu susijusias įmones, jų nesumokėtų mokesčių suma jau viršija 250 tūkst. eurų.
Atvejai, kai asmenys sąmoningai perima bankrutuojančias įmones, taip „pridengdami“ buvusius savininkus ir vadovus nuo atsakomybės nėra naujiena. Viešai žinomas ne vienas atvejis, kai įmonės pirkėjas iš tikrų nesumoka jokių pinigų už pirkinį – jam pačiam sumokama, dažniausiai atsiskaitant grynais.
Paklaustas, ar pats gauna pinigus už probleminių įmonių supirkinėjimą, A.Kandrotas vengė tiesaus atsakymo. Galiausiai, vyriškis pareiškė, kad tai tėra jo „laisvalaikio užsiėmimas“ ir patikino siekiantis iki šių metų galo supirkti dar bent šimtą įmonių.
Paprašytas pakomentuoti šešių su panašiais požymiais žlugusių įmonių istorijas, A.Kandrotas patikino, kad tokių istorijų yra kur kas daugiau.
„Blogai skaičiuojat, blogai skaičiuojat. Žinokit, daugiau turit skaičiuot“, - sakė A.Kandrotas.
Dar viena probleminė, nors kol kas ir nebankrutuojanti įmonė – bendrovė „Igita“, kurios valdymą A.Kandrotas perėmė užpernai rudenį. Valstybė jau kurį laiką iš šios įmonės bando atgauti lengvatinį kreditą, suteiktą Covid-19 pandemijos padarinių sušvelninimui.
Maždaug 12 tūkst. eurų kreditą „Igita“ gavo dar iki Celofanui stojant prie įmonės vairo. Jam jau esant „Igitos“ savininku ir vadovu, buvo prašoma grąžinti bent jau susikaupusią skolą – apie tūkstantį eurų. Bet bendrovė nesugebėjo net tiek.
Valstybės valdoma bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ patvirtino, kad šiuo metu dėl lengvatinio kredito vyksta bylinėjimasis, o detaliau šios istorijos kol kas nekomentuoja.
Savo ruožtu, A.Kandrotas dingusios valstybės paramos siūlė ieškoti ne „Igitoje“, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje: „Pas Armonaitę paklauskit“.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas Audrius Linartas „Sienai“ patvirtino, kad piktybiškai neteikiami dokumentai, turto išpumpavimas prieš bankrotą ir kiti čia minėti požymiai – dažnas reiškinys probleminėse bankroto istorijose.
„Tenka pripažinti, kad tokių atvejų tikrai pasitaiko. Ir nemaža dalis nemokumo procesų, kai nemokumo administratorius turi sunkumų vykdyti nemokumo administravimą, yra būtent dėl tokių įmonių, kurios neteikė anksčiau finansinių duomenų. Ta informacija apie įmonės veiklą, apie sandorius, apie apskaitą būna nepasiekiama, ir atsiranda bandymas nuslėpti tuos dokumentus arba jų apskritai neperduoti“, - kalbėjo A.Linartas.
Pašnekovo teigimu, siūlymai perimti žlungantį verslą už pinigus — paslauga, kuri nebūtinai duos pageidaujamą rezultatą. Mat jau nusistovėjusi teismų praktika rodo, kad atsakomybė už bankrotą sėkmingai taikoma ir ankstesniems įmonių savininkams bei vadovams.
Taip pat mažėja irpiktybinių įmonių dokumentų neteikimo atvejų, nes buvo sugriežtinta atsakomybė už bankrutuojančių įmonių dokumentų neteikimą. Esą nuobauda už tokią veiklą gali siekti net po minimaliai algai prilygintą sumą už kiekvieną pradelstą dieną. Visgi ir tokios nuobaudos, įsigaliojusios 2020 metais, atbaido ne visus pažeidėjus.
Dar viena galima nuobauda – atsidūrimas Registrų centro skelbiamame juodajame sąraše, kuriame viešinami asmenys, teismų sprendimais atriboti nuo juridinių asmenų valdymo. Anot A.Linarto, šiame sąraše paprastai atsiduria kaip tik tokie asmenys, kurie piktybiškai neteikia duomenų apie savo valdomas įmones ar dalyvauja tyčinių bankrotų schemose.
Pašnekovo teigimu, Celofano pademonstruotas veiklos modelis, kai net keliose įmonėse pasikartoja panašios kelionės į bankrotą tendencijos, teisme gali būti vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė.
„Tokiu atveju, teismas turi visą pagrindą teigti, kad tai yra tam tikras tęstinumas, tam tikra tendencija, ir šiuo atveju tai yra tikrai sunkinanti aplinkybė“, - teigė A.Linartas.
Viešai skelbiamame juodajame Registrų centro sąraše šiuo metu yra apie 150 įrašų. Antano Kandroto pavardės ten kol kas nėra. Ar „Stebėjimo technologijų“ bankroto procese bus bandoma uždrausti Celofanui stoti prie įmonių vairo – kol kas nežinoma.
